Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3255 Bylos Nr. eCIK-1086/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00937-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 18 d. paduotu atsakovės J. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atsakovės 2026 m. rugsėjo 18 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.50, 5.66, 5.67, 6.66 ir 6.68 straipsnių bei CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, nukrypo nuo juos aiškinančios teismų praktikos, todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį. Išieškojimas negali būti nukreiptas į palikimo objektą, nenuginčijus atsakovo tėvo atlikto palikimo priėmimo sandorio ir šiuo pagrindu atsiradusios jo nuosavybės teisės į ginčo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025). Atsakovas A. K. tėvo palikimą priėmė vienašaliu 2022 m. lapkričio 21 d. sandoriu, kurio teisėtumo ieškovė nė vienu ieškinio variantu neginčijo ir nereikalavo pripažinti negaliojančiu. Ieškovė nereikalavo teismo nustatyti, kad kasatorė ir atsakovas D. K. priėmė palikimą. Vadinasi, net ir visiškai patenkinus ieškovės reikalavimą dėl dalies paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančia, atsakovas A. K. ir toliau liktų teisėtu viso palikimo savininku, o jo pagrindu atsiradusi nuosavybės teisė negalėtų savaime susiaurėti vien dėl to, jog panaikinama tik ją konkretizuojančio paveldėjimo liudijimo dalis. Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-121-781/2025 išaiškinta ir tai, kad tais atvejais, kai kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal jo suformuluotą dalyką objektyviai negali sukelti kreditoriaus siekiamų materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas turėtų sudaryti ieškovui galimybę šį trūkumą pašalinti. Nagrinėjamu atveju apeliacinė instancijos teismas tinkamai rėmėsi šia praktika, nes ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo ir reikalavimų nepapildė per teismo nustatytą terminą, kai byla dar buvo ieškinio priėmimo stadijoje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 18 d. paduotu atsakovės kasaciniu skundu, pažymi, kad šio kasacinio skundo turinys yra pertvarkytas, argumentai pergrupuoti, sutrumpinti, iš esmės paliekant vieną kasacijos pagrindą, į kurį yra apjungti visi trys ankstesniame skunde kelti klausimai. Taigi antrą kartą paduoto kasacinio skundo argumentų esmė išliko nepakitusi lyginant su pirmą kartą paduoto kasacinio skundo argumentais, nes abiejuose skunduose keliami tie patys klausimai dėl CK 5.50, 5.66, 5.67, 6.66 ir 6.68 straipsnio normų aiškinio ir taikymo.

Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a : Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.