Šiaulių apylinkės teismo nutartis, II-253-1113/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-09
Bylos Nr.: II-253-1113/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-15973-2026-9
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Renata Maziliauskienė
Nukentėjusysis: TRA1
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.1.1Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos (ANK 2 str.)
1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
21.1.1Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis (ANK 563 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-253-1113/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-15973-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1; 1.2.1; 16.11.3; 21.1.1; 21.10.4 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Laurai Jasiulienei,

dalyvaujant pareiškėjai, nepilnamečio nukentėjusiojo TRA1 atstovei pagal įstatymą API1, jos įgaliotam atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,

asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena skundžiamu nutarimu nutraukta NAB1, jos įgaliotam atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos, nepilnamečio nukentėjusiojo TRA1 atstovės pagal įstatymą API1 skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės 2026 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6350-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26298108833 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą NAB1, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. . (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Šiaulių apskrities VPK) Šiaulių m. ir r. PK Trečiojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Vaida Paulauskienė administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26298108833 2026 m. kovo 23 d. surašė NAB1 administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2025 m. rugsėjo 19 d. 8.23 val. Šiaulių miesto sav., Šiauliai, (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio dviratininkui TRA1, takeliu artėjusiam prie kelių sankirtos bei jam sudarė kliūtį. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis. Tuo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 154 punktų reikalavimai (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 26298108833 l. 1–3).

Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Milė 2026 m. liepos 9 d. priėmė nutarimą Nr. 40-ANR_N-6350-2026 (toliau – ir Nutarimas) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą NAB1 atžvilgiu, vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jai nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 26298108833 l. 4–6).

