Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2858/2026 Bylos Nr. BIK-652/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25579-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. M. (G. M.) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl paskirtos bausmės – tinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 61 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas ir atsižvelgus į tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo jas išaiškinti ir į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sumažinti paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų; kitas sprendimų dalis palikti nepakeistas.Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, individualizuodami bausmės skyrimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 2601 straipsnio 5 dalį, netinkamai taikė naujos redakcijos BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Byloje yra nustatytos BK 61 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos: kasatorius prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, padėjo nustatyti ir išaiškinti nusikalstamų veikų aplinkybes. Tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, egzistuojant toms pačioms bausmei skirti reikšmingoms aplinkybėms, buvo paskirta sankcijoje nustatyta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė tik pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 2601 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kasatoriaus vertinimu, abiejų instancijų teismai nepakankamai individualizavo papildomų trijų mėnesių skyrimo būtinumą ir nepateikė pagrindimo, kodėl pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 2601 straipsnio 5 dalį jam negali būti skiriama sankcijoje nustatyta minimali bausmė. Papildomų trijų mėnesių skyrimas turėjo būti pagrįstas individualiais ir konkrečiais motyvais, susietais ne vien su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, bet ir su kaltinamojo asmenybe bei individualiomis bylos aplinkybėmis. Iki nusikalstamų veikų padarymo kasatorius nebuvo teistas, yra aukštojo išsilavinimo, turi profesinių kvalifikacijų, ilgą laiką dirbo, sportavo, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Po nusikalstamų veikų padarymo taip pat nebuvo nustatyta tokio jo elgesio, kuris rodytų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, yra susituokęs, turi sūnų, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant bausmę ir sprendžiant dėl būtinumo skirti papildomus tris mėnesius, viršijančius minimalią bausmę, bausmės tikslams pasiekti. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius abiejų instancijų teismų padarytą BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatų taikymo klaidą, skiriant bausmę pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 2601 straipsnio 5 dalį, grindžia nepakankamu bausmės individualizavimu, akcentuodamas nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimą, taip pat jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes bei menkindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes įvertino apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą, ir dėl bausmės švelninimo negalimumo pateikė motyvuotas išvadas. Kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės prašoma dar kartą įvertinti apeliacinės instancijos teismo įvertintas aplinkybes ir sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nėra siejami su konkrečiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu jau įvertintų nustatytų faktinių aplinkybių įtakos bausmei interpretavimu. Toks skundo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,