Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Liunetė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liunetė“ ieškinį atsakovui O. I. dėl darbo ginčo dėl teisės (dėl nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, netesybų nepriteisimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu. I. G. esmėIeškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Liunetė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 3,14 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį); 2) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 679,76 Eur (atskaičius mokesčius) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų; 3) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų (už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.); 4) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 2771,27 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių); 5) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 68 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį); 6) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 50 Eur (atskaičius mokesčių) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų; 7) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 265,50 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių); 8) priteisti grąžinimą sumoje 780,73 Eur (atskaičius mokesčius; kas sudaro 1445,88 Eur neatskaičius mokesčius) iš atsakovo ieškovui nuo jam 2025 m. liepos 9 d. išmokėto Darbo ginčų komisijoje priteisto išmokėti skubiai VDU; 9) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirbo 40 valandų darbo savaitę, iš esmės tinkamai su juo atsiskaitė, nurodė, kad atsakovas dirbo tik vieną šventinę dieną ir už ją darbdavys liko skolingas 68 Eur. Be to, pažymėjo, kad ieškovė iš esmės pagrįstai darė išskaitas iš atsakovo, tačiau sutiko, kad liko atsakovui skolinga 50 Eur, nes per klaidą išskaitė 50 Eur daugiau nei reikėjo. Nurodė, kad netesybos atsakovui taip pat priklauso tik 265,5 Eur.Atsakovas O.I. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė atsakovui 2023 m. nesuteikė darbo 39 dienų, 2024 m. nesuteikė darbo 170 dienų, 2025 m. nesuteikė darbo 62 dienų. Per nurodytus laikotarpius darbdavys nemokėjo atsakovui 2022 m. birželio 28 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) sutarto darbo užmokesčio. Atsakovo atvejais prastovos tai pat nebuvo skelbiamos. Darbdavys taip pat nesilaikė darbo sutartyje nustatytos 4 p. nuostatos, tai yra penkių darbo dienų 40 val. normos, ir per visa darbo sutarties galiojimą paskirdavo viršvalandinius darbus (dirbant po 10 val. nuo pirmadienio iki penktadienio) bei darbus šeštadieniais (mažiausiai po 5 val.).Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš ieškovės 1679,94 Eur (bruto) atsakovo naudai už 378 val. už viršvalandžių; 2) priteisti iš ieškovės 1969,00 Eur (bruto) atsakovo naudai už 220 val. už darbą šeštadieniais; 3) priteisti iš ieškovės 729,76 Eur (bruto) atsakovo naudai už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų; 4) priteisti iš ieškovės 71,14 Eur (bruto) atsakovo naudai už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį); 5) priteisti iš ieškovės 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo naudai darbo užmokesčio dėl nepagrįstai suteiktų neapmokamų atostogų (už visą darbo santykių laikotarpį darbo užmokesti už 238 d. d. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.; 6) priteisti iš ieškovės 3036,77 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo netesybų, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiai; 7) įpareigoti ieškovę perskaičiuoti atsakovui tenkančių nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas ir išmokėti atsakovui susidariusią kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką; 8) įpareigoti ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai pagal duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.Atsakovas nurodė, kad ieškovė su atsakovu jo atleidimo dieną neatsiskaitė tinkamai, nes netinkamai apskaitė darbo laiką, be atsakovo valios ieškovas išleido jį nemokamų atostogų, nesumokėjo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nepagrįstai atliko išskaitas. Be to, ieškovė atsakovui 2023 m. nesuteikė darbo 39 dienų, 2024 m. nesuteikė darbo 170 dienų ir 2025 m. nesuteikė darbo 62 dienų. Per nurodytus laikotarpius darbdavys nemokėjo ieškovui 2022 m. birželio 28 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) sutarto darbo užmokesčio. Atsakovo nemokamų atostogų atvejais prastovos tai pat nebuvo skelbiamos. Darbdavys taip pat nesilaikė darbo sutartyje nustatytos 4 p. nuostatos, tai yra penkių darbo dienų 40 val. normos ir per visą darbo sutarties galiojimą paskirdavo viršvalandinius darbus (dirbant po 10 val. nuo pirmadienio iki penktadienio) bei darbus šeštadieniais (mažiausiai po 5 val.), ieškovas atsakovui nemokėjo už viršvalandini darbą, už darbą per šventinės dienas ir darbą ne pagal darbo grafiką.