- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- II-205-1277/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-15192-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Renata Guruškinienė
- Pareiškėjas
- T. Č.
- Institucija
- Šiaulių apskrities Vyriausias policijos komisariatas
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei E. R. (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),
nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta, A. P. ir pareiškėjui T. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. Č., skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-319-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2025 m. lapkričio 9 d. gautas T. Č. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. kovo 13 d. apie 17.50 val. gatvėje lakstė palaidas A. P. šuo. Teigiama, kad tokiu būdu buvo neužtikrintas aplinkinių saugumas ir pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 346 straipsnis. Pareiškėjas T. Č. (toliau – Pareiškėjas) nurodė, kad 2025 m. kovo 13 d. 17.50 val. A. P. šuo lakstė palaidas (duomenys neskelbtini). Mano, kad buvo pažeista ANK 346 straipsnio 3 dalis, nes A. P. turi du administracinius nurodymus įvykdytus šių metų (2025 m.) sausio bei kovo mėnesiais už analogiškus pažeidimus. Nurodo, kad pagal ANK 40 straipsnio nuostatas tai pakartotinis atvejis.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja R. B. 2026 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_N-319-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną A. P., padarius išvadą, kad padaryta veika nėra tokio pavojingumo, kad užtrauktų asmeniui administracinę atsakomybę.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. birželio 25 d., per Nutarimą priėmusią instituciją, gautas pareiškėjo T. Č. 2026 m. gegužės 21 d. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_N-319-2026, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena A. P. pagal ANK 346 straipsnį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Nutarimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, priimtas šiurkščiai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, ignoruojant objektyvius bylos duomenis bei tendencingai iškraipant faktines aplinkybes. Pažymi, jog ANK 346 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusižengimas suformuluotas kaip formalioji sudėtis ir tai reiškia, kad nusižengimas yra baigtas nuo to momento kai gyvūnas atsiduria viešoje vietoje be priežiūros (pavadėlio ir pan.). Įstatymas nereikalauja, kad kiltų žalingi padariniai (ką nors užpultų, apkandžiotų ar priterštų), jog atsirastų atsakomybė. Teigia, kad pati tyrėja cituoja teismų praktiką, kuriose pabrėžiama tai, kad formaliosios sudėties nusižengimuose intelektinis kaltės elementas reiškiasi tuo, kad asmuo suvokia uždraustos veikos pobūdį, o valinis, kai jo valia nukreipta į tokios veikos padarymą.
Pareiškėjo teigimu, A. P. būdamas gyvūno laikytoju ir žinodamas pareigą užtikrinti šuns kontrolę viešojoje vietoje, pasirinko elgesio modelį, leidusį gyvūnui laisvai patekti į gatvę be priežiūros. Tai patvirtina ir ankstesni A. P. baustumai už analogiškus pažeidimus, kurie objektyviai rodo, kad pastarasis suprato savo pareigas šioje nagrinėjamoje situacijoje ir jų nevykdymo pasekmes. Tokia faktinė situacija, pasak pareiškėjo, visiškai atitinka tyčios požymius formalioje sudėtyje: valinis elementas pasireiškia ne specialiu ketinimu sukelti padarinius, o pareigos nevykdymu, kuris ir sudaro ANK 346 straipsnyje numatytos veikos sudėtį, nepriklausomai nuo to, ar kilo žalingi padariniai. Net jei tyrėja bandytų teigti, kad A. P. neuždarė vartų „netyčia“, pagal ANK 7 straipsnį administracinė atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Gyvūno savininkas privalo elgtis maksimaliai apdairiai ir užtikrinti, kad šuo neišbėgtų. Jei asmuo nesugeba suvaldyti savo augintinio, tai rodo nusikalstamą nerūpestingumą.
Pasak Pareiškėjo, tyrėja cituoja, kad kaltė yra „objektyviai egzistuojantis reiškinys, kuris turi būti nustatytas argumentais“. Šioje byloje objektyvi kaltė yra įrodyta vaizdo įrašu, kuriame aiškiai užfiksuotas gatve vienas bėgantis A. P. šuo. Pati tyrėja Nutarime pripažįsta: „vaizdo įraše matoma, kaip šuo vienas perbėga per gatvę. Jo niekas neveda pavadėliu“. Šis vaizdo įrašas yra materialus, objektyvus ir neginčijamas kaltės įrodymas ir visiškai paneigiantis bet kokias tyrėjos bandomas kurti „abejones“. Tyrėjos cituojama praktika ne atleidžia A. P. nuo atsakomybės, o imperatyviai reikalauja jį nubausti, nes objektyvūs pažeidimo veiksmai yra visiškai įrodyti.
