Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3050/2026 Bylos Nr. BIK-701/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31901-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. S. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu in dubio pro reo principu ir nevertino visų abejonių R. S. naudai, taip suvaržydamas įstatymų garantuotas jo teises ir padarydamas esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą.Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo įrodymų ir bylos aplinkybių, užėmęs kaltinimui palankią poziciją, vadovavosi tik kaltinamajame akte nurodytais motyvais, nekreipdamas dėmesio į kaltinimui nepalankias aplinkybes, ignoruodamas kasatoriaus ir kitų nuteistųjų parodymus ir kruopščiai nevertindamas liudytojų parodymų. Nuteistojo nuomone, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Įrodymų visuma nepavyko nustatyti fakto, kad R. S. padėjo S. O. pernešti, pakrauti automobilių detales, mazgus, o ne tvarkė patalpas vištoms auginti. S. O. užsiėmė vištų auginimo verslu, o R. S. dirbo jo ūkyje pagalbiniu darbininku ir vykdė jo nurodymus. Šios aplinkybės nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad R. S. žinojo, jog ardomi automobiliai įgyti nusikalstomu būdu.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis ar deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Paduotame kasaciniame skunde keliamas tik įrodymų vertinimo klausimas ir iš jo kildinamas nuteistojo R. S. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį klausimas. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Kasatorius nenurodo, kokią teisės taikymo klaidą padarė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl jo baudžiamosios atsakomybės. Šio teismo išvadų ginčijimas, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus BPK reikalavimų, in dubio pro reo principo pažeidimus bei R. S. procesinių teisių suvaržymą, nelaikytinas tinkamu skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,