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį ir nurodė, kad atsakovo darbą organizavo taip, kaip susitarė darbo sutartimi ir už darbą mokėjo tiek, kiek susitarė darbo sutartimi, be to, atsakovui buvo mokamos ir skatinamosios premijos: už 2024 m. gegužės, birželio, 2025 m. vasario, kovo mėnesius. I. P. instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 24 d. sprendimu išsprendė iš esmės tarp ieškovės UAB „Liunetė“ ir atsakovo O. I. civilinėje byloje kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovės ieškinio reikalavimus bei atsakovo priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas priteisė atsakovo O. I. naudai iš ieškovės UAB „Liunetė“ 69,90 Eur (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) už darbą švenčių dieną; priteisė atsakovo O. I. naudai iš ieškovės UAB „Liunetė“ 478 Eur nepagrįstos išskaitos; priteisė atsakovo O. I. naudai iš ieškovės UAB „Liunetė“ 4740,46 Eur nesumokėtų dienpinigių (dėl minėtos sumos dalies, t. y. dėl 1106,77 Eur sumos vykdomasis raštas nebus išduodamas, nes 1106,77 Eur sumą ieškovė jau yra sumokėjusi atsakovui); priteisė atsakovo O. I. naudai iš ieškovo UAB „Liunetė“ 3036,77 Eur (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) netesybų; kitoje dalyje ieškovės ir atsakovo reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovės UAB „Liunetė“ naudai iš atsakovo O. I. 3025,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovo O. I. naudai iš ieškovės UAB „Liunetė“ 164,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Nustatė, kad darbo ginčų komisijos 2025 m. birželio 20 d. Nr. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (registracijos duomenys: 2025-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini)) neįsiteisėjo, išskyrus dalyje dėl atsakovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo (šioje dalyje nebuvo kreiptasi į teismą ir todėl šioje dalyje darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 21 d.), nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti ieškiniai teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išskyrus dėl atsakovo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo, neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Nurodė teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini).Teismas atsakovo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus – 1) priteisti iš ieškovo 1679,94 Eur (bruto) atsakovo naudai už 378 val. viršvalandžių, 2) priteisti iš ieškovo 1969,00 Eur (bruto) atsakovo naudai už 220 val. už darbą šeštadieniais, atmetė, nes atsakovas neįrodė, kad dirbo viršvalandžius, šeštadieniais.Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad dirbo viršvalandinį darbą bei darbą šeštadieniais: atsakovas nedetalizavo, kokiu tiksliai laiku prasidėdavo viršvalandinis darbas ir kuriuo tiksliai baigdavosi kiekvieną galimą viršvalandžių dirbimo dieną, kada pradėdavo darbą šeštadieniais ir kada baigdavo, kokį konkretų darbą konkrečiu laiku dirbo, apsiribojo bendrais teiginiais apie dirbtą viršvalandinį darbą bei darbą šeštadieniais iš kurių teismas negalėjo pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad buvo dirbamas viršvalandinis darbas bei šeštadieniais.Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas skambučio garso įrašas, nors ir neatmestina, kad įrašytas su ieškovės darbuotoju, bet skambinęs atsakovo atstovas prisistatė naudodamas apgaulę, nes neketino įsidarbinti pas ieškovę, o apgaulės įtakoje surinktas įrodymas negali būti laikomas objektyviu. