Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2085 Nr. CIK-589/2026Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00039-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. birželio 2 d. pateiktu pareiškėjos akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lindra“ teisių ir pareigų perėmėja) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-251-06/2002 ir atnaujinti procesą byloje pagal ieškovo G. Č. ieškinį UAB DK „Lindra“ dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.Alytaus apylinkės teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-251-06/2002. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 2 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjos kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 368 straipsnio 2 dalį. Draudikė 23 m. vykdė teismo sprendimą mokėti už draudėją nukentėjusiam asmeniui periodinę išmoką; draudikei baigiant išmokėti draudimo sutartyje, sudarytoje su draudėju, nustatytą draudimo sumą, kilo ginčas su ieškovu (nukentėjusiuoju) dėl draudikės atsakomybės ribos. Kadangi priimtame Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendime aiškiai nepasakyta, kad draudikė atsako tik draudimo sumos ribose (o ne visos ieškovui priteistos žalos ribose, t. y. dėl žalos atlyginimo iki gyvos galvos), o draudikė mano, kad jo prievolė baigsis, išmokėjus draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą, tai nors naikinamas terminas atnaujinti bylos nagrinėjimą yra suėjęs, susidariusi situacija leidžia pripažinti esant pagrindą atnaujinimo bylos nagrinėjimą dėl galimos aiškios teisės taikymo klaidos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad naikinamojo termino atnaujinimas galimas esant netoleruotinai teisinei situacijai. Taigi kasacinis teismas suformulavo universalią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, taikytiną sprendžiant proceso atnaujinimo klausimus. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nustatytas pavyzdinis ar baigtinis tokių situacijų sąrašas, todėl kiekvienu atveju būtinas individualus situacijos tyrimas ir vertinimas. Šiuo atveju yra padaryta teismo esminė teisės taikymo klaida, teismo sprendimas iškreipia ir paneigia draudimo sutarties esmę, tikslą, pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, todėl yra pagrindas atnaujinti naikinamąjį terminą. Apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai vertino kasacinio teismo nutartyse analizuotas teisines situacijas ir be pagrindo konstatavo, kad nagrinėjamos bylos situacija negali būti prilyginama išskirtinei teisinei situacijai, kuriai esant, atnaujinamas naikinamasis terminas. Ieškovo teisė į draudimo išmoką ir draudikės pareiga mokėti draudimo išmoką yra ribojama draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma. Tačiau minėta 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendime draudikei iš esmės nustatyta prievolė mokėti daugiau, kaip buvo sutarta draudimo sutartyje, o tai neatitinka CK 483 straipsnio 4 dalies, CK 6.987 straipsnio nuostatų. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, t. y. įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nes paviršutiniškai ir formaliai įrodymus bei nepagrįstai pripažino, kad neva draudikė buvo pasyvi, dalyvavo teisminiame procese, vykdė sprendimą daug metų, nesigilino, kas lėmė tokios situacijos susiformavimą. Teismas netyrė, ar toleruotina situacija ir pasekmės, ar galimas tokios situacijos egzistavimas, jei neatnaujinamas naikinamasis terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriame galimai padaryta aiški esminė teisės taikymo klaida. Draudikė pagal 2002 m. rugsėjo 20 d. sprendimą suprato, kad jos atsakomybė yra sutartinė ir ribota, todėl ji turi pareigą mokėti draudimo išmokas tol, kol bus išmokėta draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma. Ji sąžiningai vykdė minėtą sprendimą ir tik sužinojusi, kad ieškovas išreiškė reikalavimą gauti draudimo išmokas atlyginant žalą iki gyvos galvos, suprato esant pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teismas išvadą, kad susiklosčiusi situacija nepažeidžia asmens teisių, padarė neištyręs, kokio konkrečiai asmens bei kokios teisės galėjo būti ar nebuvo pažeistos, nevertino visų proceso dalyvių interesų pusiausvyros pažeidimo galimybės, neanalizavo galimos teisės klaidos esmė – draudimo sutarties esmė paneigiama nustatant neribotą draudiko atsakomybę, neanalizuota situacija realaus teisingumo vykdymo aspektu.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi