Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2287 Nr. eCIK-661/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00235-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, susipažinusi su 2026 m. birželio 22 d. paduotu atsakovo A. R. (A. R.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo dalies vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas A. R. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M., A. D. ir N. D. ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Torado“, A. N., D. A., likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Dolreta“, R. K. ir A. R. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą ir paskirstė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla – tenkino ieškovų patikslintą ieškinį atsakovo A. R. atžvilgiu, nors turėjo atmesti ieškovams neįrodžius visų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų – atsakovo A. R. nesąžiningumo. Šis pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes, pirma, atsakovo A. R. nesąžiningumas buvo susietas su kitų asmenų veiksmais ir jų sudarytais sandoriais, o ne su paties atsakovo veiksmais. Antra, paneigtas bendras civilinėje teisėje galiojantis principas, jog sąžiningumas yra preziumuojamas ir dėl to pareiga įrodyti priešingai tenka ieškovams. Jeigu skundžiama nutartis būtų palikta galioti, tai suformuotų klaidingą šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktiką.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės teisės normų, įtvirtintų CK 6.66 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla – ieškovų patikslintas ieškinys atsakovo A. R. atžvilgiu turėjo būti atmestas, nes ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Šis pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes skundžiamoje nutartyje yra sukuriamas precedentas, leidžiantis neribotai pratęsti ieškinio senaties terminą nepriklausomai nuo to, kada ieškovų advokatas raštu patvirtino apie teisių pažeidimą. Jeigu skundžiama nutartis būtų palikta galioti, tai suformuotų klaidingą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje normos taikymo ir aiškinimo praktiką, dėl ko ši norma faktiškai prarastų tiek teisinę, tiek praktinę reikšmę.

3. Apeliacinės instancijos teismas padarė procesinių teisės normų, įtvirtintų CPK 331 straipsnio 4 dalyje bei CPK 329 straipsnio 4 dalyje pažeidimą, nes nepateikė jokių motyvų į vieną esminių atsakovo A. R. apeliacinio skundo argumentų – kodėl byloje nesant įrodymų apie atsakovo A. R. nesąžiningumą, jis laikytinas nesąžiningu CK 6.66 straipsnio prasme. Tai yra esminis byloje sprendžiamas klausimas, nes nuo to, ar atsakovas A. R. yra laikytinas nesąžiningu, priklauso, ar patikslintas ieškinys gali būti tenkintas šio atsakovo atžvilgiu. Motyvų nepateikimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir kartu tai yra esminis procesinis pažeidimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo dalies vykdymą nenagrinėtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.