Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-212-1002/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-15317-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.5; 21.10.4. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 24 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Skrodenytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. M.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui S. Š.,Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. P.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos L. M. atstovo advokato S. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-5017-2026 priimto administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).Teismas n u s t a t ė :Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje L. M. skirta nuobauda už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje. Nuobauda skirta, nes L. M. 2025 m. gruodžio 11 d. 15:24 val. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. L. M. skirta nuobauda – 360 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams. L. M. atstovas advokatas S. Š. pateikė skundą dėl nutarimo, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir teiseną L. M. nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti L. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant tik baudą. Skunde nurodyta, kad automobilis pervažos viduryje buvo 15:24:20 val., t. y. praėjus 5 sekundėms nuo signalo įsijungimo. Kelio užtvaras nenusileido, o per pervažą joks traukinys nevažiavo. Traukinių eismas nurodytu metu nevyko. Advokatas ginčijo galimybę sustoti, staiga užsidegus šviesoforui. Pateikė traukiamą administracinėn atsakomybėm asmenį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Šiaulių AVPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET), eismo dalyviai bet kokiu atveju turi vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais, ką turėjo pastebėti ir padaryti L. M., kuri nesielgė pagal KET reikalavimus ir nesustojo. Skundas tenkintinas. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.Pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.Kelių eismo taisyklių 168 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. KET 170 punkte reglamentuota, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2026-05-28 „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad minimoje pervažoje nurodytu laikotarpiu traukinių eismas nevyko, techninė priežiūra ir bandymai nebuvo atliekami ir nėra fiksuotų pervažos įrenginių gedimų. Iš AB „ (duomenys neskelbtini)keliai“ perduotos policijai filmuotos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini)., esančioje geležinkelio pervažoje 2025-12-11 šviesoforo raudonas signalas įsijungė 15.24.15 val. ir užgeso 15.24.32 val., t. y. šviesoforo raudonas signalas degė 17 sekundžių, kelio užtvaras nenusileido ir joks traukinys per pervažą nepravažiavo. Automobilis ,,Toyota Avensis“ įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ties geležinkelio pervažos viduriu buvo 15.24.20 val., t. y. praėjus 5 sek. nuo šviesoforo draudžiamo signalo įsijungimo. Pagal pateiktą specialisto išvadą 2026-05-13 Nr. ES-1-26 nurodyta, kad 50 km/h greičiu važiuojančio automobilio ,,Toyota Avensis“ sustabdymui buvusiomis sąlygomis jo vairuotojai būtinas apie 29,5 m atstumas.L. M. neneigė fakto, kad per geležinkelio pervažą pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Taip pat paaiškino, kad neturėjo realios techninės galimybės saugiai sustabdyti automobilio iki pervažos, nes signalas staiga įsijungė. Iš vaizdo įrašo ir papildomos įvykio vietos apžiūros analizės matyti, kad L. M., važiuodama per pervažą, ties geležinkelio pervažos viduriu buvo, kai tuo metu jau 5 sekundės pakaitomis degė raudonas pervažos šviesoforas, kas patvirtina aplinkybę, kad L. M. įvažiuojant į geležinkelio pervažą jau degė pakaitomis raudonas pervažos šviesoforas ir kad ji prie geležinkelio pervažos priartėjo jau iš anksto matydama degantį ir eismą draudžiantį raudonos spalvos šviesoforo signalą. Taigi, ji žinojo, jog eismas šioje vietoje reguliuojamas ne tik kelio užtvaru, bet ir šviesoforo signalu, kadangi kaip pati nurodė, šiuo keliu kasdien važinėja ir žino problematišką šios pervažos vietą.L. M. yra įgijusi teisę vairuoti, atitinkamai turinti žinoti ir žinanti KET reikalavimus, tarp jų ir eismo per geležinkelio pervažas tvarką. Nepaisant to, ji neįsitikinusi, ar dega eismą draudžiantis šviesoforo signalas, įvažiavo į geležinkelio pervažą. Tokios aplinkybės rodo L. M. veikus neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad L. M. negalėjo sustoti prieš šviesoforą tokiu atstumu, kad galėtų matyti jo signalus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nesant objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių sustoti tinkamu atstumu iki šviesoforo, L. M. neatsargios kaltės nepaneigia. L. M. nebuvo pakankamai rūpestinga ir prieš įvažiuodama į geležinkelio pervažą, neįsitikino, ar dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, nors pagal veikos ir savo asmenines savybes tai galėjo ir turėjo padaryti.Nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK 2026 m. birželio 2 d. nutarimu L. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, skyrė 360 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).Šioje administracinio nusižengimo byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, pareiškėjos teigimu, turi nulemti jos atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nurodytos, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini) ūkio reikalų tvarkytoja. Be to, ji yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė. Vykdydama darbo ir bendrijos administravimo funkcijas ji turi vykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitas įstaigas. Taigi vairuotojo pažymėjimas jai nėra tik buitinio patogumo priemonė. Tai būtina kasdienio darbo ir pareigų vykdymo sąlyga. Pareiškėja augina nepilnametę dukrą P. M., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Automobilis yra būtinas kasdieniam šeimos funkcionavimui. Pareiškėja faktiškai padeda savo sunkiai neįgaliam tėvui V. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)neterminuotai, taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas nevaikšto, gyvena kitame mieste, o jo sutuoktinė nevairuoja. Pareiškėja faktiškai yra vienas iš realių šeimos asmenų, galinčių užtikrinti jo nuvykimą pas gydytojus ir kitų būtinųjų poreikių tenkinimą.Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja per paskutinius 5 metus iki pažeidimo padarymo bausta 3 kartus už KET pažeidimus, 2 kartus už greičio viršijimą ir 1 kartą už tai, kad pastatė automobilį neleistinoje vietoje, paskirtas baudas sumokėjusi. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėja nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino, gailėjosi ir tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėja laikėsi visų kitų KET reikalavimų – neviršijo greičio, vairavo blaivi, automobilis techniškai netvarkingas. Be to, pats veikos pavojingumas – įvažiuota į pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, netrukus po to, kai užsidegė raudonas signalas, važiuojant už kitos transporto priemonės, – teismui leidžia konstatuoti mažesnį pavojingumo laipsnį ir teigti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus tik baudą. Be to, traukiamosios administracinėn atsakomybėn iniciatyva buvo inicijuotas 2026-03-18 pasitarimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje dėl eismo saugumo vadinamojoje (duomenys neskelbtini) pervažoje. Tai, teismo vertinimu, rodo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens socialiai atsakingą požiūrį į saugų kelių eismą.Nurodytos aplinkybės, vertinant jas su kitomis L. M. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pripažįstant šias aplinkybes išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a :L. M. atstovo advokato S. Š. skundą tenkinti.Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5017-2026 pakeisti ir neskirti L. M. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.Teisėjas Mantas Liesis