- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- BIK-685/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31901-2021-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Darius Kantaravičius, Gintaras Goda
- Nuteistasis
- P. B.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2959/2026 Bylos Nr. BIK-685/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31901-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo P. B. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes jo veiksmuose nėra šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 15, 24, 25, 26 straipsnių nuostatas ir 189 straipsnį. Teismų nustatytų aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis suvokė, jog konkrečių automobilių kėbulai gauti nusikalstamu būdu ir norėjo juos realizuoti. Teismas apie P. B. žinojimą sprendė iš bendravimo su S. O. aplinkybių. Tačiau lankymasis pas S. O. ir darbas su juo versle savaime neatskleidžia žinojimo apie konkretaus turto nusikalstamą kilmę. Apie žinojimą buvo sprendžiama iš to, kad kasatorius padėjo pakrauti kėbulą, taip sutapatinant objektyvius veiksmus su subjektyviuoju požymiu. Remiantis teismų praktika, apie žinojimą sprendžiama pagal objektyvių aplinkybių visumą, o ne vien pagal vieną aplinkybę. Kasatoriaus vertinimu, iš aptartų aplinkybių teismai negalėjo daryti išvadų ir apie jo bendrą tyčią bei susitarimą su S. O. daryti nusikalstamą veiką, todėl nėra teisinio pagrindo jam kaip bendrininkui inkriminuoti BK 189 straipsnio 2 dalį. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas nepateikė konkrečių motyvų, atskleidžiančių, kokios aplinkybės patvirtina P. B. bendrą tyčią ir susitarimą daryti inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis P. B. su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Pirmą kartą nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Susipažinus su naujai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad jame išdėstyti argumentai nėra identiški pirmiau paduoto kasacinio skundo argumentams, tačiau šių skundų turinio esmė yra tapati. Naujai pateiktame kasaciniame skunde, kaip ir anksčiau paduotame, nurodyti argumentai nėra siejami su BPK nustatytais kasacijos pagrindais, o ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimas, kuriuo remiantis padarytos išvados dėl P. B. kaltumo realizavus nusikalstamu būdu įgytą turtą, veikiant bendrininkų grupe. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų nagrinėjant bylą galimai padarytas teisės taikymo klaidas, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Kaip pažymėta ankstesnėje teisėjų atrankos kolegijos nutartyje, vien tai, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių vertinimu bei ginčijamu klausimu padarytomis išvadomis, kuris pateikiamas kaip bylos apeliacinį nagrinėjimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimas, nelaikytina tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,