Pažymi, jog 2025 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apskrities VPK nutartyje (turėtų būti Nutarime) Nr. 40-ANR_N-9661-2025 buvo konstatuota, kad net jei šuo iš teritorijos pabėgo „netyčia“ ir savininkas dėjo pastangas jį sugauti, tai visiškai neatleidžia nuo atsakomybės pagal ANK 346 straipsnį, nes asmuo privalėjo užtikrinti, kad šuo apskritai nepatektų į viešąją vietą. Tyrėja ignoruodama šį precedentą ir vėl bandydama kurti absurdiškus pateisinimus pažeidėjo (A. P.) naudai, griauna vieningą Institucijos teisinę praktiką ir demonstruoja teisinį nihilizmą, kuris yra nesuderinamas su viešojo administravimo bei ANK principais. Nutarime tyrėja daro visiškai tikrovės neatitinkančią, subjektyvią ir oficialiais bylos duomenimis paneigiamą išvadą, neva „iki pranešimo apie pažeidimą, A. P. negavo jokios informacijos ar įspėjimo, kuris būtų galėjęs paskatinti pakeisti elgesį ir užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams“, todėl „neturėjo galimybės laiku imtis atitinkamų veiksmų“. Dar bandoma dalį kaltės permesti jam, kaip pareiškėjui, „išrandant“ teisėje neegzistuojantį nuoseklumo kriterijų: „pareiškimai teikiami vėliau ir jie teikiami nenuosekliai, todėl A. P. neturėjo galimybės laiku imtis atitinkamų veiksmų“. Šis tyrėjos bandymas sukurti teisinio nebaudžiamumo precedentą ir pateisinti sistemingus pažeidimus yra visiškai paneigiamas oficialių Šiaulių apskrities VPK dokumentų, Administracinių nusižengimų registro (ANR) duomenų bei imperatyvaus ANK reguliavimo: Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. 40-ANR K-6454-2025 (ROIK: 25266064655) patvirtina, kad A. P. 2025 m. kovo 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 4 l-ANRJP-1289-2025 su administraciniu nurodymu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad jo šuo viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) lakstė palaidas; minėtame nutarime konstatuota, kad sankcija įvykdyta 2025 m. kovo 6 d. Teisiškai tai reiškia, kad pažeidėjas visiškai suprato savo kaltę ir buvo oficialiai bei imperatyviai informuotas apie tai, kad jo veiksmai (gyvūno palikimas be priežiūros) yra neteisėti ir už juos kyla atsakomybė; šioje byloje nagrinėjamas nusižengimas vaizdo įrašu buvo užfiksuotas 2025 m. kovo 13 d., t. y. praėjus vos 7 dienoms (vienai savaitei) po sankcijos įvykdymo. Pareiškėjo teigimu, šis faktas neginčijamai įrodo, kad asmuo, žinodamas apie jam pritaikytas sankcijas, jau po savaitės vėl ignoravo gyvūnų laikymo taisykles ir vėl paleido šunį į gatvę be priežiūros. Tyrėjos teiginį apie neva „galimybės pasitaisyti nebuvimą“ galutinai paneigia oficiali pažeidėjo A. P. baustumų istorija.
