Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3165eCIK-1046/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02385-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 9 d. paduotu atsakovo S. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovui S. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 5 652,12 Eur Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:Teismai pažeidė konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, dėl ko nebuvo užtikrinta atsakovo teisė į tinkamą teisminį procesą bei teisingumo vykdymą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį ir teisinio tikrumo principą – ieškovė (prokuratūra) nei rėmėsi, nei pateikė įrodymus, kad iš visų Lietuvos Respublikos savivaldybių buvusių tarybos narių, kuriems karantino laikotarpiais kompensuotos išlaidos kurui ir transporto priemonės priežiūros išlaidos, pareikalavo šias kompensacijas 100 procentų apimtyje grąžinti; taip pat nepateikė įrodymų, kad pareikalavo grąžinti kompensacijas iš Kauno miesto savivaldybės tarybos narių, kurie nebuvo įpareigoti teikti jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų; nepateikė tyrimo, kad atsakovo išlaidos kaip nors išsiskirtų iš kitų Tarybos narių išlaidų. Teismai šių atsakovo atsikirtimų ne tik, kad nepagrįstai neaptarė bei nevertino, nepateikė savo išvadų, bet, kartu nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymus išreikalauti konkretų rašytinį įrodymą bei šaukti asmenis liudytojais.Teismai sukūrė teisės normą (elgesio taisyklę), kurios nėra įtvirtinta jokiame teisės akte bei kuri prieštarauja rinkimų būdu išrinkto politiko – tarybos nario – veiklos esmei bei prasmei ir yra realus tarybos nario veiklos ribojimas – jog visais paskelbto Lietuvoje karantino laikotarpiais tarybos nario veiklai vykdyti jokia apimtimi negalėjo būti patiriamos išlaidos kurui.Teismai neteisėtai ignoravo teismo priimtame įsiteisėjusiame išteisinamajame nuosprendyje nustatytus faktus sprendžiant civilinį ginčą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios nagrinėtos baudžiamojoje byloje, taip netenkant įsiteisėjusiam išteisinamajam nuosprendžio reikšmingo teisinio poveikio, kas pažeidžia ir teisėtumo bei teisinio tikrumo principus – baudžiamojoje byloje konstatavus, jog atsakovas nepadarė baudžiamosios teisės uždraustų veikų, kuo yra kaltinamas, ir civiline prasme jo elgesys karantino laikotarpiais nagrinėjamojoje civilinėje byloje negalėjo būti pripažintas netinkamu bei reiškiančiu nepagrįstą praturtėjimą.Teismai netinkamai atribojo CK 6.237 straipsnio bei deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.263 straipsnis) teisės normomis reguliuojamus teisinius santykius – ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui naudodama ne tą teisės institutą, kuris reguliuoja ginčo teisinius santykius (rėmėsi CK 6.237 straipsniu, kada ginčo klausimai reguliuojami deliktinės civilinės atsakomybės instituto teisės normomis, todėl privalėjo reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (tai lemtų kitokį įrodinėjimo naštos paskirstymą, ieškinio senaties terminą ir kt.), o teismai nepagrįstai to nekonstatavo.Teismai pažeidė CPK 212 straipsnį – neskyrė ekspertizės ir nesivadovavo audito išvadomis.Teismai pažeidė įrodymų ir įrodinėjimo taisykles (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnio 1, 2 dalys, 178 straipsnis, 180 straipsnis, 181 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) – faktiškai nusprendė neatlikti jokios analizės dėl kitų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių, tokių buvusių ginčui aktualiu laikotarpiu, pateiktų duomenų apie konkrečių rūšių išlaidas tarybos nario veiklai (jas lyginant su atsakovo patirtomis tokiomis išlaidomis bei ar jos kaip nors esmingai skyrėsi).Apeliacinės instancijos teismas pažeidė motyvavimo pareigą neatsakydamas į atsakovo apeliacinio skundo esminius argumentus (CPK 331 straipsnio 4 dalis).Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.