Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1995, Nr. DOK-2504 Nr. eCIK-573/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22277-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 25 d. paduotu (patikslintu 2026 m. liepos 3 d.) atsakovės D. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė D. S. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės be bendraturčių sutikimo atlikti būtinus atidalijimo veiksmus. Minėta nutartimi buvo iš esmės paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimas, patikslinant jį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

2026 m. liepos 3 d. paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai nevertino visų byloje esančių įrodymų ir nuosekliai neišnagrinėjo ginčo teisinio santykio, nesirėmė byloje pateiktų įrodymų visetu ir neatskleidė bylos esmės, nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, priėmė nutartį ne dėl visų atsakovės priešieškinyje ir atsiliepimuose į ieškinį pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176,178,179,185 straipsniai).

3. Teismai pagrindė sprendimus įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis).

5. Bylą nagrinėję teismai pažeidė atsakovės teisėtus lūkesčius, kad teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimus atidalinti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertins teisingai ir sąžiningai byloje surinktus šalių nenuginčytus įrodymus, patvirtinančius faktą, kad ieškovo gyvenamojo namo dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės grubiai pažeidžia kitos gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo bendrasavininkės - atsakovės galimybes savo butą naudoti pagal paskirtį.

6. Teismų sprendimai ir nutartys priimti remiantis prejudiciniais faktais atsiradusiais iš rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo ir toliau formuoja teisei prieštaringą precedentą, kuomet ankstesnio neteisingo teismo sprendimo pagrindu iš neteisės atsiradusi teisė, D. S. pažeistų konstitucinių teisių sąskaita, plėtojama toliau galimai ir kitose bylose.

7. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią: vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą ir savo sprendimu šalinti tapataus ginčo galimybę ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001); vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. <...> kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. <...> Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134- 248/2019); pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.