Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2269Bylos Nr. eCIK-655/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04507-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės),susipažinusi su 2026 m. birželio 19 d. paduotu atsakovo V. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai: pripažino teisę ieškovei neišmokėti atsakovui 8 876,54 Eur, nustatant, kad atsakovui su darbo santykiais susijusi suma sudaro 3508,93 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovo 35 359,74 Eur žalos atlyginimo; atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 31 850,81 Eur žalos atlyginimą; priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Netinkamai aiškinti ir taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 34, 35 straipsniai bei darbo sutarties pakeitimą ir pasibaigimą reglamentuojančios normos, nes ankstesnė kasatoriaus vyr. inžinieriaus / elektros darbų vadovo darbo funkcija pripažinta pasibaigusia be aiškaus šalių susitarimo ir be darbo sutarties pasibaigimo procedūros įforminimo.2. Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią pasibaigęs vadovavimo laikotarpis ar vėliau įgyta vadovaujanti funkcija savaime neužbaigia iki tol buvusių neterminuotų darbo santykių ir būtina vertinti tikrąją šalių valią, faktinę darbo santykių raidą bei darbo funkcijų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-684/2025).3. Netinkamai taikytas DK 35 straipsnis, nes teismai, atmetę kelių darbo sutarčių modelį pas tą patį darbdavį, turėjo spręsti dėl faktinio santykio kvalifikavimo kaip vieno darbo santykio su keliomis funkcijomis, o ne laikyti papildomą darbą teisiškai neegzistuojančiu.4. Netinkamai aiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, nes žala sutapatinta su visa išmokėta suma, neįvertinus, ar bendrovė gavo atitinkamą naudą iš faktiškai atliktų techninių funkcijų, ir nenustačius realaus nuostolių dydžio. Net ir pripažinus, kad atsakovas veikė neteisėtai, žala galėjo būti nustatoma tik kaip realus bendrovės turto sumažėjimas, t. y. kaip skirtumas tarp faktiškai išmokėtos sumos ir objektyviai pagrįstos atlygio už bendrovės gautą papildomą darbą vertė. Visiško atlygio grąžinimo modelis turėjo būti vertinamas ir darbo teisės apsauginių principų kontekste. 5. Pažeistos proceso teisės normos dėl teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius, motyvuotai atsakyti į esminius argumentus ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Teismas, atmetęs dviejų darbo sutarčių modelį, privalėjo pats teisiškai kvalifikuoti susiklosčiusį santykį ir spręsti, ar faktiškai buvo atliekama papildoma darbo funkcija.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatas Osvaldas Martinkus, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.