Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2810Civilinė byla Nr. eCIK-914/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07146-2025-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 10 d. paduotu ieškovo D. Š. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai priimti nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, nevertinant ir nepriimant reikšmingų įrodymų, išvadas grindžiant išskirtinai atsakovės žodžiais ir teiginiais, nepatikima ir mokslinei metodikai prieštaraujančia psichologės išvada, taip pat šia psichologės išvada grindžiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai pažeidžia CPK 263 straipsnio 1 dalį, CPK 265 straipsnio 1 dalį, CPK 270 straipsnio 4 dalį ir 331 straipsnio 4 dalį, nes yra nepakankamai motyvuoti ir pagrįsti nepatikimais įrodymais.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimą nekeisti vaiko gyvenamosios vietos grindė teiginiais, kurie prieštarauja byloje esantiems įrodymams.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė esminių sąlygų pasikeitimo, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama. Ieškovas nurodė šiuos esminius aplinkybių pasikeitimus dėl kurių galima, pateisinama ir būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą, kuriuos teismai laikė deklaratyviais.4. Ieškovas pateikė reikalavimą keisti jo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant ją principu 50:50, pagal tai keisti vaiko išlaikymo tvarką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė šį ieškovo reikalavimą, remdamiesi labai prieštaringomis išvadomis, kurias grindė išskirtinai tik subjektyviais ir deklaratyviais vaiko motinos žodžiais. Teismai taip pat neįvertino, kad bendravimo tvarką yra būtina keisti, kadangi patvirtinta galiojanti tvarka yra minimali, neišsami, nekonkreti ir nuolat kelia ginčus tarp šalių.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendimuose pateikė nepagrįstą išvadą, kad tėvo išlaikymas neturi būti mažinamas dėl gaunamų valstybės išmokų. Ginčo atveju jokių papildomų išlaidų, kurių nepadengia valstybės skiriamos išmokos nėra, priešingai, valstybės skiriamos išmokos net nėra panaudojamos tik vaiko poreikių tenkinimui, iš šių išmokų atsakovė dengia ir savo asmenines išlaidas.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.