Pareiškėjas nesutinka su tyrėjos teiginiu, kad pažeidėjas (A. P.) neva „neturėjo galimybės laiku imtis veiksmų“ ar nebuvo laiku informuotas. Pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, didesnė atsakomybė už pakartotinį nusižengimą asmeniui apskritai negali būti taikoma, jeigu prieš tai jam nebuvo taikytas pirminis administracinis nurodymas, kuris buvo pilnai įvykdytas. Net jei asmuo padarytų tūkstantį pažeidimų, nesant pradinio sankcijos įvykdymo fakto, visi jie teisiškai būtų traktuojami kaip „pirmieji“. Tačiau ANR duomenys patvirtina, kad A. P. jau yra gavęs ne vieną galutinę nuobaudą, o būtent pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį. Tai įrodo, kad visa teisinio įspėjimo ir nuobaudų mechanizmo grandinė jau seniai realizuota ir A. P. puikiai žinojo apie savo veiksmų neteisėtumą, buvo valstybės nubaustas griežtesnėmis sankcijomis, tačiau elgesio nepakeitė. Todėl pareiškimo pateikimo laikas ir tyrėjos „išrastas“ nuoseklumo kriterijus negali turėti jokios įtakos pažeidėjo ilgalaikiam žinojimui apie daromus pažeidimus ir negali būti naudojami kaip pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės. Tyrėjos argumentas, kad vėlesnis pareiškimo pateikimas „panaikina veikos pavojingumą“, prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl įrodymų vertinimo. Lietuvos teismų praktikoje vaizdo įrašai yra pripažįstami vienais patikimiausių, objektyviausių ir neginčijamų įrodymų administracinio nusižengimo bylose, kadangi jie tiesiogiai, be subjektyvios žmogiškojo faktoriaus (pvz., liudytojų parodymų kitimo, užmaršumo ar šališkumo) įtakos, užfiksuoja objektyvų pažeidimo padarymo faktą. Kadangi pažeidimas vaizdo įrašu buvo užfiksuotas, o pareiškimas pateiktas neperžengiant ANK 39 straipsnyje numatyto 2 metų senaties termino, veikos pavojingumas išlieka objektyvus. Vadinasi, tyrėjos teiginys, kad iki pareiškimo pateikimo pažeidėjas „negavo jokios informacijos ar įspėjimo“ ir „neturėjo galimybės pakeisti elgesio“ yra absoliučiai neatitinkantis tikrovės bei prieštaraujantis pačios Šiaulių apskrities VPK vidiniams registrams bei oficialiems procesiniams sprendimams. Tai rodo, kad veikos pavojingumas ne tik neišnyko, bet priešingai, A. P. ir toliau nepaisė teisinių normų, kas sudaro pagrindą veikai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjas abejoja skundžiamo Nutarimo chronologine Institucijos procesinių veiksmų seka. Prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą atlikti papildomam tyrimui, iš naujo įvertinant pakartotinumo faktą pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį, taip pat įvertinti ar tyrėjos procesiniai veiksmai, turint duomenų apie galimą administracinį nusižengimą bei pažeidėjo buvimo vietą atitiko ANK įtvirtintus objektyvumo, išsamumo ir operatyvumo principus bei kitas teisines normas atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimas truko 190 dienų.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas E. R. atsiliepime į pareiškėjo T. Č. skundą nurodo, kad priimtas Institucijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog A. P. 2025 m. kovo 13 d. apie 17.50 val. neužtikrino savo naminio augintinio (šuns) saugumo, kuris gatvėje lakstė be priežiūros ir padarė nusižengimą, numatytą ANK straipsnio 346 straipsnio 3 dalyje. Nors A. P. ir yra pažeidęs ANK 346 straipsnio nuostatas, tačiau patikrinus bylą įrodymų vertinimo požiūriu, nesutiktina su tokiu formaliu įstatymo nuostatų taikymu. Atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formalistinė teisė - ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnio požymius, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio.
Atsiliepime atstovas taip pat nurodo, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti kaip šuo niekur nesustoja ir ant nieko neloja, nieko nepuola, nebėga į kitų žmonių privačius sklypus bei nepalieka ekskrementų. Be kita ko, iš vaizdo įrašo matyti, jog šuo akivaizdaus pavojaus kitų asmenų sveikatai nekelia. Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl A. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta teisėtai bei pagrįstai. Prašė nutarimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas T. Č. 2026 m. liepos 23 d. 9.00 val. teismo posėdyje dalyvavo, tačiau jo paties prašymu, jog dėl sveikatos būklės jis negali tinkamai savęs atstovauti, ir dėl to, kad nebuvo įteiktas teismo šaukimas A. P. (ar jo atstovui), bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.
Šalies argumentai
2026 m. rugsėjo 2 d. 9 val. teismo posėdyje pareiškėjas T. Č. nedalyvavo, į bylą pateikė 2026 m. liepos 19 d., 2026 m. rugpjūčio 30 d. prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo sveikatos būklės. 2026 m. rugpjūčio 30 d. prašyme nurodė, jog jo sveikatos būklė neleidžia jam dalyvauti teismo posėdyje ir gydymo procesas reikalauja laiko ir ramybės. Pažymi, jog turi nedarbingumo pažymėjimą iki (2026 m.) rugsėjo 8 d. ir yra didelė tikimybė, kad jis bus pratęstas. Prie 2026 m. rugpjūčio 30 d. prašymo pridėjo Sodros informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2026 m. liepos 27 d. iki 2026 m. rugsėjo 8 d.
