Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2706Bylos Nr. eCIK-859/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15327-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 30 d. paduotu atsakovo T. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovui T. V. ir atsakovo T. V. patikslintą priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasi procesinių garantijų dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, net ir pripažinęs CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymą, privalėjo užtikrinti atsakovui realią galimybę dėl šių įrodymų pasisakyti, juos ginčyti ir pateikti atsikirtimus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas tą pačią dieną išsprendė naujų įrodymų priėmimo klausimą, išnagrinėjo bylą ir paskelbė nutartį, objektyviai rodo, jog teismas buvo susipažinęs su naujai pateiktais įrodymais, įvertinęs jų reikšmę ir jais rėmęsis formuodamas savo išvadas. Tačiau atsakovui analogiška procesinė galimybė nebuvo suteikta. Dėl to buvo pažeisti ne tik CPK 314 straipsnio reikalavimai, bet ir CPK 12 bei 17 straipsniuose įtvirtinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, taip pat teisė būti išklausytam. Skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatuoti išlaikymo mokėjimo trūkumai, tačiau neatskleista, kodėl jie reiškia, kad be priverstinės hipotekos teismo sprendimas dėl išlaikymo nebus įvykdytas arba jo vykdymas iš esmės pasunkės. Taip pat nebuvo individualizuotai įvertinta, ar priverstinė hipoteka, kaip skolininko nuosavybės teises ribojanti priemonė, yra proporcinga, ar nepakaktų mažiau varžančių priemonių, ir kodėl būtent pasirinktas teismo taikytas sprendimo vykdymo užtikrinimo modelis labiausiai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.197 straipsnio paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. gruodžio 22 d. susitarimą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įtrauktinos į dalytino turto masę. Tačiau procesiniuose sprendimuose nebuvo pakankamai individualizuotai atskleista, ar į balansą įtraukiama konkreti jau egzistuojanti reikalavimo teisė. Teismai nepakankamai individualizavo klausimą dėl delspinigių. Teismas turėjo aiškiai nustatyti, ar egzistavo savarankiška ir vykdytina reikalavimo teisė, ar buvo tik būsimos ekonominės naudos lūkestis, kurio realizavimas priklausė nuo pagrindinės sutarties sudarymo ir vykdymo fakto.Teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, savarankiško turto padalijimo reikalavimo neatskyrė nuo neturtinių reikalavimų, nors pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad atsakovo piktnaudžiavimo procesu nenustatyta, o aiškus ir individualizuotas pagrindimas, kodėl žyminio mokesčio našta ir kitos bylinėjimosi išlaidos, patirtos daugiausia dėl iš esmės atmestų ieškovės turtinių reikalavimų, turi būti perkeliamos atsakovui, nebuvo pateiktas.Nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasi motyvavimo standarto dėl išlaikymo vaikams dalių nustatymo.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.