2026 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teisme, per nutarimą priėmusią instituciją, gautas nepilnamečio nukentėjusiojo TRA1 atstovės pagal įstatymą API1 2026 m. liepos 27 d. skundas (toliau – ir Skundas), kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės 2026 m. liepos 9 d. nutarimą NAB1 atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir priimti naują nutarimą – arba grąžinti administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apskrities VPK nagrinėti iš naujo, arba pripažinti NAB1 padariusia ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai šioje teisės normoje numatytą administracinę nuobaudą. Skunde Pareiškėja nurodo, kad Nutarimas neatitinka teisėtumo, objektyvumo ir išsamumo reikalavimų. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Institucija netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, lemiamą reikšmę suteikė nepatvirtintoms prielaidoms dėl TRA1 naudotos transporto priemonės kategorijos, tačiau neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pačios NAB1 veiksmais ir jai KET nustatytų pareigų vykdymu. Esant tokioms aplinkybėms nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su nutarime padaryta išvada, kad NAB1 veikoje nėra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamas nutarimas priimtas neišsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, selektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei padarius išvadas, kurios nėra pakankamai pagrįstos administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skunde Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Nutarime padaryta išvada, kad NAB1 veikoje nėra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi ji padaryta netinkamai taikant materialiosios teisės normas, neišsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei neteisingai aiškinant administracinio nusižengimo sudėties požymius. Vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena gali būti nutraukta tik nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad prieš priimdama sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Institucija privalėjo įvertinti, ar NAB1 veiksmuose yra visi ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, o padarytas išvadas pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju Institucija tokio vertinimo neatliko. Priešingai, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ne dėl to, jog būtų paneigtas NAB1 padarytas KET pažeidimas, bet dėl to, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl TRA1 naudotos transporto priemonės techninių charakteristikų bei jos priskyrimo elektrinio dviračio ar mopedo kategorijai. Taigi administracinės atsakomybės klausimas buvo susietas ne su pačios NAB1 veiksmais, o su aplinkybėmis, susijusiomis su kitu eismo įvykio dalyviu. Toks teisinis vertinimas neatitinka administracinės atsakomybės instituto paskirties. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens administracinės atsakomybės, turi būti vertinama, ar būtent to asmens veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėties požymius. Galimi kito eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai ar nepašalintos abejonės dėl jo naudotos transporto priemonės teisinio statuso savaime nepaneigia kito eismo dalyvio pareigos laikytis KET reikalavimų ir negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo veiksmuose apskritai nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nutarimu nebuvo vertinama, ar pareiga duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms buvo įvykdyta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta vien dėl abejonių, susijusių su TRA1 transporto priemonės kategorija. Toks argumentavimas yra viduje prieštaringas ir neatitinka ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygų. Taip pat tokiu būdu buvo nepagrįstai išplėstas ANK 417 straipsnio 1 dalies taikymo dalykas ir nukrypta nuo pareigos vertinti būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus. Skunde pažymėta, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad TRA1 naudota transporto priemonė pagal savo technines charakteristikas priskirtina mopedų kategorijai, ši aplinkybė savaime nepanaikintų NAB1 pareigos laikytis KET reikalavimų. Kiekvienas eismo dalyvis atsako už savo veiksmus, o vieno eismo dalyvio galimas padarytas pažeidimas nepaneigia kito eismo dalyvio pareigos laikytis KET ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Todėl, nutarimą