Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-07-07 · Civilinė byla Nr. eCIK-667/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-07
Bylos Nr.
eCIK-667/2026
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00092-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Egidija Tamošiūnienė, Donatas Šernas
Ieškovas
P. V., R. V.
Kategorijos

Nr. DOK-2305 Nr. eCIK-667/2026 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00092-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, susipažinusi su 2026 m. birželio 23 d. paduotu ieškovų P. V. ir R. V. bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, K. J., V. R. (V. R.), J. R. (J. R.), O. R., R. Z., O. P., Ž. N., V. K., A. J. ir Ž. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai P. V. ir R. V. bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, K. J., V. R., J. R., O. R., R. Z., O.P., Ž. N., V. K., A. J. ir Ž. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. V. ir R. V. ieškinį bei trečiųjų asmenų K. J., V. R., J. R., O. R., R. Z., O. P., Ž. N., V. K., A. J., Ž. G. savarankiškus reikalavimus atsakovams K. P. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtos statybos ir padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje J. R., R. Z., V. R., Ž. G., O. R., A. J., V. K., Ž. N., O. P., K. J., Ž. J., A. U., A. U., M. S., E. V., V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvūs projektai“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovų ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje kėlė tik neteisėtos statybos padarinių šalinimo subjektų ir išlaidų apimties klausimus, tačiau visiškai be jokio pagrindo panaikino sprendimo dalį dėl pačios statybos neteisėtumo ir niekinių sandorių, tokiu būdu nepagrįstai nepaisydamas draudimo panaikinti sprendimą formaliu pagrindu ir pažeidė CPK 328 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 4 dalies normas, kadangi nepateikė skundžiamoje nutartyje motyvų, išvadų bei įrodymų grindžiančių teismo išvadas, kokiu pagrindu apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl statytojui K. P. pagal suklastotą 2020 m. balandžio 24 d. sutikimą išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, dėl suklastoto 2020 m. balandžio 24 d. sutikimo dėl pastatų statybos bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu, dalis dėl 2020 m. balandžio 24 d. prisijungimo prie kiemo aikštelės ir inžinerinių tinklų techninių sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekinėmis, yra neteisėtas. Atitinkamai pažeidė ir proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis apeliacinėje teismo instancijoje siurpriziškai pripažinti tretiesiems asmenims A. U. ir A. U. nuosavybės teisę į nelegaliai (neteisėtai) pagal suklastotą 2020 m. balandžio 24 d. dokumentą statytojui K. P. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statomą pastatą (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai prieštarauja CK 4.103 straipsnio 1 dalies reglamentavimui ir kasacinio teismo nuosekliai formuojamai praktikai, jog savavališka ar neteisėta statyba nėra ir negali būti nuosavybės objektu, bei ja disponuoti negalima (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Skirtingai nei kiti byloje savarankiškus reikalavimus pareiškę tretieji asmenys, A. U. ir A. U. nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl nuosavybės teisės ar pan., teisė reikšti savarankiškus reikalavimus byloje niekam nebuvo suvaržyta.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neva neturėjo teisės paskirstyti neteisėtos statybos padarinių šalinimo naštą tarp teismo nustatytų kaltų dėl neteisėtos statybos asmenų, t. y. K. P. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos. Pažymėtina tai, kad atsakovė savivaldybės administracija apeliaciniu skundu net neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo neturėtų saistyti šalių pareikštas reikalavimas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo, teismui sprendžiant klausimą dėl padarinių šalinimo išlaidų naštos tarp kaltų asmenų paskirstymo. Todėl vien tai kad ieškovai prašė visą naštą nustatyti tik K. P., nevaržo teismo ją paskirstyti visiems teismo nustatytiems kaltiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje yra atvejų, kai šalis prašė paskirstyti neteisėtos statybos padarinių šalinimo naštą lygiomis dalimis tarp kaltų asmenų, tačiau galutiniu sprendimu teismas naštą nustatė taip, kaip šalis neprašė (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-1120/2026).

4. Apeliacinės instancijos teismas ginčijama nutartimi pasunkino A. U. bei A. U. padėtį, įpareigojant pareigos pašalinti neteisėtos statybos padarinius nustatymo tikslu patraukti juos atsakovais. Nei vienas apeliantas tokios pareigos nustatymo A. U. bei A. U. nereikalavo, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti blogesnio sprendimo A. U. bei A. U. atžvilgiu, nei sprendimą buvo priėmęs pirmosios instancijos teismas.

5. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio (teismo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju sandorių akivaizdų prieštaravimą įstatymas tvirtina viešųjų registrų duomenys. Sutikimą gali duoti tik savininkas (CK 4.37 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.93 straipsnis). Todėl K. P. 2020 m. gegužės 29 d. sutikimo, Ž. J. bei K. J. vardu sudaryto 2020 m. birželio 2 d. sutikimo, ieškovų vardu suklastoto netikro 2020 m. balandžio 24 d. sutikimo, 2020 m. balandžio 24 d. prisijungimo prie inžinerinių tinklų sandorių prieštaravimas įstatymui yra akivaizdus, nes jie nesudaryti išviešintų turto savininkų (bendraturčių). Todėl tokia apeliacinės instancijos teismo formuojama taisyklė, kad teismas prieš nutardamas pasinaudoti ex officio teise turi informuoti šalis, neatitinka teismo ex officio teisės esmės ir prasmės, nes tai teismo iniciatyvos teisė, kuria teismas turi teisę pasinaudoti atlikdamas įrodymų vertinimą, kuomet bylos nagrinėjimas iš esmės jau baigtas ir šios teisės naudojimui nereikalingas ir įrodymų vertinimo stadijoje neįmanomas išankstinis proceso šalių informavimas, nes įrodymų vertinime šalys jau nedalyvauja (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra reikalingas šalies materialus reikalavimas pripažinti sandorį niekiniu, kad teismas ex officio teise galėtų pasinaudoti ir tokios teisės realizavimas nereiškia neleistiną ieškinio reikalavimų peržengimą, kai teismas nustato, jog sandoris akivaizdžiai prieštarauja įstatymui (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

6. Kauno apygardos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo detaliųjų planų yra nepagrįsta ir visiškai formali, kuri negali būti pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą, nes statybos leidimo išdavimo datai aktualiuose 2007 m. ir 2013 m. detaliuosiuose planuose dviejų papildomų gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini) statyba nebuvo numatyta. Pastebėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas statytojui K. P. 2020 m. liepos 16 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo vertinimui nepagrįstai nutartyje pateikė argumentus dėl 2021 metų detaliojo plano (nutarties 29 punktas), kadangi toks dokumentas iki 2020 m. liepos 16 d. rengiant dviejų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektą ir 2020 m. liepos 16 d. išduodant statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojo. Todėl akivaizdu, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai laikė, kad 2021 m. detalusis planas gali būti taikomas atgal (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Grąžinti ieškovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už kasacinį skundą 2026 m. birželio 23 d. banke „Swedbank“ sumokėtą 476 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį. Grąžinti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, Ž. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už kasacinį skundą 2026 m. birželio 23 d. banke „Swedbank“ sumokėtą 238 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus GrabinskasDonatas ŠernasEgidija Tamošiūnienė