- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- e2-6048-1215/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01516-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- I. Č.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB "GS Core"
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo K. Č. patikslintą ieškinį atsakovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyti termino susitaikymui. Pripažinti asmeninėmis prievolėmis šias K. Č. prievoles: VMI – ATPK bauda, išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), likusi išieškoti suma – 16 Eur, VMI - piniginis reikalavimas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-4362-1184/2025, išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), likusi išieškoti suma – 59,69 Eur, UAB „GS Core“ – skola pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-5942-1052/2024, išieškoma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), likusi išieškoti suma – 200,58 Eur. Pripažinti asmenine I. Č. prievolę: VMI – piniginis reikalavimas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-4362-1184/2025, išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), likusi išieškoti suma – 96 Eur. Po santuokos nutraukimo patikti šalims santuokines pavardes. Priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iki santuokos sudarymo šalys apie porą metų, t. y. nuo maždaug (duomenys neskelbtini) palaikė artimus santykius, bendravo. Šalių santykiai visuomet buvo komplikuoti, nes dar iki santuokos sudarymo buvo atvejų, kuomet I. Č. keliems mėnesiams išeidavo gyventi skyriumi, tačiau kur tiksliai, K. Č. nėra žinoma. Jis tikėjosi, kad, sudarius santuoką, I. Č. išėjimai liausis, tačiau situacija iš esmės išliko panaši. (duomenys neskelbtini) I. Č. išėjo iš namų ir grįžo tik apie (duomenys neskelbtini). Tuomet ieškovas sužinojo, kad jo sutuoktinė laukiasi, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. Č.. Kadangi sutuoktinė ieškovui buvo neištikima, tarp šalių kilo ginčų dėl vaiko tėvystės, tačiau galiausiai tėvystė patvirtinta. Net ir gimus vaikui šalių santykiai nepagerėjo, šalys kartu gyveno epizodiškai. Atsakovė vaiku nesurūpino, todėl šalių dukra buvo paimta. Ieškovas neturėjo pakankamai įgūdžių vaiku rūpintis savarankiškai, tačiau dukrą lankė, pagal galimybes mokėjo priteistą išlaikymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių dukra įvaikinta. Kadangi atsakovė nepakeitė savo gyvenimo būdo, daugiau kaip pusmetį ieškovas su sutuoktine neturi kontakto, jos dabartinės buvimo vietos nežino. Ieškovas vertina, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą, taip pat į vienas kitą, tarpusavio santykius šeimoje, skirtingo gyvenimo būdo. Ieškovas mano, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu šalys nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo ar kito vertingo dalintino turto neįgijo. Asmenines šalių prievoles ir po santuokos nutraukimo prašo pripažinti asmeninėmis. Po santuokos nutraukimo prašo šalims palikti santuokines pavardes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas K. Č. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad santuoka buvo klaida, nuo pat pradžių su atsakove nebebendravo, jau tris metus jokio ryšio nepalaiko, neturi jos kontaktų, šiuo metu jau turi kitą gyvenimo partnerę. Teigia dėl santuokos nutraukimo nusprendęs kreiptis, kai pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, klausinėdami apie atsakovę. Nurodė jokių skolinių įsipareigojimų nebeturintis, visas skolas gražinęs.
Tesimo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jau bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsiskaitė su visais savo kreditoriais, tad UAB „GS Core“ nebeturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
A. I. Č. atsiliepimo į ieškinį neteikė, procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdžius jai įteikti tinkamai - viešo paskelbimo būdu, prieš tai paskelbus atsakovės paiešką.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiojo asmens nuomone, ieškovo K. Č. ir atsakovės I. Č. skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI prie FM, yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkas atsako savo asmeniniu turtu. Trečiasis asmuo prieštaravimų šioje civilinėje byloje nereiškia ir prašė sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Nors į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas UAB „GS Core“, tačiau bylos nagrinėjimo metu gavus duomenis, kad ieškovas yra atsiskaitęs su šiuo kreditoriumi, šis asmuo pašalintas protokoline nutartimi iš bylos kaip neturintis teisinio suinteresuotumo.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo K. Č. ir I. Č. (ikisantuokinė pavardė- V.) (duomenys neskelbtini). sudaryta santuoka, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, šalys susilaikė dukters – (duomenys neskelbtini) jiems gimė A. Č.. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), A. Č. įvaikinta.
Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, iš kurių matyti, kad šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto nei bendro nei asmeninio neįgijo. V. Į. „Regitra“ pažymos patvirtinta, kad šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovas (duomenys neskelbtini) gauna apie 1300 Eur atlyginimą po mokesčių. VSDFV duomenų apie atsakovės darbovietes neturi. Juridinių asmenų registre, vedybų sutarčių registre, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre duomenų apie šalis nėra. Atsakovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos.
Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal kreditorės VMI – piniginis reikalavimas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-4362-1184/2025, išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos sprendimo priėmimo dienai užbaigtos.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, teikė paaiškinimus, kad santuoka iš esmės visą laiką buvo tik formali, santuokinių ryšių po santuokos sudarymo šalys nepalaikė ir jokio kontakto neturinčios apie trejus metus.
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovo bei jo atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti dėl ieškovo ar atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių, tarpusavio išlaikymo ir klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku
Atsakovei paliekama jos santuokoje turėta pavardė „Č.“, ieškovui – „Č.“. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Č.. (duomenys neskelbtini) šalių dukra A. Č. įvaikinta. Atsižvelgiant į tai, klausimai susiję su nepilnamečiu vaiku nespręstini.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Byloje nustatyta, kad šalys nei bendro nei asmeninio turto santuokos metu neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
Ieškovas prašo pripažinti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas– piniginis reikalavimas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-4362-1184/2025, išieškomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas I. Č. prievole.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Teismas vertina, kad šios prievolės pobūdis yra asmeninis, todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovės prievole. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad prievolės po santuokos nutraukimo liktų asmeniniais ieškovo ir atsakovės kreditoriniais įsipareigojimais. Dėl likusių patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma atitinkamas prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovo prievolėmis teismas nepasisako, nes šios prievolės sprendimo priėmimo dienai įvykdytos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas Valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybos (toliau – VGTP) sprendimu nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybos pažyma apie ieškovui suteiktas atstovavimo paslaugas, kurių dydis sudaro 377,08 Eur. Ieškinio materialinius reikalavimus patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 377,08 Eur suma už advokatės suteiktas teisines paslaugas ieškovui.
Pagal ieškovo reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo yra 119,00 Eur. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl ieškinio materialinius reikalavimus tenkinus visa apimtimi, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 23,60 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį tenkinus visiškai, jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovo K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. Č., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovui K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „Č.“, atsakovei I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „Č.“.
Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-4362-1184/2025, išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Priteisti iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,00 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų) žyminį mokestį ir 23,60 Eur (dvidešimt trijų eurų 60 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 2222.
Priteisti iš atsakovės I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 377,08 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 08 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5470, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę pagalbą.
Sprendimą atsakovei I. Č. įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2026 m. liepos 23 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6048-1215/2026, iškeltoje pagal ieškovo K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei I. Č., (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų̨ ministerijos. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. (0 41) 421434.“
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.