- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-28
- Bylos Nr.
- e2-4814-1117/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00874-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo santuoką tarp jos, R. P., ir atsakovo D. P., sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes; padalinti santuokos metu įgytą turtą: priteisti šalims po ½ dalį žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti jai žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui transporto priemones T. A. Verso ir TPV Prikolice; priteisti iš jos atsakovui kompensaciją 2505 Eur už jai atitenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo pat pradžių su atsakovu santuokiniame gyvenime buvo nesklandumų. Dėl bet kokių priežasčių iškilus konfliktui, atsakovas grasindavo nusižudyti. Ieškovei laukiantis vaikų, atsakovas ne kartą buvo neištikimas. Tačiau ji atleido jam tikėdamasi, kad ilgainiui viskas pasikeis ir tokiu būdu galės išsaugoti šeimą. Su atsakovu susilaukė trijų vaikų, kurie jau yra pilnamečiai. (duomenys neskelbtini) metais įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame planavo statyti namą, todėl atsakovas išvyko į užsienį uždirbti tam pinigų, o ji liko Lietuvoje, rūpinosi vaikais, namų ūkiu. Atsakovas periodiškai grįždavo į Lietuvą, taip pat ji nuvažiuodavo pas jį. Tam, kad palaikytų šeimos ryšį, vienu momentu visa šeima apie dvejus metus gyveno užsienyje. Prieš maždaug šešerius metu atsakovas pradėjo labai dažnai vartoti alkoholį, situacija šeimoje blogėjo. Atsakovas buvo nepagrįstai pavydus, dažnai jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Ji daug kartų prašė sutuoktinio keisti gyvenimo būdą, siūlė pagalbą, tačiau situacija nesikeitė. Maždaug 1,5 metų atsakovas neprisideda prie namų išlaikymo, jokių šeimos poreikių tenkinimo, gerovės, todėl laikytina, kad būtent tiek laiko jie nebetvarko bendro ūkio. Nebėra galimybės dar kartą bandyti išsaugoti šeimą, Nebenori ir nebegali tęsti bendro gyvenimo, kuriame nėra nei abipusio supratimo, nei pagarbos vienas kitam, nei artimų bei šiltų santykių. Mano, kad jų santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes galbūt ir ji nesugebėjo rasti reikalingo kompromiso, tinkamos išeities ar neįdėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Santuokos metu susidariusių ir grąžintinų kreditorinių įsipareigojimų nėra. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemones T. A. Verso ir TPV Prikolice EU. Namų valdą prašo padalinti natūra po ½ dalį. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs tarp kitų, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, prašo šį sklypą priteisti jai. Transporto priemonėmis naudojasi atsakovas, todėl jos turėtų būti priteistos jam. Turi asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, t. y. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie nutraukiant santuoką, nedalintini.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu 27 metus, pradžioje santykiai buvo neblogi, susilaukė trijų vaikų, tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė. Vaikams užaugus, ji pradėjo dirbti, plėsti pažinčių ratą. Tai nepatiko atsakovui, jis ėmė ją kontroliuoti, nepagrįstai įtarinėti neištikimybe, psichologiškai smurtauti. Prieš kelerius metus atsakovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį, siūlomos pagalbos dėl šios problemos sprendimo nepriėmė. Atsakovas didžiąją laiko dalį gyvena ir dirba Norvegijoje, grįžęs į Lietuvą gyvena bendrame name su ja, tačiau jokio kasdieninio bendravimo, santuokinių ryšių jie nebepalaiko apie dvejus metus. Dėl santuokos iširimo jaučia ir savo kaltę, galbūt neįdėjo tiek pastangų į šeimos išsaugojimą, kiek buvo būtina. Atsakovui ne kartą siūlė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jis nesutiko. Apie teismui pateiktą ieškinį atsakovas žino, buvo 2026 m. rugpjūčio mėn. grįžęs į Lietuvą, tačiau su ja nesikalbėjo, tik išsakė priekaištą dėl užvestos bylos. Atkurti santuokinių ryšių nėra įmanoma, ji tvirtai apsisprendė santuoką nutraukti.
4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, nedalyvavimo priežastis nežinoma. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
5. Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nutraukti santuoką, esant abiejų sutuoktinių kaltei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
6. Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio turinio, ieškovės paaiškinimų, atsakovo procesinio elgesio matyti, kad nei vienas iš sutuoktinių neberodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nededa jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų ar prieštaravimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
7. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo sau priteisimo iš atsakovo nereiškia, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis). Santuokos metu susidariusių ir grąžintinų kreditorinių įsipareigojimų nėra.
8. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklauso: žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (bendros 24118 Eur vertės); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (5610 Eur vertės); transporto priemonės T. A. Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės), ir TPV Prikolice EU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė nuo šios prezumpcijos nukrypti neprašo, atsakovas dėl ieškovės pasiūlyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdo, turto vertės jokių prieštaravimų teismui nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), padalintini šalims po ½ dalį (kiekvienai iš šalių tenkanti šio turto vertė sudaro po 12059 Eur). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (šiame sklype yra ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai), dėl to, teismo vertinimu, ieškovės prašymas priteisti jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (5610 Eur vertės), yra pagrįstas, siekiant efektyvaus, nereikalingų konfliktų nesukeliančio žemės sklypo naudojimo. Ieškovės nurodomais duomenimis, transporto priemonėmis T. A. Verso ir TPV Prikolice EU naudojasi atsakovas, todėl šios transporto priemonės (bendros 600 Eur vertės) priteistinos atsakovui. Kadangi ieškovei tenka didesnė dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, iš jos atsakovui priteistina 2505 Eur kompensacija (5610 Eur -600 Eur/2) (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys, 3.119 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
9. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 1010 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 460 Eur žyminis mokestis ir 550 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 1010 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą tarp D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., (ikisantuokinė pavardė- (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: P., P..
1) R. P. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti ¹/₂ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),¹/₂ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₂ dalį kitų inžinerinių statinių-šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₂ dalį pastato-sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¹/₂ dalį kitų inžinerinių statinių-stoginės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (priteisto turto vertė 17669 Eur).
2) D. P. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-stoginės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); transporto priemones T. A. Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir TPV Prikolice EU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priteisto turto vertė 12659 Eur).
Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovui D. P. piniginę kompensaciją 2505 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkis Eur) už jai atitenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą.
Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovei R. P. bylinėjimosi išlaidas 1010 Eur (vieną tūkstantį dešimt Eur).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.