- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- eCIK-861/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23731-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė, Virgilijus Grabinskas
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
Dokumento Nr. DOK-2709 Bylos Nr. eCIK-861/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23731-2025-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 30 d. paduotu suinteresuoto asmens D. K. (D. K.) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Suinteresuotas asmuo D. K. (D. K.) padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo suinteresuotam asmeniui A. L. už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuotas asmuo D. K., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestas, paliko nepakeistą.
Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį. Ši norma skolininkės kaltės nesieja su papildomu reikalavimu nustatyti piktybišką vaikų neperdavimą, žalos darymą išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams arba vaikų nuteikinėjimą prieš tėvą. Pagal skundžiamos nutarties 26 punkte paties apeliacinės instancijos teismo nurodytą taisyklę teismas turėjo nustatyti, ar sprendimas neįvykdytas dėl skolininkės veiksmų ar neveikimo ir ar nebuvo objektyvių, nuo skolininkės nepriklausančių priežasčių, lėmusių teismo sprendimo neįvykdymą. Vertindamas papildomus CPK 771 straipsnio 6 dalyje nenustatytus požymius, teismas nepagrįstai pritaikė griežtesnį skolininkės kaltės kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė konkrečios objektyvios priežasties, dėl kurios vaikai negalėjo būti teismo sprendime nustatytoje perdavimo vietoje arba dėl kurios negalėjo būti užtikrintas bent tiesioginis jų susitikimas ir pokalbis su atvykusiu tėvu. Teismas taip pat nenustatė, kad iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. šalių susitarimu ar teismo procesiniu sprendimu būtų buvusi pakeista galiojanti bendravimo tvarka arba nustatyta kita laikina jos vykdymo tvarka.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 178, 185, 320 ir 331 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kokią įrodomąją reikšmę suteikė E. K. išsakytiems teiginiams (kad „mama neleidžia važiuoti į Norvegiją“ ir kad „mama nenori ir aš pati taip pat nelabai noriu“), nors jos buvo tiesiogiai susijusios su teismo išvada dėl vaikų pozicijos savarankiškumo ir skolininkės veiksmų įtakos nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neaptarė skolininkės kaltei įvertinti reikšmingų G. K. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apie seserų dalyvavimą planuojant kelionę, jų bendravimą prieš perdavimo dieną ir M. K. nurodytą motinos draudimą vykti, seserų susirašinėjimo, o apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo nepašalino. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020 19 punktą teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu, o vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška ir nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 320 ir 331 straipsnius, taikytus su CPK 338 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas galėjo vertinti suinteresuoto asmens (tėvo) elgesį ir tėvų nebendradarbiavimą tik tiek, kiek tai buvo reikšminga skolininkės (motinos) kaltei ir taikytinos sankcijos proporcingumui nustatyti. Tačiau teismas negalėjo vien remdamasis konfliktiniais tėvų santykiais konstatuoti suinteresuoto asmens (tėvo) kaltę dėl konkretaus teismo sprendimo neįvykdymo, nenustatęs konkrečių jo veiksmų, pažeistos pareigos ir priežastinio ryšio su vaikų neperdavimu. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos ir pareiga motyvuoti procesinį sprendimą reikalavo atriboti tėvų nebendradarbiavimo ir tikslaus nesusitarimo dėl vaikų paėmimo aplinkybes nuo skolininkės kaltės dėl teismo sprendimo neįvykdymo ir nuo aplinkybių, reikšmingų tik sankcijai individualizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).
5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad teismas turi įvertinti ne tik faktinį atstovavimo išlaidų patyrimą, bet ir jų ryšį su konkrečia byla bei joje suteiktomis teisinėmis paslaugomis (2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 59–60 punktai), o išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi suteikti pakankamai duomenų nustatyti konkrečias suteiktas paslaugas, bylą, sumą, apmokėjimo faktą ir datą (2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 23–26 punktai). Į bylą nepateikta 400 Eur mokėjimo pagrindą patvirtinanti sąskaita ar kitas dokumentas, suteiktų paslaugų detalizacija, avanso apskaitos duomenys, finansinis dokumentas, teisinių paslaugų sutarties nuostatos ar kiti objektyvūs įrodymai, kurie leistų nustatyti, kaip 400 Eur mokėjimas buvo apskaitytas ir panaudotas iki 2026 m. gegužės 21 d. Vien vėliau išrašytoje sąskaitoje nurodyto šios sumos įskaitymo nepakanka pagrįsti, kad 400 Eur buvo priskirti būtent apeliacinės instancijos teisme suteiktai teisinei paslaugai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.