Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2116Bylos Nr. eCIK-601/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03605-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės),susipažinusi su 2026 m. birželio 8 d. paduotu atsakovės V. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė V. R. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Lietuvos ryšininkas“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį, kuria Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir sustabdyti šių nutarčių vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas netaikė ar netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įmokų turtinės teisės, prievolių teisės bei solidarių tikslinių įmokų, mokestinių rinkliavų nustatymo prievolės sampratą.2. Teismai nevertino materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų ir klaidingai nurodė, kad įstatymai nedraudžia ieškovui nustatyti papildomą rinkliavą tikslinio mokesčio pavidalu.3. Teismai nevertino materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų dėl „prievolės“ atsiradimo, kad atsakovė nėra ieškovės bendruomenės narė. Siekiant nustatyti, kuri civilinės atsakomybės rūšis turi būti taikoma, praktiškai reikėjo išanalizuoti „prievolės“ atsiradimo pagrindus, t. y. ar nustatoma „prievolė“ atsakovei atsirado dėl bendrosios pareigos pažeidimo (nustatytos 260,74 Eur. tikslinės įmokos - ir „tikslinių įnašų mokestinės rinkliavos prievolės“ neatlikimo), ar dėl sutarties sąlygų (administracinio dokumento, teisės akto, norminio akto) sudarymo pažeidimo.4. Apeliacinės instancijos teismas nesąžiningai įvertino ir konstatavo, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kad laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, daro teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadasAtrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 347 straipsnio 3 dalis numato, kad kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Be to, kasacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Nagrinėjamu atveju atsakovės kasacinį skundą surašė Gitenis Pecukevičius CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Nagrinėjamu atveju, kartu su kasaciniu skundu pateiktas 2026 m. birželio 1 d. Vietos veiklos bendruomenės „Vardan Salininkų“ (toliau – Asociacija) pasirašytas pareiškimas, kuriuo Asociacijos pirmininkas ir tarybos pirmininkas G. L. bei pirmininko pavaduotojas ir tarybos narys G. P. įgaliojami atsakovės vardu surašyti kasacinį skundą; 2024 m. rugpjūčio 1 d. VĮ „Registrų centras“ išrašas, nurodantis, kad Asociacijos vadovu ir tarybos nariu yra G. L.; 2026 m. birželio 4 d. atsakovės pasirašytas įgaliojimas Asociacijai atstovauti jai civilinėje byloje Nr. e2A-897-826/2026; taip pat 2026 m. birželio 4 d. Asociacijos įgaliojimas G. L. ir G. P. atstovauti atsakovę dalyvaujant teismo posėdžiuose.Atrankos kolegija pažymi, kad atsakovė kartu su kasaciniu skundu nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad G. P. yra Asociacijos tarybos narys, kadangi 2024 m. rugpjūčio 1 d. VĮ „Registrų centras“ išraše tokios informacijos nėra. Taip pat pažymi, kad teisę būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme asociacijos turi tik tuo atveju, jei atstovauja asociacijos dalyviams (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju, kartu su kasaciniu skundu nėra pateikiama įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė yra Asociacijos nare. Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad pagal 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Nagrinėjamu atveju byloje kilęs kvalifikuotinas turtinis ginčas dėl 319,67 Eur, apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose iki trisdešimt tūkstančių eurų mokėtinas 3 procentų dydžio žyminis mokestis, kuris negali būti mažesnis kaip dvidešimt eurų. Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Lietuvos Statistikos departamento oficialiai skelbiamas 2026 m. I ketvirčio vartojimo kainų indeksas palyginus su 2017 m. liepos 1 d. yra 159,3 (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Dėl to už atsakovės teikiamą kasacinį skundą mokėtinas 32 Eur žyminis mokestis. Šiuo atveju atsakovė už teikiamą kasacinį skundą sumokėjo 10,07 Eur žyminį mokestį (nepriemoka – 21,93 Eur).Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nenagrinėjamas.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.