Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3033Bylos Nr. eCIK-997/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06352-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 28 d. paduotu ieškovo A. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai į civilinį procesą perkėlė administracinio pobūdžio procedūros įrodinėjimo naštos pareigą. Byloje buvo ginčijamas individualus administracinis teisės aktas – privalomas nurodymas, skundą paduodant administraciniam teismui. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi šio ginčo priskyrimas bendros kompetencijos teismui nepagrįstas, nes nutartyje nurodoma teismų praktika skiriasi nuo šio ginčo faktinėmis aplinkybėmis, t. y. šiame ginče nėra jokių statinių, tokių nesamų statinių pašalinimas nėra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu. Todėl byla turėjo būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta teisena. 2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog privalomasis nurodymas pateikiamas neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui. Teismai nepagrįstai atleido viešojo administravimo subjektą (Inspekciją) nuo pareigos įrodyti asmens kaltę ir neteisėtą elgesį. Bylos duomenimis, Inspekcija nenustatinėjo, kas užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, todėl ne ieškovas turi įrodinėti, kad jis neužėmė ir nenaudoja žemės sklypo, esančio savivaldybės dispozicijoje. Inspekcija privalo įrodyti, kad būtent ieškovas užėmė ir naudoja ginčo žemės sklypą. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl buvo pažeistos CPK 178 straipsnio normos. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 3 priedą, nepagrįstai kvalifikavo 6,7 kv. m plytelių dangą kaip inžinerinį statinį – „aikštelę“. Ši išvada prieštarauja byloje esančiam Žemės naudojimo patikrinimo aktui ir pačių atsakovų teisme patvirtintam faktui, jog ginčo sklype nėra jokių statinių.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, žyminis mokestis už kasacinį skundą grąžintinas jį už ieškovą sumokėjusiam advokatui (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.