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktos fotonuotraukos, taip pat yra neaiškios iš jų negalima spręsti nei kokiu konkrečiu laiku, nei kur konkrečiai dirbo atsakovas, ar apskritai dirbo, ar tik darė fotonuotraukas, neaišku, ar buvo ieškovo pavedimas dirbti.Be to, atsakovo pateikti formaliai užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai taip pat patys savaime negali patvirtinti apie buvusį viršvalandinį darbą ar darbą poilsio dienomis. Atsakovo pateikti darbuotojų sąrašai su tam tikrais laikais taip pat neįrodo, kad jų pagrindu buvo dirbamas viršvalandinis darbas, be to minėti įrodymai yra prastos kokybės, teismas negalėjo nustatyti, kad juose yra būtent atsakovo vardas ir pavardė, neaiškios ir sąrašo, kuriame galimai yra atsakovo vardas ir pavardė data.Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teismui nurodyti kiekvieną darbo dieną dirbtų viršvalandžių tikslią pradžią ir pabaigą, viršvalandžių metu atliktą konkretų darbą, nurodyti konkretų darbdavio atstovą, kuris būtų nurodęs dirbti viršvalandžius, ar poilsio dieną, tačiau atsakovas apsiribojo vien abstrakčiais teiginiais, kurie negali būti pagrindu spręsti, kad atsakovas dirbo viršvalandžius, ar poilsio dieną.Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 71,14 Eur (bruto) atsakovo naudai už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį), tenkintas iš dalies, ieškovės reikalavimai: 1) atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 3,14 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį); 5) pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 68 Eur (neatskaičius mokesčių) sumoje už darbą švenčių dienomis (už visą darbo santykių laikotarpį), tenkinti iš dalies, atsakovui priteisiant 69,90 Eur už darbą švenčių dieną.Teismas sprendė, kad tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo, kad ieškovė atsakovui nepriskaičiavo ir nesumokėjo už darbą vieną švenčių dieną, t. y. kad atsakovas dirbo 2023 m. liepos 6 d. ir gavo darbo užmokestį kaip už įprastą darbo dieną. Teismas nustatė, kad atsakovas 2023 m. liepos 6 d. dirbo iš viso 8 darbo valandas. Teismas sprendimo 4.5.1. punkte nustatė, kad atsakovo 1 darbo valandos vertė 2023 m. buvo 8,738 Eur. Atitinkamai skaičiuojant dvigubą darbo užmokestį ieškovui papildomai turėjo būti priskaičiuota ir sumokėta 69,90 Eur (8*8,738). Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 69,90 Eur už darbą švenčių dieną 2023 m. liepos 6 d.Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 729,76 Eur (bruto) atsakovo naudai už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų; tenkino iš dalies, atsakovo reikalavimus - atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 679,76 Eur (atskaičius mokesčius) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų bei pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 50 Eur (atskaičius mokesčių) už atskaitymą (išskaitas) iš su darbo santykiais susijusių išmokų, tenkino iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovės 478 Eur nepagrįstai atliktos išskaitos.Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovė iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitė 478 Eur, kitų duomenų byloje apie kitokias išskaitymo sumas nėra. Papildomai ieškovė 2024 m. gegužės mėnesį priskaitė atsakovui 333,48 Eur (315,32+18,16) Eur pajamų natūra. Ieškovė sutiko, kad 50 Eur išskaitė nepagrįstai. Atsakovas nekėlė ginčo dėl pajamų natūra neteisėtumo. Teismo vertinimu, reikia spręsti dėl to, ar ieškovė iš atsakovo 2024 m. rugpjūčio mėnesį pagrįstai išskaitė 428 Eur. Ieškovė nurodė, kad atskaitymą atliko dėl to, kad apmokėjo už atsakovo gyvenimą Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, kad ieškovė būtų parengusi ir perdavusi atsakovui sprendimą dėl išskaitos nėra, kaip ir nėra, kad atsakovui būtų buvęs įteiktas atsiskaitymo lapelis už 2024 m. rugpjūčio mėnesį, kuriame nurodytas išskaitymas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateiktų ir įrodymų, kad atsakovui taikytiną 428 Eur ieškovas būtų apskritai fiksavęs kokiuose nors apskaitos dokumentuose sudarytuose iki atsakovo atleidimo dienos.Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo naudai darbo užmokesčio dėl nepagrįstai suteiktų neapmokamų atostogų (už visą darbo santykių laikotarpį darbo užmokesti už 238 d. d. laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d., atmestas, ieškovės reikalavimas atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 16 517,79 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų (už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d.), tenkintas.Teismas sprendė, kad nemokamos atostogos atsakovui buvo suteiktos pagrįstai. Teismo vertinimu, atsakovas nemokamų atostogų nepagrįstą suteikimą grindė paaiškinimais, kad jis pasirašė ne visus prašymus dėl nemokamų atostogų. