Šiaulių apygardos teismo nutartis

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Čebatoriūtė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) L. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjos L. Ž. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodyta tiksli informacija apie kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminus, bei nurodyti tikslias aplinkybes, kur yra pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu, pareiškėjai nepašalinus nustatytų pareiškimo trūkumų.

Dėl naujų (papildomų) įrodymų

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus – Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbo sutarties kopijas.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ir siekdamas užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, priima minėtus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali: 1) įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus; 2) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos (FABĮ 5 straipsnio 3 dalis). Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą; nutartis nepriimti nagrinėti pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis). Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti; teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (FABĮ 5 straipsnio 7 dalis).

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai). Be to, FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui, be kita ko, nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Taip pat FABĮ 4 straipsnio 4–6 dalyse nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 8 dalis).

FABĮ nereglamentuotas ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė pateikti kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodyta tiksli informacija apie kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminus, bei nurodyti tikslias aplinkybes, kur yra pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismas įvertinęs pareiškėjos prašymą dėl trūkumų šalinimo, ir kartu su juo pateiktus įrodymus, 2026 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjai pakartotinai nustatė 7 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodyta tiksli informacija apie kreditorinių reikalavimų dydį ir apie kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminus, bei nurodyti tikslias aplinkybes, kur yra pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės pakartotinį prašymą, nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) paaiškinimu, kad neturėtų būti suabsoliutinami duomenys apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę apie pareiškėjos faktinę gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas nustatė, kad jam nėra žinoma, kas yra pareiškėjos sutuoktinio V. Ž., tėvai, ar jiems nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja nepašalino pareiškimo trūkumų.

Tuo tarpu apeliantė (pareiškėja), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad paaiškinimais ir pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytus pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus, o jos gyvenamosios vietos faktą įrodo, jos pateiktos sūnaus mokymosi sutartis ir darbo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėja nesąžininga.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, turi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija. Kaip minėta, FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui, be kita ko, nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra.

Iš apeliantės pateiktų dokumentų pirmosios instancijos teismui, matyti, kad pareiškėja pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), bei telefono numerį. Tuo tarpu pateiktuose paaiškinimuose dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, pareiškėja nurodo, kad pareiškėja šiuo metu gyvena pas vyro tėvus adresu (duomenys neskelbtini), be jokių sutarčių. Pareiškėjos pateiktoje mokymosi sutartyje, nurodytas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, ir nurodydamas, jog pareiškėjos pateikti duomenys apie jos gyvenamąją vietą nelaikytini tinkami, iš esmės sprendė įrodymų pakankamumo klausimą bankroto bylai iškelti, tačiau toks klausimas pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo būti sprendžiamas ir turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškėja pateiktu paaiškinimu patikslino savo faktinę gyvenamąją vietą, nurodydama, kad ji gyvena sutuoktinio tėvų namuose. Taigi, pareiškėjai pateikus minėtą informaciją, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepašalino pareiškimo trūkumų apie jos gyvenamąją vietą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja (apeliantė) nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę apie pareiškėjos faktinę gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas nustatė, kad jam nėra žinoma, kas yra pareiškėjos sutuoktinio V. Ž., tėvai, ar jiems nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai dėl gyvenamosios vietos ir dėl informacijos apie pareiškėjos sutuoktinio tėvams priklausantį turtą, nelaikyti pareiškimo trūkumais, dėl kurių negali būti priimtas pareiškėjos pareiškimas. Šios aplinkybės vertintinos iš esmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tas pats pažymėtina ir dėl kreditorių sąrašo, kuriame būtų nurodyta tiksli informacija apie kreditorinių reikalavimų dydį ir apie kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminus, ši informacija gali būti patikslinta teismo posėdyje bei bylos nagrinėjimo eigoje.

Rengdamasis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir trūkumų šalinimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.