priėmusi vyriausioji tyrėja netinkamai aiškino ir taikė ANK 417 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą vertinti, ar NAB1, važiuodama iš šalutinio kelio ir nepraleidusį pagrindiniu keliu artėjusios transporto priemonės, pažeidė KET reikalavimus. Tačiau vietoje šio vertinimo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta remiantis aplinkybėmis, kurios nėra šio administracinio nusižengimo sudėties elementai. Dar svarbiau yra tai, kad nutarime iš esmės neanalizuojama, ar NAB1 pareiga buvo tinkamai įvykdyta. Institucija nenustatė, kokiu greičiu ji artėjo prie sankryžos, kokiu atstumu pastebėjo ar galėjo pastebėti pagrindiniu keliu artėjantį dviratininką, ar prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią sustojo, ar įsitikino, kad gali saugiai tęsti važiavimą, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi siekdama išvengti susidūrimo ir ar objektyviai turėjo galimybę sustabdyti transporto priemonę. Nors būtent šios aplinkybės yra lemiamos vertinant, ar vairuotoja laikėsi KET reikalavimų. Skunde teigiama, jog Nutarime nėra padaryta aiški ir motyvuota išvada, ar NAB1 elgesys atitiko KET 154 punkto reikalavimus. Nesant tokio vertinimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Be to, Skunde pažymima, jog nutarimą priėmusi vyriausioji tyrėja visiškai neįvertino NAB1 veiksmų KET 9 punkto kontekste, nors būtent ši teisės norma įtvirtina bendrą kiekvieno eismo dalyvio pareigą elgtis atidžiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui bei imtis visų būtinų priemonių eismo įvykiui išvengti. Byloje esantys duomenys rodo, kad pati NAB1 buvo informuota apie pagrindiniu keliu artėjantį dviratininką, tačiau tęsė važiavimą ir sustojo tik po susidūrimo. Šios aplinkybės savaime suponavo pareigą Institucijai išsamiai įvertinti, ar vairuotoja, žinodama apie artėjantį eismo dalyvį, ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių eismo įvykiui išvengti. Tačiau toks vertinimas Nutarime apskritai neatliktas. Nutarime iš esmės paneigiama Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. vasario 26 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-195(25) įrodomoji reikšmė, tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokios naujos ekspertizės ar specialisto išvados, kuri paneigtų Lietuvos teismo ekspertizės centro nustatytą eismo įvykio mechanizmą arba išvadą, kad techniniu požiūriu automobilio „Peugeot 3008“ vairuotoja, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjusiam dviratininkui ir sudarė kliūtį. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad nuo pat eismo įvykio tyrimo pradžios nė vienam proceso dalyviui nekilo jokių abejonių, jog TRA1 eismo įvykio metu važiavo būtent dviračiu. Visa administracinio nusižengimo byla buvo tiriama ir nagrinėjama remiantis šia faktine prielaida. Tiek įvykio vietoje surinkti pirminiai duomenys, tiek proceso dalyvių paaiškinimai, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai buvo grindžiami aplinkybe, kad eismo įvykyje dalyvavo dviratis. Tai patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai. Tokias aplinkybes patvirtina ir pačios NAB1 2025 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimai. Tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta nauja versija, jog TRA1 naudota transporto priemonė galėjo būti priskirtina mopedų kategorijai. Ši versija atsirado jau po to, kai administracinio nusižengimo byloje buvo surinkti pagrindiniai įrodymai, atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizė ir konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykį lėmė abiejų eismo dalyvių veiksmai. Būtent dėl šios priežasties tokia naujai iškelta versija turėjo būti vertinama itin kritiškai ir tikrinama kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Tačiau vietoje to skundžiamame nutarime ši pavėluotai iškelta prielaida tapo vienu pagrindinių argumentų, kuriuo remiantis buvo paneigta iki tol surinktų įrodymų, įskaitant Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto, įrodomoji reikšmė. Toks įrodymų vertinimas neatitinka administracinio proceso principų. Vien hipotetinė galimybė, kad transporto priemonė galėjo būti priskirtina kitai kategorijai, nesant tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, negali paneigti visos iki tol surinktos įrodymų visumos, kuri nuosekliai patvirtino, kad eismo įvykis buvo tiriamas kaip automobilio ir dviračio susidūrimas (b. l. 2–13).