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ištyrus byloje esančius nemokamų atostogų prašymus atsakovas nurodė, kad pasirašė tris iš jų. Byloje esantis ikiteisminio turimo dokumentas patvirtina, kad bent septyniuose prašymuose yra atsakovo parašas, tačiau taip pat nėra nurodyta, kad kurio nors prašymo atsakovas nepasirašė. Ištyrus byloje esančius nemokamų atostogų prašymų turinį, parašus, kitus duomenis, teismas negalėjo pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad kurio nors nemokamų atostogų prašymo nepasirašė atsakovas.Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas suprato jam suteikiamų nemokamų atostogų pobūdį ir norėjo, kad jam jos buvo suteiktos, jomis naudojosi.Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas suprato jam suteikiamų nemokamų atostogų pobūdį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai Sodros duomenys, kurie leidžia spręsti, kad atsakovas darbovietėje iki ieškovės, taip pat dažnai naudodavosi nemokamomis atostogomis. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovas nuo 2023 m. lapkričio 3 d. verčiasi ir individualia veikla, todėl neatmetė galimybės, kad atsakovas jam suteiktas nemokamas atostogas naudojo būtent savo individualiai veiklai.Teismo vertinimu, nėra pagrindo atsakovo naudai priteisti atsakovui realiai taikyto valandinio darbo užmokesčio ir teismo apskaičiuoto privalomo taikyti darbo užmokesčio skirtumo.Atsakovo reikalavimai – įpareigoti ieškovę perskaičiuoti atsakovui tenkančių nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas ir išmokėti atsakovui susidariusią kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką; įpareigoti ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai pagal duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. balandžio 15 d., atmesti, nes su juo susijęs penktasis reikalavimas atmestas, be to, teismas sprendė, kad nėra nustatyta, kad ieškovė būtų netinkamai apskaičiavęs nepanaudotų atostogų skaičių, nepanaudotų atostogų kompensaciją, ar kad netinkamai apskaičiavęs atsakovo vidutinį darbo užmokestį atsakovo atleidimo dienai. Ieškovė sutiko, kad už 2024 m. liepos 6 d. netinkamai priskaičiavo darbo užmokestį, teismui priteisus skirtumą, ieškovė turi pareigą patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigai pagal duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas ir teismo sprendimas tam nėra reikalingas.Atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 100 procentų dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką, t. y. 4740,46 Eur.Teismas sprendė, kad ieškovė įsakymais sumažino atsakovo dienpinigių normą 50 procentų, o paskui ją didino skirtingais procentais, nurodydamas formalius kriterijus, nepateikdamas konkrečių duomenų apie realų tam tikrų kriterijų egzistavimą. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės įsakymais buvo išsiųstas į užsienio komandiruotes Vokietijoje, kur atsakovas (pagal ieškovo apskaitytus duomenis) iš viso išbuvo 208 dienas. Ginčo dėl to, kiek atsakovas buvo dienų komandiruotėse tarp šalių nebuvo. Atsakovui už komandiruotes iš viso sumokėta 8155,54 Eur dienpinigių. Vokietijoje vienos kalendorinės dienos dienpinigių norma atsakovo ir ieškovo darbo santykių galiojimo metu buvo 62 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“). Atitinkamai mokant 100 procentų dienpinigius atsakovui už 208 komandiruotės dienas turėjo būti priskaičiuota 12896 Eur. Teismo vertinimu, būtina išspręsti, ar atsakovui pagrįstai buvo neišmokėta 4740,46 Eur (12896-8155,54). Teismas darė išvadą, kad atsakovui galima nesumokėta 4740,46 Eur suma yra ženkli, sudaro pagrindą teismui byloje taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies ir (duomenys neskelbtini) straipsnių nuostatas, t. y. spręsti, kad nesumokėtų dienpinigių suma yra susijusi su pareikšto ieškinio, priešieškinio dalyku ir pagrindu, sudaro pagrindą viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.Teismas sprendė, kad ieškovė dienpinigius sumažindavo