Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3151/2026Bylos Nr. BIK-721/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47312-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (N)(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. ir jo gynėjo advokato Syverino Bacevičiaus (Syveryn Bacevič) kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir K. K. išteisinti; priteisti K. K. išlaidas, patirtas teisinei pagalbai apmokėti.Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK pažeidimus, kurie lėmė nepagrįstą ir neteisėtą baudžiamosios atsakomybės taikymą, t. y. inkriminavo BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką nenustatęs būtinojo jos sudėties požymio-fizinio skausmo sukėlimo realumo ir tikrumo. Įrodymus vertino selektyviai, tinkamai jų nesugretindami visumoje, nevertino liudytojų parodymų jų patikimumo aspektu. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis vien tik nukentėjusiosios I. K. parodymais, kad abiejų įvykių metu ji verkė ir jai skaudėjo. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad I. K. nurodomi įvykiai būtų realiai įvykę. Kasatorių vertinimu, žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir liudytojų parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad K. K. veiksmai ir jų pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo teismai detaliau neanalizavo, tik lakoniškai pasisakė, kad šie kaltinamojo argumentai tėra jo gynybinė pozicija. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o ypač išvadą, kad pavojingumo laipsnis šiuo atveju nesiekia įprasto pavojingumo laipsnio BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai veikai, taip pat nevertino vaiko būsenos, priežastinio ryšio, žalos realumo. Priteisė neturtinės žalos dydį, atitinkantį teismų praktiką, kurioje faktiškai nustatytas aukščiausias pavojingumo laipsnis. Taigi priteisė akivaizdžiai neproporcingą neturtinės žalos dydžio atlyginimą, tinkamai nemotyvavo tokio savo sprendimo.