3.1. Teismo posėdžio metu Pareiškėja API1 ir jos įgaliotas atstovas advokatas Girdutis Vainius pateiktą skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Institucija 2026 m. liepos 30 d. atsiliepimu į skundą prašo Teismo Pareiškėjos skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617-619 straipsniais, todėl su Skundo reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad, kaip teisingai buvo nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog NAB1 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 8 val. 23 min. Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio dviratininkui TRA1, takeliu artėjusiam prie kelių sankirtos bei jam sudarė kliūtį, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 26298108833, buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu (b. l. 14–16).

4.1. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teisme nebuvo gauta, todėl Skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

2026 m. rugpjūčio 21 d. teisme gautas asmens, kurio atžvilgiu Nutarimu administracinė teisena nutraukta, NAB1 atsiliepimas į Skundą, kuriuo prašoma Skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime argumentuojama, jog Pareiškėja Skundo 8 ir 34 punktuose nepagrįstai ir neteisingai nurodo, kad NAB1 eismo įvykio metu važiavo ir taip sudarė kliūtį TRA1. Šie skundo teiginiai visiškai neatitinka tikrovės ir yra paneigti pačios bylos medžiaga. NAB1 visose apklausose ir paaiškinimuose nuosekliai, vienareikšmiškai ir nekintamai teigė, kad ji automobilio „Peugeot 3008“ eismo įvykio metu nevairavo judėjimo režimu, o stovėjo visiškai sustabdžiusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve, vykdydama KET reikalavimą praleisti pagrindine gatve važiuojančias transporto priemones. Šią aplinkybę visiškai patvirtina teismo eksperto, technikos mokslų daktaro Valentino Mitunevičiaus atlikta eismo įvykio tyrimo išvada. Ekspertas, ištyręs automobilio „Peugeot 3008“ užpakalinių dešinės pusės durelių įlenkimus bei padangos kontakto pėdsakus, konstatavo, kad smūgio metu automobilis stovėjo arba judėjo itin mažu - iki 5 km/h - greičiu. Ant automobilio kėbulo visiškai nėra išilginių slydimo ar trinties pėdsakų, kurie neišvengiamai būtų susidarę, jeigu automobilis smūgio metu būtų judėjęs į priekį. Ekspertas V. Mitunevičius aiškiai nurodė, kad NAB1 automobilio padėtis sankryžos prieigose buvo visiškai priimtina techniniu požiūriu. Atsiliepime į Skundą NAB1 nurodo, kad ji sustojo prieš įvažiuodama į važiuojamąją dalį, o TRA1 dideliu greičiu atsitrenkė į jau stovintį automobilį. Vadinasi, API1 teiginiai, kad NAB1 važiavo pagrindiniu keliu ir nepraleido TRA1, yra faktiškai klaidingi ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Taip pat pažymima, jog Skundo 7 punkte API1 reiškia priekaištus dėl eismo įvykio aplinkybių ištyrimo ir remiasi Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada. Tačiau Pareiškėja nutyli esminį faktą, kad būtent jos pačios neteisėti ir nesąžiningi veiksmai užkirto kelią atlikti išsamų eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės tyrimą. Būtent Pareiškėja, pardavusi eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę tyrimo metu, sąmoningai padarė neprieinamą pagrindinį daiktinį įrodymą. Dėl šios priežasties LTEC ekspertizės aktas Nr. 11 S-195(25) negali būti laikomas pagrįstu, išsamiu ar patikimu įrodymu. Tyrimą atlikusiam LTEC specialistui policija nepateikė pilnų duomenų apie tai, kad dviratis galėjo būti varomas elektros pavara, o variklio galingumo ir baterijos parametrai visai nebuvo nustatinėjami. LTEC išvada buvo paremta tik neteisinga prielaida, kad įvykyje dalyvavo žmogaus raumenų jėga varomas dviratis. Pagal teismo eksperto V. Mitunevičiaus išvadą, atliktą įvertinus automobilio kėbulo deformacijas, TRA1 vairuotos transporto priemonės greitis betarpiškai prieš smūgį siekė apie 15 km/h. Kadangi pats dviratis API1 sprendimu buvo parduotas, LTEC ekspertizės aktas nebegali būti patikslintas ar papildytas, o visos išvados, padarytos neištyrus elektros variklio galios, yra neobjektyvios. Be to, Pareiškėja skundo 16 ir 34 punktuose nepagrįstai teigia, jog TRA1 važiavo pagrindiniu keliu, todėl turėjo pirmenybę. Šis teiginys teisiškai ir faktiškai neteisingas. Iš teismo eksperto V. Mitunevičiaus išvados ir VĮ „GIS-Centras“ portalo Geoportal.lt susisiekimo komunikacijų plano duomenų nustatyta, kad takelis, esantis (duomenys neskelbtini) g. kairiajame pakraštyje prie tvoros, kuriuo važiavo TRA1, nėra nei pagrindinis kelias, nei gatvės važiuojamoji dalis, nei dviračių takas, nei mišrus dviračių/pėsčiųjų takas. Šis takelis planuose