be jokių kriterijų iki 50 procentų, vėliau pagal tam tikrus kriterijus (pvz., gyvenamojo būsto dydis, aukštas, kuriame yra būstas, baldų kiekio, buitinės technikos kiekis, kondicionavimo sistema, televizoriaus funkcionalumai, gedimai, gyvenančių žmonių skaičius) dienpinigius didino. Teismo vertinimu, ieškovė apskritai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dienpinigių mažinimo kriterijų, be to, juos didindama taikė kriterijus, kurie yra nesusiję su dienpinigių norma. Teismas sprendė, kad ieškovės parinktas dienpinigių nustatymo būdas ir kriterijai yra nepagrįsti, todėl atsakovo dienpinigių norma negalėjo būti mažinama. Be to, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie realias atsakovo gyvenimo sąlygas ir išlaidas, kurioms esant teismas galėtų spręsti, kad dienpinigiai buvo mažinami pagrįstai.Atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 3036,77 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovo netesybų, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiai, ieškovės reikalavimai - atmesti atsakovo reikalavimą sumoje 2771,27 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių); pripažinti atsakovo reikalavimą sumoje 265,50 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) – tenkinti įstatymo nustatyta apimtimi, netesybas mažinant vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.Teismas taikydamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, atsižvelgdamas į kitus aptartus aspektus, nors ir nenustačius darbuotojo kaltės dėl nesumokėto laiku darbo užmokesčio, dienpinigių, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo praktikos dėl priteistinos netesybų sumos, nes nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga priteisti iš atsakovo šešių uždelstų sumų netesybas, kas sudarytų 11 602,08 Eur. 11 602,08 Eur netesybos nebūtų proporcingos padaryto pažeidimo sunkumui, atsakovo patirtiems nepatogumams, ir būtų pernelyg didelė piniginė sankcija ieškovui. Atitinkamai, padaryto pažeidimo mastui atsakovo atžvilgiu kompensuoti, teismo vertinimu, yra pakankama priteisti būtent atsakovo nurodyta 3 036,77 Eur suma. Minėta netesybų suma, teismo vertinimu, yra pakankamai solidi ir ori, atitinka Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje aptartų netesybų socialinę paskirtį. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti grąžinimą sumoje 780,73 Eur (atskaičius mokesčius; kas sudaro 1445,88 Eur neatskaičius mokesčius) iš atsakovo ieškovei nuo jam 2025 m. liepos 9 d. išmokėto Darbo ginčų komisijoje priteisto išmokėti skubiai VDU, teismas nurodė, kad priteisė iš atsakovo 69,90 Eur (su mokesčiais) už darbą švenčių dieną, 478 Eur nepagrįstos išskaitos, 4740,46 Eur dienpinigių, 3036,77 Eur netesybų, t. y. iš viso 7 894,13 Eur ir ši suma viršija skubaus vykdymo metu ieškovės atsakovui sumokėtą 1106,77 Eur sumą. Duomenų apie tai, kad ieškovė nuo minėtos sumos būtų sumokėjusi mokesčius Sodrai, VMI byloje pateikta nėra. Teismas sprendė, kad dėl atsakovui priteistos 1106,77 Eur sumos nuo dienpinigių dalies 4740,46 Eur nebus išduodamas vykdomasis raštas. Sprendimo vykdymo atgręžimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis), teismo vertinimu, taikyti nebuvo pagrindo. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentaiApeliaciniu skundu ieškovė UAB „Liunetė“ prašo panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir dalyje priimti naują sprendimą: atsakovo O. I. reikalavimą atmesti, dalyje priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1,90 Eur (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) už darbą švenčių dieną (teismo sprendimo rezoliucinė dalis 1 p.); dalyje priteisti atsakovo naudai 428 Eur nepagrįstos išskaitos (teismo sprendimo rezoliucinė dalis 2 p.); dalyje priteisti atsakovo naudai 4740,46 Eur nesumokėtų dienpinigių (teismo sprendimo rezoliucinė dalis 3 p.); dalyje priteisti atsakovo naudai 2771,27 Eur (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) netesybų (teismo sprendimo rezoliucinė dalis 4 p.), priteisti visas 100 procentų ieškovės UAB „Liunetė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo O. I. pirmos instancijos teisme, priteisti ieškovei UAB „Liunetė“ iš atsakovo O. I. grąžinimą sumoje 780,73 Eur (atskaičius mokesčius; kas sudaro 1445,88 Eur neatskaičius mokesčius) nuo