Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3029Civilinė byla Nr. eCIK-995/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19965-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko) ir Irmanto Šulco, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 28 d. paduotu atsakovo T. E. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. E. ieškinį atsakovams T. E., E. E., R. M., A. M., A. A. P., D. P dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo T. E. priešieškinį ieškovei I. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat pagal trečiųjų asmenų A. Z. ir E. Z. ieškinį atsakovams T. E. ir I. E. dėl daiktų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: notarės Rasa Birutienė, Ramune Džavachidienė, Violeta Šeškevičienė, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės I. E. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo T. E. priešieškinį atmetė, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, A. Z. ir E. Z. ieškinį tenkino iš dalies.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. sprendimą pakeitė dalyse, kuriose nuspręsta tenkinti trečiųjų asmenų reikalavimus ir paskirstyti šioje dalyje bylinėjimosi išlaidas, ir šias sprendimo dalis išdėstė kitaip – trečiųjų asmenų reikalavimus atmetė, priteisė iš trečiųjų asmenų lygiomis dalimis atsakovės I. E. naudai bylinėjimosi išlaidas.Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pilnai ir visapusiškai nenustatė visų atsakovo galimos kaltės elementų ir priežastinio ryšio tarp šių galimų veiksmų bei santuokos iširimo. Kadangi teismai konstatavo, kad nėra atsakovo veiksmų, su kuriais siejama šalių santuokos iširimo prezumpcija, būtent ieškovė turėjo įrodyti ne tik atsakovo netinkamus veiksmus, bet ir įrodyti, kad būtent dėl šių veiksmų šalių santuoka iširo. Teismai nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, konstatuodami tik atsakovo kaltę dėl iširusios šalių santuokos.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai be pagrindo nukrypo nuo vienodo, t. y. beveik lygaus, abiejų tėvų prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo principo. Teismas negali nustatyti tėvo turtinės padėties vien hipotetinėmis prielaidomis apie jo pajamas. Turi būti nustatytos ir įvertintos konkrečios faktinės aplinkybės – faktiškai gaunamos visų rūšių pajamos, turimas turtas, būtinos išlaidos, taip pat konkrečiais bylos duomenimis pagrįstos galimybės gauti didesnes pajamas.3. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apsimestinėmis nuo sudarymo momento ginčo pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad V. A. ir E. E., veikdami nesąžiningu bei pirkimo–pardavimo sandorį neatspindinčių elementų pagrindu ar apsimestiniu būdu sudarė sandorius, t. y. byloje nebuvo nuneigtas sandorių pagrįstumas ir realumas, nebuvo visiškai įrodytos dengiamojo sandorio aplinkybės, būtinybė, jo egzistavimas. Šiuo atveju negalima laikyti pakankamu ir įtikinamu teismų argumentą, kad neva tai atsakovo tėvui sklypų nereikėjo ir pirkėjas turėjo būti sūnus. Byloje nebuvo surinkta pakankamai visapusiškų įrodymų, leidžiančių aptartus sandorius laikyti apsimestiniais.4. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Šie pinigai nebuvo panaudoti atsakovo asmeniniams poreikiams, nes tai buvo grąžintos skolos, kurios realiai buvo paimtos statyboms, jas būtų reikėję grąžinti tiek atsakovui, tiek ieškovei kartu. Tą patvirtino ir liudytojai. Be to, kadangi teismas nepatikėjo liudytojų ir atsakovo parodymais dėl skolų grąžinimo, šiuo atveju labai svarbu, kad visi pavedimai 106 200 Eur sumai atlikti nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., t. y. atsakovui gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio su ieškove, kuri aiškiai nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2021 m. kovo mėnesio. Nors teismas nurodo, kad atsakovas nepareiškė prašymo santuokoje dalyti turtą nuo gyvenimo skyrium pradžios, tačiau atsakovas duodamas parodymus aiškiai sakė, kad mano, jog šio turto nereikia dalinti, nes pavedimai padaryti gyvenant skyrium. Taigi, kasatoriaus teigimu, ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.5. Padaryti esminiai CPK 178 straipsnio, 185 straipsnio, 213 straipsnio, 218 straipsnio, 320 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies pažeidimai, kurių rezultatas yra teisiškai ydinga skundžiamosios nutarties motyvuojamoji dalis.6. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų.7. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl pardavėjo atsakomybės, neleistinai ignoruotas pirkėjo faktinis žinojimas apie parduodamus daiktus.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Pateiktame žyminio mokesčio pervedimo išraše nurodyta, kad žyminio mokesčio mokėtoja advokatų profesinė bendrija „Litten“, todėl žyminis mokestis grąžinamas būtent jai.Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.