Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Prašymo Nr. DOK-3200/2026 Bylos Nr. eATIK-163/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01961-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija: 21.12.6. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio, laikinai atliekančio Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, Š. O. prašymo atnaujinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-903-2025 A. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta 3 000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas MB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad G. S., K. S. (K. S.) ir R. M. darbą MB „ duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“, Vilniuje, naudai pradėtų tik po to, kai su jais bus sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą bus pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDF). G. S. 2025 m. rugsėjo 3 d., nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nelegaliai dirbo MB „duomenys neskelbtini“ naudai bei atliko automobilio plovėjos/cheminių valymų darbuotojos funkcijas (valė automobilio „BMW“ saloną) bei tokiais savo veiksmais ji prisidėjo prie MB „duomenys neskelbtini“ veiklos siekiant gauti pelną, darbines funkcijas atliko su A. J. žinia ir jo nurodymu, darbo metu vykdė MB „duomenys neskelbtini“ darbuotojo Š. P. nurodymus, tačiau su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą nepranešta VSDF; K. S. 2025 m. rugsėjo 17 d., nuo 9.30 val. iki 13.20 val. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) inspektorių atlikto patikrinimo, nelegaliai dirbo MB „duomenys neskelbtini“ naudai, atliko pagalbinio darbininko funkcijas (surinkėjo ir klijavo automobilio „Tesla“ durelių tarpines gumas), tokiais savo veiksmais prisidėjo prie MB „duomenys neskelbtini“ veiklos siekiant gauti pelną, darbines funkcijas atliko su mažosios bendrijos nario K. R. žinia ir jam leidus, bet su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDF; R. M. 2025 m. rugsėjo 17 d., nuo 9.00 val. iki 13.20 val. VDI inspektorių atlikto patikrinimo, nelegaliai dirbo MB „duomenys neskelbtini“ naudai, atliko automobilio poliruotojo darbines funkcijas (poliravo automobilio „Audi“ kėbulą), tokiais savo veiksmais prisidėjo prie MB „duomenys neskelbtini“ veiklos siekiant gauti pelną, darbines funkcijas jis atliko su mažosios bendrijos nario K. R. žinia ir jam nurodžius, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDF. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1-2 dalies nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi Institucijos 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas galioti nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovės advokatės G. D. skundas netenkintas.Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato M. D. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties tenkintas iš dalies. Iš nustatytų faktinių aplinkybių pašalintos šios aplinkybės: „R. M. 2025 m. rugsėjo 17 d., nuo 9.00 val. iki 13.20 val. VDI inspektorių atlikto patikrinimo, nelegaliai dirbo MB „duomenys neskelbtini“ naudai, atliko automobilio poliruotojo darbines funkcijas (poliravo automobilio „Audi“ kėbulą), tokiais savo veiksmais prisidėjo prie MB „duomenys neskelbtini“ veiklos siekiant gauti pelną, darbines funkcijas jis atliko su mažosios bendrijos nario K. R. žinia ir jam nurodžius, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDF“. Pakeista A. J. paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur dydžio bauda bei paskirta jam 2 500 Eur dydžio bauda. Kitoje dalyje skundžiama nutartis palikta nepakeista.Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleris, laikinai atliekantis Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, Š. O. (toliau-pareiškėjas) prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 16 nutartį ir palikti galioti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimą. Prašyme nurodoma, kad būtinybę atnaujinti bylą lemia tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir pašalino iš kaltinimo R. M. 2025 m. rugsėjo 17 d. nuo 9:00 val. iki 13:20 val. darbo epizodą, kai tuo metu jis MB „duomenys neskelbtini" naudai vykdė automobilio poliravimo darbus. R. M., vykdydamas darbines funkcijas (poliruodamas automobilio „Audi" kėbulą), prisidėjo prie MB „duomenys neskelbtini" veiklos siekiant gauti pelno. Darbines funkcijas jis atliko su mažosios bendrijos nario