pažymėtas išskirtinai kaip pėsčiųjų takas. Pagal KET 124 punktą bei ANK 417 straipsnio 1 dalį, motorinėms transporto priemonėms ir mopedams važiuoti pėsčiųjų taku ar šaligatviu yra griežtai draudžiama. Jeigu TRA1 būtų laikomas dviračio ar motorinio dviračio vairuotoju, pagal KET 59 punkto reikalavimus, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, jis visais atvejais privalėjo sumažinti važiavimo greitį iki pėsčiojo judėjimo greičio (3-7 km/h) ir tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Pažeisdamas aukščiau nurodytus reikalavimus TRA1 pėsčiųjų taku betarpiškai prieš susidūrimą važiavo maždaug 15 km/h greičiu ir nemažindamas greičio, įlėkė į važiuojamąją dalį tiesiai į stovintį NAB1 automobilį. Byloje užfiksuota, kad TRA1 dviratyje „Scott“ buvo įrengtas papildomas „Bafang“ elektrinis variklis ir „Cham Rider“ ličio baterija. Gamintojo „Bafang“ skelbiami variklio modelis G320.1000, kuris vizualiai atitinka TRA1 dviratyje sumontuoto variklio išvaizdą, duomenys patvirtina, kad tokie elektriniai varikliai išvysto 1000 W nominalią galią, ir leidžia pasiekti didesnį nei 45 km/h greitį nenaudojant žmogaus raumenų jėgos. TRA1 dviratis su elektros varikliu, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 ir 40 dalis, atitinka vieną arba kitą kategoriją, kurią konkrečiai objektyviais duomenimis nenustatyta, kadangi dviratis apžiūrai nepateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad TRA1 nepateikė elektros variklio techninio paso, įsigijimo dokumentų arba paaiškinimų dėl variklio galingumo, logiška išvada, kad TRA1 slepia elektros variklio galingumo ir jo naudojimo aplinkybes, kadangi jos yra jam nepalankios. KET 66 p. taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams, kelio ženklai, kelio ženklinimas taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Dėl paminėto dviračio duomenys, kad elektros variklio galingumas ir greitis neviršija leistinų motoriniam dviračiui dydžių būtų pateisinę TRA1 važiavimą pėsčiųjų taku (važiavimas mopedu pėsčiųjų taku draudžiamas, taip pat reikalauja vairuotojo pažymėjimo bei civilinės atsakomybės draudimo), nors ir nebūtų pateisinę pareigos sumažinti greitį prieš kertant važiuojamąją dalį nevykdymo. Jeigu dviratis būtų buvęs varomas vien fizine žmogaus raumenų jėga, t. y. pedalais, TRA1, pamatęs kliūtį, būtų galėjęs nustoti minti pedalus, dėl ko dviratis būtų pradėjęs prarasti įgytą greitį. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatytas apytikslis 15 km/h greitis ir susidūrimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prieš pat susidūrimą transporto priemonė reikšmingai nebuvo pristabdyta. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tvoros riboto matomumo TRA1 automobilį galėjo pastebėti tik likus nedideliam atstumui iki susidūrimo, taip pat į nustatytą transporto priemonės greitį, galima pagrįstai teigti, kad jis netikėtai pastebėjęs kliūtį nesugebėjo laiku atlikti būtinų valdymo veiksmų - tinkamai atleisti elektrinio akceleratoriaus ir paspausti stabdžių rankenėlių. Dėl to transporto priemonė prieš susidūrimą reikšmingai nesulėtėjo ir atsitrenkė į automobilį. Pažymėta ir tai, kad pats TRA1 savo paaiškinime nurodo, jog „nespėjo sustoti“. Šis jo paties nurodytas faktas yra reikšmingas vertinant, ar prieš susidūrimą buvo imtasi pakankamų ir savalaikių veiksmų transporto priemonės greičiui sumažinti bei išvengti susidūrimo. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog Skundo teiginiai, kad NAB1 privalėjo matyti pėsčiųjų taku dideliu greičiu artėjantį mopedą ir jo vairuotoją, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Vairuotojas, artėdamas prie nelygiareikšmės sankryžos, vertina galimus pėsčiųjų judėjimo greičius (pėstysis juda 1,0-1,5 m/s greičiu). Vairuotojas negali numatyti, kad pėsčiųjų taku iš už aklinos tvoros 20-30 km/h (5,5–8,3 m/s) greičiu išlėks mopedas, kuris apskritai privalo važiuoti tik gatvės važiuojamąja dalimi. Apskaičiuotas judėjimo laiko ir atstumo santykis: TRA1 pėsčiųjų taku artėjo prie sankryžos apie 5,5–8,3 m/s (20-30 km/h) greičiu. NAB1 priartėjus prie sankryžos krašto 5-10 km/h greičiu ir stabdant iki visiško sustojimo, visas automobilio stabdymo procesas užtruko apie 2-3 sekundes. Per šias 2-3 sekundes TRA1 galėjo būti nutolęs nuo sankryžos 16-24 metrų atstumu. Dėl eismo įvykio vietoje esančios aukštos sklypo tvoros NAB1, būdama prie sankryžos krašto, objektyviai negalėjo matyti už 16-24 metrų esančio ir pėsčiųjų taku atskriejančio TRA1, be to, neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad pėsčiųjų taku važiuoja transporto priemonė atitinkanti mopedo kategoriją.

