Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2886Bylos Nr. eCIK-943/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35349-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 17 d. paduotu ieškovo D. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Oro navigacija“ dėl kasmetinių atostogų atšaukimo, tėvystės atostogų nesuteikimo ir su tuo susijusios turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Netinkamai aiškintos ir taikytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo teisę į kasmetines atostogas, taip pat netinkamai aiškinta darbdavio diskrecijos apimtis darbo santykiuose. Teismai padarė išvadą, kad darbdavys turi teisę vienašališkai atšaukti darbuotojo jau suteiktas kasmetines atostogas iki jų pradžios vien todėl, kad toks draudimas nėra tiesiogiai įtvirtintas DK, o darbdavio lokaliniai teisės aktai tokio veiksmo aiškiai nedraudžia. Tokiu aiškinimu teismai faktiškai sukūrė naują materialiosios teisės normą, suteikiančią darbdaviui įgaliojimą riboti darbuotojo konstitucinę teisę į poilsį, nors nei DK, nei kitas įstatymas tokios teisės nenumato. 2. Netinkamai sistemiškai aiškintos DK 49 straipsnio 3 dalies ir 58 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo nušalinimą nuo darbo ir darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Teismai nepagrįstai pripažino, kad darbdavio pareiga operatyviai atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą savaime suteikė teisę panaikinti darbuotojui jau suteiktas kasmetines atostogas. Tačiau DK darbdaviui jau suteikia specialią priemonę – darbuotojo nušalinimą nuo darbo, mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Būtent šis institutas skirtas užtikrinti galimybę atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą.3. Netinkamai aiškintos lokalinių norminių teisės aktų taikymo ribos bei darbo teisės principai. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės patvirtintą kokybės valdymo procedūros „Personalo valdymas“ 180 punktą aiškino argumentum a contrario principu ir padarė išvadą, kadangi šiame punkte nustatyta, jog darbuotojo prašymas yra būtinas tik tada, kai iki atostogų pradžios lieka mažiau nei dvi darbo dienos arba atostogos jau yra prasidėjusios, kitais atvejais darbdavys turi teisę vienašališkai panaikinti darbuotojo atostogas. Tačiau tokia išvada iš personalo valdymo procedūros 180 punkto turinio nekyla.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).