Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3324/2026Bylos Nr. BIK-766/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12839-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. C. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo M. C. gynėjas advokatas V. Jonaitis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir M. C. veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą į BK 140 straipsnio 2 dalį arba 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskyrus bausmę atidėti jos vykdymą.Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, taip M. C. veiksmuose nepagrįstai nustatė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Iš bylos medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji po 2025 m. balandžio 12 d. jai padaryto kūno sužalojimo niekur nesigydė ir buvo darbinga – 2025 m. balandžio 15 d. ėjo į darbą. Po nuteistojo smurto pavartojimo prieš nukentėjusiąją jai nekilo jokių sveikatos komplikacijų. Be kita ko, iš bylos medžiagoje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas skeveldrinis kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžis su oro intarpu ir smulkių hemoraginių intarpų turinio prolabacija į kairį frontalinį oringą sinusą, tačiau jokios kaulų skeveldros ir kitas turinys nukentėjusiajai nebuvo pašalintas. Žemesnės instancijos teismams, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, turėjo kilti abejonės dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio. Kasatoriaus vertinimu šias abejones galima buvo pašalinti paskyrus teismo medicininę ekspertizę, tačiau žemesnės instancijos teismai ekspertinio tyrimo neskyrė.Žemesnės instancijos teismai byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertino paviršutiniškai, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsiradus abejonėms dėl nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrįstumo, žemesnės instancijos teismai nesiėmė pakankamų veiksmų aplinkybėms dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti. Žemesnės instancijos teismai taip pat nepagrįstai neskyrė teismo medicinos ekspertizės, kurios atlikimas būtų padėjęs visapusiškai ištirti aplinkybes dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo ir pašalinti visas kilusias abejones. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai, esant abejonių dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio, nepagrįstai nesprendė dėl nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį arba BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Žemesnės instancijos teismai, nepašalindami ir nevertindami kilusių abejonių, dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio, nuteistojo naudai, pažeidė BPK 301 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik patikimais įrodymais ir in dubio pro reo principą.