jam 2025 m. liepos 9 d. išmokėto Darbo ginčų komisijoje priteisto išmokėti skubiai VDU, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Su atsakovu sudarytos 2023 m. birželio 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3. p. sutartas darbo užmokestis 1,7 MMA, nustatant darbo normą 40 darbo valandų per savaitę. Atsakovas dirbo 2023 m. liepos 6 d. ir gavo darbo užmokestį kaip už darbo dieną. Todėl jam liko skola, ir kurį skaičiuojama remiantis tuo, kad šalys sutarusios dėl 1,7 minimalios mėnesinės algos, tačiau ne minimalios valandinės algos. Byloje esantis skaičiavimo lapas įrodo, kad skola už darbą šventinę dieną - 2023 m. liepos 6 d. sudaro 68 Eur. Ieškovė savo ieškiniu pripažino, kad išskaitą 50 Eur dalyje, atsiskaitant su atsakovu už 2025 vasario mėnesį, buvo padaryta per klaidą. Šioje dalyje ginčo nėra. Tačiau priteista teismo sprendimu išskaita dar ir 428 Eur dydyje yra nepagrįsta ir neteisėta.Atsakovas nekėlė jokio dėl to reikalavimo nagrinėjant darbo ginčą privalomoje darbo ginčams nagrinėti ikiteisminėje institucijoje – Darbo ginčų komisijoje. Ieškovė nurodė bei dokumentais pagrindė, kad išskaitą atliko dėl to, kad tokia suma apmokėjo už atsakovo gyvenimą būste Lietuvoje jo nemokamų atostogų metu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę bei nenagrinėjo, nevertino kitų įrodymų visumoje.Apeliantė nurodė, kad teismas laikotarpius nuo 2024-06-07 iki 2024-06-28 ir nuo 2024-07-04 iki 2024-07-24 pripažino pagrįstais nemokamais atostogų laikotarpiais. Šiais laikotarpiais atsakovas gyveno ieškovės apmokamame būste (2024 birželio mėn. savo nemokamų atostogų metu, 2024 liepos mėn. dalinai savo nemokamų atostogų metu).Teismas nepagrįstai dienpinigius atsakovui skaičiavo 100 proc. ir priteisė 4740,46 Eur. Apeliantė akcentavo, kad ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta Dienpinigių skaičiavimo tvarka ir šios tvarkos aiškinamasis raštas, sudarantis vieningą vidaus teisės aktą, šis teisės aktas yra išdėstytas tiek lietuvių k., tiek rusų k., kuri yra žinoma ir suprantama atsakovui. Apie tai, kad atsakovas susipažino su šiuo vidaus teisės aktu yra įrašas atsakovo darbo sutarties 5.2.1. p.p. Ginčo tarp šalių nėra, kad pas ieškovę nėra išrinkta darbo taryba, apie pastarąją aplinkybę laiku pranešta ir Valstybinei darbo inspekcijai (darbuotojai neiškėlė kandidatų į darbo tarybos narius). Nesant darbo tarybos nebuvo galimybės iki 2022 m. birželio 30 d. įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūros. Apeliantė nurodė, kad Dienpinigių skaičiavimo tvarkos aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad dienpinigiai mažinami iki 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, tarp jų už dieną/dienas vykstant į/grįžtant iš komandiruotės, kadangi komandiruotam darbuotojui būstą komandiruotėje suorganizuoja, apmoka tiesiogiai darbdavė, taip pat esant poreikiui, galimybėms būstas organizuojamas ir atsižvelgiant į individualius darbuotojo poreikius būt apgyvendintam kartu ar/ir greta su jo nurodytais/-u kolega/-omis. Kadangi komandiruotam darbuotojui būstą komandiruotėje suorganizuoja, apmoka tiesiogiai darbdavys, tuo vadovaujantis ir sumažinti dienpinigiai iki 50 proc. Antrasis kriterijus fakultatyvus, kadangi tokio išpildymui reikalinga dar daugiau įdėti organizacinių pastangų, bet nėra galimybė mažinti labiau nei 50 proc. Ieškovė sudarydama tiesiogiai būsto nuomos sutartis, tuo ir prisiima visas rizikas: žalos padarymas būstui, būste esantiems daiktams, bei savavališkai išvykus iš komandiruotės, tuo ir išsikėlus iš būsto, nuompinigių negrąžinimo žalą.Apeliantė nurodė, kad pripažįsta atsakovo reikalavimą dėl 265,50 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), o likusi teismo sprendimu priteista suma 2771,27 Eur dalyje nėra pagrįsta ir teisėta. Apeliantė pažymėjo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų ar iš dalies tenkintų ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė prašo netesybas sumažinti iki viso 1000 Eur (neatskaičius mokesčių). Apeliantė akcentavo, kad dienpinigių skola priteista teismo iniciatyva, pranešus apie nagrinėjimą viena diena iki teismo posėdžio, atsakovas dėl dienpinigių sumažinimo nekėlė jokio reikalavimo, pretenzijos nei Darbo ginčų komisijoje, nei teisme. Ieškovė organizavo būstą komandiruotėje, apmokėjo