Teismo posėdyje asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta A. P. ar jo įgaliota atstovė V. M. nedalyvavo. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nedarbingumas gali būti pratęstas, jog apie posėdį A. P. ir jo atstovei buvo žinoma, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, bei siekiant operatyvumo principo ir nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant minėtiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko teismui pateikti turimus vaizdo įrašus.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad A. P. yra pažeidęs ANK 346 straipsnio nuostatas, tačiau patikrinus bylą įrodymų vertinimo požiūriu, nesutiktina su tokiu formaliu įstatymo nuostatų taikymu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad šuo niekur nesustojo, nieko nepuolė, nelojo, nebėgo į kitų žmonių privačius sklypus bei nepaliko ekskrementų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad (šuo) pavojaus asmens sveikatai nekėlė ir aplink jokių žmonių ar eismo dalyvių nebuvo. Prašo teismo priimtą institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.
Skundas netenkintinas
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Iš Institucijos 2026 m. gegužės 20 d. Nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal Pareiškėjo pareiškimą nutraukta nustačius, kad A. P. veiksmuose nėra tokio veikos pavojingumo, jog užtrauktų asmeniui administracinę atsakomybę.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į joje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas konkrečias gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojančias taisykles.
Gyvūnų laikytojų pareigos numatytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, o asmenų, kurie laiko gyvūnus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, pareigos taip pat numatytos ir Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. spalio 9 d. potvarkiu Nr. M-964 patvirtintose Gyvūnų laikymo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, o tos pačios dalies 3 punkte nurodyta, kad užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Sutiktina su Pareiškėjo argumentais, jog visiems gyvūnų laikytojams būtina laikytis gyvūnų laikymo taisyklių ir nepaleisti šuns į gatvę be priežiūros, tačiau kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes bei nesivadovauti vien formaliais pagrindais.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 19 d. su pareiškimu (praėjus 7 mėnesiams nuo užfiksuoto įvykio) kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą dėl A. P. šuns. Pareiškėjas nurodė, kad A. P. šuo 2025 m. kovo 13 d. apie 17.50 val. gatvėje lakstė palaidas. Nurodė, kad A. P. pakartotinai padarė pažeidimą, nes (2025 m.) jau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, todėl šiuo atveju pažeista ANK 346 straipsnio 3 dalis. Kiek vėliau prie pareiškimo buvo pateiktas vaizdo įrašas (trukmė 6 sekundės), kuriame matyti vienas be pavadėlio gatve bėgantis nedidelis, juodos spalvos šuo, tikėtina mišrūnas. Šuo bėga gatve, nesutinka praeivių ar atvažiuojančių automobilių, nesustoja, neloja, atrodo neagresyvus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šuo akivaizdaus pavojaus kitų asmenų sveikatai nekelia.
Aptartas vaizdo įrašas atitinka Pareiškėjo argumentą, kad A. P. šuo bėgiojo be pavadėlio palaidas gatve ir taip galėjo kelti pavojų aplinkiniams. Formaliai vertinant tokią situaciją, objektyvioji A. P. veiksmų pusė atitiktų Gyvūnų laikymo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.11 punkte nurodytus veiksmus, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, jog jo laikomas gyvūnas be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į viešąsias vietas ir privačias valdas, bendro naudojimo teritorijas, patalpas, kita vertus, kaip minėta, būtina įvertinti ir subjektyviuosius asmens veiksmų požymius, kurie šiuo atveju nesiekia administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo. Taigi, įvertinus faktą, kad iš vaizdo įrašo, kurio trukmė 6 sekundės, palaidas šuo bėgo gatve nelodamas, nesustodamas, nesutiko aplinkinių praeivių ar automobilių, darytina išvada, jog A. P. veiksmai dėl palaido augintinio nepasiekė administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo.
Pareiškėjas pareiškime bei skunde nurodo, jog A. P. turėtų būti nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį, nes pažeidimas įvykdytas pakartotinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. P. šešis kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnio 1 arba 3 dalis. Baudas sumokėjo, išskyrus paskutinę, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2027 m. lapkričio 11 d. Teismo vertinimu, minėti A. P. baustumai neduoda pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundo, nes kaip jau buvo minėta, A. P. veiksmai dėl palaido augintinio nepasiekė administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo. Iš bylos medžiagos pastebėtina, kad Pareiškėjas ir A. P. yra kaimynai tarp kurių konfliktai dėl įvairių priežasčių tęsiasi jau ilgą laiką. Minėta, kad Pareiškėjas į policiją su pareiškimu kreipėsi tik 2025 m. lapkričio 9 d., nuo įvykio praėjus 7 mėnesiams. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo galimą nukentėjusiojo piktnaudžiavimą savo teisėmis (ANK 579 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų arba nekylant abejonių, jog veika padaryta dėl neatsargumo. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, Pareiškėjo skundą, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad 2026 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-319-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti Nutarimą Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
T. Č. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos R. B. 2026 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_N-319-2026 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.