K. R. žinia, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDF. Apeliacinės instancijos teismas nevertino visos bylos medžiagos ir surinktų įrodymų, R. M. bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų, taigi situaciją dėl R. M. darbo vertino ne visos bylos kontekste, o kaip atskirą apsilankymo įmonės patalpose ir su darbu nesusijusios veiklos epizodą. Tiek R. M., tiek K. S. patikrinimo metu buvo įmonės patalpose ir veikė įmonės naudai (K. S. tvarkė vieną įmonės klientų automobilį, o R. M. – kitą). Byloje neabejotinai nustatyta, kad už šių automobilių tvarkymą (valymą, poliravimą, padengimą apsaugine danga) įmonei klientai sumokėjo. Nei R. M., nei K. S. nedėvėjo įmonės išduotos darbinės aprangos, nedirbo su kitais įmonės darbuotojais, įmonės klientų automobilius tvarkė MB K. R. žinant ir jam leidus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino byloje nustatytos aplinkybės, jog R. M. į įmonės teritoriją atvyko nuosavu automobiliu, tad, norėdamas „draugiškai parodyti naujų priemonių panaudojimo galimybes ir pasiekiamą geresnį automobilio poliravimo rezultatą“, netrukdomai galėjo šios rezultatus įmonės patalpose pademonstruoti poliruodamas savo nuosavą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog kliento automobilio apgadinimo atveju (pvz. - sugadinus automobilio kėbulą poliravimo R. M. atvežtomis, dar neišbandytomis ir nepatikrintomis medžiagomis ir priemonėmis, metu), materialiai būtų atsakinga MB „duomenys neskelbtini“, o ne R. M., tad nelogiška ir mažai tikėtina, kad įmonės atstovai, pasikliaudami tik draugiškais ryšiais, prisiimtų tokią finansinę riziką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino šioje byloje nustatyto pažeidimų darymo sistemiškumo, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad įmonėje nusistovėjusi nuolatinė praktika, kuomet siekiant įvykdyti įmonės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, susijusius su klientų automobilių valymu, poliravimu ar padengimu apsaugine danga, trumpam laikotarpiui pasitelkiami oficialiai neįdarbinti asmenys, kurių nelegalų darbą įmonės atstovai bando pateisinti mokymosi procesu ar (arba) išbandymo laikotarpiu. Nesuprantamas apeliacinės instancijos teismo motyvas dėl R. M. darbo užsienyje, nes jo oficialus darbas Norvegijos Karalystėje registruotoje įmonėje niekaip netrukdo jam, būnant Lietuvos Respublikoje, dirbti ar (arba) užsiimti kitokia veikla, taip pat ir nelegaliai dirbti, o susitarimo dėl atlyginimo neigimas taip pat nepaneigia nelegalaus darbo įmonėje fakto. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje buvo nustatytos dvi nelegalaus darbo formos: G. S. nelegalaus darbo atveju - atviro nelegalaus darbo forma, o R. M. ir K. S. nelegalaus darbo atvejais - paslėpto nelegalaus darbo forma, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas R. M. darbo įmonės naudai aplinkybes, nesivadovavo panašaus pobūdžio bylose suformuota teismų praktika.Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimtiPagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.Pareiškėjas paduotu prašymu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, priimtu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atžvilgiu ir tai motyvuoja galimai padarytu esminius materialinės teisės pažeidimu netinkamai taikant ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas (epizodas su R. M.). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pareiškėjas nors formaliai ir kelia teisės taikymo klausimą, tačiau prašyme išimtinai nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad R. M., kuris poliravo automobilį A. J. įmonėje, veiksmai nepripažinti nelegaliu darbu, kartu pateikia savą bylos duomenų vertinimą, nurodo faktines aplinkybes, kurias apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti, tačiau to nepadarė. Taigi pareiškėjo argumentai yra nukreipti į byloje surinktų įrodymų vertinimą bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimą, o tai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą ir nagrinėjimą dėl esminio materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų. Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas ir patvirtintų netinkamą ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą A. J. atžvilgiu epizode su R. M., prašyme nepateikiama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 6 punktas).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 ir 6 punktais, 6 dalimi,