visas būsto komandiruotėje išlaidas tiesiogiai, apmokėjo kelionės išlaidas. Jokių papildomų, susijusių su komandiravimu išlaidų, atsakovas neturėjo nei reikalavo, nei įrodinėjo, kad tokių turėjo. Teismo sprendimu priteista netesybų dydis prieštarauja sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principams.Apeliantė pažymėjo, jog Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą skuba išmokėti Atsakovui vieną VDU Ieškovė įvykdė, atitinkamai skųsdama apeliacine tvarka dalį Teismo sprendimo dėl jo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl ir Teismo sprendimo motyvacinės dalies 14 p. dėl nepriteisimo grąžinimo sumoje 780,73 Eur (atskaičius mokesčius; kas sudaro 1445,88 Eur neatskaičius mokesčius) iš A. I. nuo jam 2025 m. liepos 9 d. išmokėto Darbo ginčų komisijoje priteisto išmokėti skubiai VDU, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantė nurodė, kad jau sumokėjo atsakovui vieno VDU dydžio sumą, kurią buvo nurodyta išmokėti skubiai, tačiau ji nesutinka ir su sprendimo motyvų 14 punktu. Šiame punkte teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovo 780,73 Eur – sumą, kurią ji jau išmokėjo 2025 m. liepos 9 d. vykdydama skubų Darbo ginčų komisijos sprendimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas O. I. prašo ieškovės UAB „Liunetė“ apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės UAB „Liunetė“ atsakovui O. I. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (dokumentai bus pateikti vėliau). . Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais: Apeliaciniame skunde ieškovė neginčija, jog atsakovas dirbo 2023 m. liepos 6 d. ir gavo darbo užmokestį kaip už įprastą darbo dieną. Tačiau ieškovė nesutinka su teismo apskaičiuotu įsiskolinimo dydžiu, remdamasi savo pačios sudarytu „skaičiavimo lapu“ ir savitu darbo sutarties interpretavimu. Teismo pateiktas skaičiavimas, atsakovo vertinimu, remiasi objektyviais kriterijais – darbo sutarties 1.3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu vienos darbo valandos vertės dydžiu, todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 69,90 Eur už darbą švenčių dieną.Dėl išskaitos atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų parengusi ir perdavusi atsakovui sprendimą dėl išskaitos, taip pat nėra duomenų, kad atsakovui būtų buvęs įteiktas atsiskaitymo lapelis už 2024 m. rugpjūčio mėnesį, kuriame būtų nurodytas išskaitymas. Byloje nėra pateiktų ir įrodymų, kad atsakovui taikytiną 428 Eur ieškovė būtų apskritai fiksavusi kokiuose nors apskaitos dokumentuose, sudarytuose iki atsakovo atleidimo dienos. Atsakovas taip pažymėjo, kad apeliaciniame skunde ieškovė remiasi ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 156 straipsnio 1 dalimi, tačiau šiuo atveju išskaita kilo ne iš žalos padarymo, todėl ši teisės norma netaikytina.Dėl dienpinigių dydžio atsakovas nurodė, kad ieškovė dienpinigius atsakovui mokėjo vadovaudamasi Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo formaliai supažindino atsakovą, jam apie tai pasirašant darbo sutartyje. Aprašas nustato, kad už komandiruotes darbuotojams mokama 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių (Aprašo 4 punktas). Minėtas dydis didinamas pagal tam tikrus kriterijus, kurie aptarti Aprašo 5.1. – 5.4. punktuose (gyvenamojo būsto dydis, aukštas, kuriame yra būstas, baldų kiekis, buitinės technikos kiekis, kondicionavimo sistema, televizoriaus funkcionalumas, gedimai, gyvenančių žmonių skaičius). Ieškovė įsakymais didino atsakovo dienpinigių normą nuo 50 procentų skirtingais procentais, nurodydama formalius kriterijus, nepateikdama konkrečių duomenų apie realų tam tikrų kriterijų egzistavimą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovė pirmiausia dienpinigius sumažino be jokių kriterijų iki 50 procentų, o vėliau pagal tam tikrus kriterijus dienpinigius šiek tiek didino, tuo akivaizdžiai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių dienpinigių apskaičiavimą (ir mažinimą), nuostatas – dienpinigių dydis privalo būti maksimalus ir tik išimtinais atvejais dienpinigiai gali būti mažinami.Apeliaciniame skunde ieškovė prašo netesybas sumažinti iki 1000 Eur , tačiau atsakovas pažymėjo, kad ieškovė, nesutikdama su priteistu netesybų dydžiu ir prašydama netesybas mažinti, jokių aiškių motyvų nenurodė.Teismas