5.1. Teismo posėdyje asmuo, kurio atžvilgiu Nutarimu administracinė teisena nutraukta, NAB1 ir jos įgaliotas atstovas advokatas R. Tamašauskas palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016, 15 punktas; 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 19 punktas; kt.). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020, 14 punktas). Kartu pažymėtina, kad in dubio pro reo principas negali būti aiškinamas atsietai nuo teismo pareigos išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-976/2024, 10 punktas).

Taigi, pagal suformuotą teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. 8.23 val. Šiaulių miesto sav., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo NAB1 ir TRA1 vairuojamos transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju, Nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta NAB1 atžvilgiu, nutraukta, vadovaujantis ANK 565 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėja nepilnamečio TRA1 atstovė pagal įstatymą API1 nesutinka su Institucijos priimtu Nutarimu, kad NAB1 nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ne dėl to, jog būtų paneigtas NAB1 padarytas KET pažeidimas, bet dėl to, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl TRA1 naudotos transporto priemonės techninių charakteristikų bei jos priskyrimo elektrinio dviračio ar mopedo kategorijai.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 33 dalyje mopedas apibrėžiamas kaip dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Tuo tarpu SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje motorinis dviratis apibrėžtas, kaip ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad TRA1 naudota transporto priemonė pagal savo technines charakteristikas priskirtina mopedų kategorijai, ši aplinkybė savaime nepanaikintų NAB1 pareigos laikytis KET reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu, kilus abejonių dėl TRA1 vairuotos transporto priemonės techninių charakteristikų ir galimos jos modifikacijos, galinčios lemti transporto priemonės priskyrimą mopedų kategorijai, buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrių, iš kurio gautas atsakymas, jog pagal pateiktas nuotraukas nustatyti elektrinio dviračio variklio galios neįmanoma, pažymėta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įrangos elektrinių transporto priemonių variklių galiai nustatyti, todėl tokio tyrimo negalėtų atlikti net ir fiziškai pateikus pačią transporto priemonę (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 26298108833 l. 55). Vertinant byloje esančius duomenis bei atsižvelgiant į tai, kad objektyviomis priemonėmis negalima nustatyti, ar eismo įvykio metu naudota transporto priemonė buvo motorinis dviratis, ar pagal savo technines charakteristikas prilygintinas mopedui, sutiktina su Institucijos prieita išvada, kad ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų galimai padarytų KET pažeidimų. Sutiktina ir su Pareiškėja, kad, jeigu būtų nustatyta, kad TRA1 naudota transporto priemonė pagal savo technines charakteristikas priskirtina mopedų kategorijai, ši aplinkybė savaime nepanaikintų NAB1 pareigos laikytis KET reikalavimų. Tačiau eismo įvykyje dalyvaujant mopedui, turėtų būti vertinami ir vienos iš transporto priemonių vairuotojo veiksmai dėl atitikties reikalavimams, numatytiems KET 124 punkte, kuris numato draudimą motorinėms transporto priemonės važiuoti pėsčiųjų ir (ar) dviračių takais. Tokiu atveju Institucija būtų turėjusi iš naujo vertinti eismo įvykį, dalyvių pareigas bei priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir kilusių pasekmių. Pažymėtina, kad pagrįstos yra Institucijos abejonės, kad TRA1 naudota transporto priemonė, galimai neatitiko SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje motorinio dviračio apibrėžimo. Byloje pateiktos dviračio nuotraukos, kuriose matyti, kad yra sumontuotas elektrinis variklis „Bafang“. Nors dviratis ir turi pedalus, tačiau byloje nenustatyta, ar minėtas variklis neviršija 25 km/h greičio.

Iš eismo įvykio fiksavimo protokolo matyt, kad įvykis įvyko šalutinėje (duomenys neskelbtini) g. ir takelio esančio palei (duomenys neskelbtini) g. kairįjį pakraštį kertančiam šalutinę (duomenys neskelbtini) g., sankirtoje (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 26298108833 l. 8). Pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad takelis esantis (duomenys neskelbtini) g. kairiajame pakraštyje skirtas tik pėstiesiems, o ne kitoms transporto priemonėms važiuoti, įskaitant ir mopedams. Neabejotina, kad NAB1 važiuodama šalutine gatve link pagrindinės gatvės privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau atsižvelgiant į transporto priemonės apgadinimo lokalizaciją, 2026 m. vasario 27 d. Lietuvos tesimo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11Š-195(25) bei 2026 m. balandžio 30 d. dr. V. Mitunevičiaus eksperto išvados Nr. MV 2026-22 turinį, esant nepaneigtai abejonei, kad TRA1 vairuota transporto priemonė buvo mopedas, eismo įvykio vietos ypatybes, teismas mano, kad nėra įrodyta jog NAB1 nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių išvengti eismo įvykio. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad NAB1 nesilaikė KET reikalavimų, važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, ar artėdama prie sankryžos būtų viršijusi leistiną greitį, nelėtinusi greičio ar nestabdžiusi automobilio (KET 127, 154 punktai).

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl to, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas visiškai sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, pozicija, jog šiuo atveju byloje surinkti duomenys negali objektyviai patvirtinti NAB1 kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 1 d. Todėl teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai, sprendžia, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, todėl Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Dėl visų šių prieš tai aptartų aplinkybių, Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir pareiškėjos API1, nepilnamečio nukentėjusiojo TRA1 atstovės pagal įstatymą, skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos nepilnamečio nukentėjusiojo TRA1 atstovės pagal įstatymą API1 skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6350-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė