Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2290 Bylos Nr. eCIK-663/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00235-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, susipažinusi su 2026 m. birželio 22 d. paduotu atsakovės ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dolreta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M., A. D. ir N. D. ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Torado“, A. N., D. A., likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Dolreta“, R. K. ir A. R. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo priimti šį kasacinį skundą esant numatytiems kasacijos pagrindams. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties dalį ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį bei priimti dalyje naują sprendimą. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties dalį bei priimti dalyje naują sprendimą. Priteisti LUAB „Dolreta“ bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Teismai netinkamai taikė teisės normas, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą iš bankroto administravimui skirtų lėšų, tuo atveju, kai nemokumo administratorius įstoja į jau prasidėjusį teisminį procesą ir iš esmės neatlieka jokių procesinių veiksmų procese.

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacine tvarka skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (būtent iš administravimui skirtų lėšų), kai kiti atsakovai skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir prašė panaikinti sprendimą bei ieškinį atmesti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovams iš atsakovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, tokiu būdu pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022 suformuluota taisykle.

Šioje byloje ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado iki nemokumo bylos iškėlimo. Vis dėlto, šios aplinkybės teismai neįvertino, tokiu būdu priimdami neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas formaliai citavo šiuos kriterijus, tačiau realiai jų netaikė, tokiu būdu priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankroto procesui skirtų administravimo lėšų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš ieškovų neteikė teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankroto procedūroms skirtų lėšų. Tokiu būdu teismai nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš bankroto procesui skirtų administravimo lėšų. Priimdami ginčijamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi lėšų išieškojimo tvarkos nesant ieškovų aiškiai išreikštai valiai, teismai iš esmės apribojo ieškovų galimybes laisva valia nuspręsti kokių būdų tos lėšos ir iš kokio šaltinio turi būti apmokamos.

Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nemokumo administratorius, nepateikdamas jokios pozicijos, palaikė atsakovės LUAB „Dolreta“ pasirinktą byloje poziciją – atmesti ieškinį, šis vertinimas grindžiamas niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir neatitinka tikrovės.

Teismai turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kuri leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį.

Teismai neatsižvelgė į šalių elgesį teisminio proceso metu. Po 2024 m. spalio 22 dienos procesas iš esmės nevyko, o nuolat buvo teikiami šalių prašymai atidėti teismo posėdį, ko pasekoje užtruko teismo sprendimo priėmimas. Be to, ieškovų bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė iki nemokumo bylos atsakovei LUAB „Dolreta“ iškėlimo, tačiau procesas dėl ieškovų procesinio elgesio tęsėsi ir po nemokumo bylos iškėlimo, nors iš esmės visi esminiai procesiniai veiksmai buvo atlikti dar iki nemokumo bylos atsakovei LUAB „Dolreta“ iškėlimo. Vis dėlto, tiek teismai neįvertino šių aplinkybių, tokiu būdu pažeisdamas CPK 94 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo ir nuo paties Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad jeigu ieškinys yra pareikštas iki nemokumo bylos iškėlimo, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš bankroto proceso administravimo lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-621 781/2021).

Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nusprendė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų. Šią aplinkybę konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau nusprendė, kad sprendimas šioje dalyje vis tiek yra pagrįstas. Toks vertinimas yra nesuderinamas su CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.