Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį pripažinimo, suinteresuoti asmenys: (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas J. A. pareiškimu prašo pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti J. A. nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 23,53 kv. m. ploto garažų paskirties patalpą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) architektas - valstybinės architektūros ir statybos inspektorius 1989 m. birželio 9 d. išdavė leidimą lengvųjų automobilių garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ garažų (duomenys neskelbtini) statybai. (duomenys neskelbtini)Valdybos 1993 m. kovo 16 d. potvarkio (duomenys neskelbtini) priede jis buvo nurodytas kaip šio kooperatyvo narys, įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini). Nežino, kokiomis aplinkybėmis, jo pavardė 2006 m. birželio 30 d., pasirašius neįskaitomu parašu, išbraukta narių sąraše, vietoje jos įrašant E. M. pavardę, nes garažo niekam neperleido ir valdo jį viešai ir nepertraukiamai iki šiol. Žemės sklypas garažo statybai jam buvo skirtas ir suderintas su (duomenys neskelbtini) architektu 1993 m. lapkričio 16 d.. 1996 m. lapkričio 19 d (duomenys neskelbtini) Valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl individulių automobilių garažų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo, šis kooperatyvas buvo išregistruotas. Kadangi kooperatyvas buvo išregistruotas 1996 m. lapkričio 19 d., 2006 m. birželio 30 d. jo išbraukimas iš kooperatyvo narių negalėjo būti atliktas, juo labiau, kad išbraukimas nėra niekaip aptartas, pasirašytas neišskaitomu parašu. Šį garažą valdo kaip savininkas nuo pat jo pasistatymo momento iki šiol. 1994 m. atliko garažo inventorizacinius matavimus, inventorizacinę bylą visada laikė nuosavybės teises į garažą patvirtinančiu dokumentu. Kai kooperatyvas buvo išregistruotas, organizuotai statybos priėmimo ar kažkokio kitokio įteisinimo nebuvo atlikta. Jam kas metai atsiunčiama deklaracija apie valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokesčius moka laiku. Užsakė naują kadastrinių matavimų bylą. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl jo nuosavybės teisių į garažą įregistravimo, tačiau gavo atsakymą, kad jo prašymas atmestas, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą patalpą. Kitu būdu įteisinti garažo neturi galimybės. Šį garažą valdo viešai ir nepertraukiamai daugiau kaip trisdešimt metų. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo – VMI, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjas pagal įgyjamąja senatį įgijo nuosavybės teisę į aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, VMI neprieštaraus pareiškėjo prašymui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) architektas - valstybinės architektūros ir statybos inspektorius 1989 m. birželio 9 d. išdavė leidimą lengvųjų automobilių garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ garažų (duomenys neskelbtini) statybai. (duomenys neskelbtini) lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ narių sąraše, patvirtintame (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedu Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas A. J., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). 1994 m. atlikti garažo, (duomenys neskelbtini) inventorizaciniai matavimai. 1996 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas individualių automobilių garažų statybos kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“. 2026 m. gegužės 19 d. rašte (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų analizės skyrius pažymėjo, kad J. A., už valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos mokesčių ir delspinigių (duomenys neskelbtini) savivaldybei už 2025 metus yra neskolingas. 2026 m. parengta Nekilnojamojo daikto – patalpos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, garažui adresas – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). 2026 m. gegužės 20 d. VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į garažą, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą patalpą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas nėra garažo savininkas, nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į garažą, bet sąžiningai jį įgijo kaip garažų statytojų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narys, nuo kooperatyvo išregistravimo pareiškėjas garažu disponuoja, jį faktiškai valdo ir juo rūpinasi, iniciavo garažo inventorizaciją, kadastrinių duomenų nustatymą, adreso suteikimą, mokėjo valstybinės žemės po garažu mokestį. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas garažą būtų valdęs, naudojęs, kad dėl jo kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo daikto valdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo garažą valdo daugiau nei 10 metų, t. y. nuo 1996 m. Garažas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti garažą, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, kadangi garažas jis naudojasi nuo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėjas valdo garažą neteisėtai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių sąraše yra išbrauktas pareiškėjo vardas, prie jo nurodant korekcijos datą 2006 m. birželio 30 d., nepaneigia pareiškėjo garažo valdymo fakto, kadangi, kaip teisingai nurodyta prašyme, įrašas atliktas po kooperatyvo išregistravimo praėjus beveik 10 metų, kai kooperatyvas jau nebevykdė jokios veiklos, sprendimų priėmimas kooperatyvo atžvilgiu buvo praradęs aktualumą. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atliktų korekcijų teisėtumą, pagrįstumą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir pastatų teisinės registracijos tikslu nustatytina J. A. nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į 23,53 kv. m. ploto garažų paskirties patalpą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini).

Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 23,53 kv. m. ploto garažų paskirties patalpą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.