Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-181-899/2026 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00118-2026-4 Procesinio sprendimo kategorija 20.22 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugpjūčio 27 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Simai Greičiuvienei, Laurai Laurynienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai L. T., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovams I. P., E. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomynėn patrauktos L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026-04-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.Teismasn u s t a t ė :2025-05-19 G. A. pateikė pareiškimą dėl kaimynės L. T. 2025-05-16 19.30 val. įsibrovimo į privačią teritoriją, landšafto ardymo, vaikščiojimo po statybvietę, atliekų išpylimą. Nurodė, kad kaimynės savivaliavimus jos privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), užfiksavo vaizdo kameros, užpuolimus patiria nuolat, tyčiojasi, terorizuoja, grasina, rašinėja nepagrįstus skundus, sugriovė jos pasistatytą tvorą, kada nori perlipa per tvorą ir savivaliauja jos sklype. Dėl kaimynės išpuolių kreipiasi penktą kartą, dėl jos veiksmų įsirengė stebėjimo kameras, todėl viskas nufilmuota. Dėl apteršto kiemo patyrė 100 Eur turtinę ir 400 Eur neturtinę žalą. Prideda sklypo planą, įrodantį, kad kaimynų tvora yra pastatyta ant sklypo ribos ir žemė už tvoros jiems nepriklauso, vaizdo medžiagą. 2025-06-06 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas I. V. surašė L. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 367 straipsnio 1 dalį dėl to, jog ji 2025-05-16 19.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai G. A. priklausančioje žemės valdoje, nesilaikydama atliekų tvarkymo taisyklių, užkasė žaliąsias atliekas – savo kieme nupjautą žolę. Prokotokole nurodyta, kad tuo pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 5, 32.1, 32.2.3 ir 34.6 punktų reikalavimus. Nukentėjusiosios teigimu, dėl tokių veiksmų jai buvo padaryta 100 Eur turtinė ir 400 Eur neturtinė žala, kuri nėra atlyginta. Protokole L. T. paaiškino, kad su nusižengimu nesutinka, teisės pažeidimo ir jokios žalos nepadarė, mulčą dėjo savo žemės sklype.2025-07-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nesurinkus pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. T. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 367 straipsnio 1 dalyje dėl užkastų žaliųjų atliekų. Nutarime nurodyta, jog, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nuotraukas, nustatyti, kad L. T. prie namo tvoros galimai užkasinėjo žolę nėra galimybes. Vaizdo įrašuose tik matyti, kad vaikšto prie tvoros, pasilenkusi kažką daro, rankose nesimato jokių darbinių įrankių ar kitų priemonių. Pateiktoje nuotraukoje prie pareiškimo-informacijos pateikimo matosi ištrypta juoda žemė, kad būtų užkasta žolė, nesimato. L. T. papildomai pateikė nuotraukas, darytas 2025 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje, kuriuose matyti, kad prie namo tvoros dalis žemės yra padengta nupjauta žole/mulču.2025-08-19 per nutarimą priėmusią instituciją teisme gautas nukentėjusiosios G. A. įgaliotos atstovės advokatės K. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2025-07-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Skunde nurodyta, jog su skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas. Nurodyta, kad Institucijai pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, jog L. T. 2025-05-16 ne mulčiavo (dengė nupjauta žole) žemės sklypo dalį, o tvarkė žaliąsias atliekas, pažeisdama Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45.1 punktą. Taip pat nurodoma, kad L. T. savavališkai pateko į G. A. privačią teritoriją - žemės sklypą, kuriame vykdomos statybos, vaikščiojo po jį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 str. - savavaldžiavimą. L. T., vaikščiodama po G. A. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, atlikdama grunto kasimo darbus G. A. žemės sklype pažeidžia G. A. nuosavybės teisę į žemės sklypą, tai daro sąmoningai, t. y. tyčia, todėl jos veikoje neabejotinai yra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo - savavaldžiavimo - sudėties požymiai. Tačiau administracinėn atsakomybėn trauktinai L. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas tik pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nenustatyta L. T. administracinio nusižengimo - savavaldžiavimo - požymių ir dėl šios veikos nepagrįstai jai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, o nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį yra grįstas tik nelogiškais L. T. paaiškinimais bei netinkamai vertintais duomenimis. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-10-21 nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2025-07-18 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui administraciniams nusižengimams tirti iš naujo. Nutartyje nurodyta, kad tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, L. T. veiksmai nevertinti kaip galimai atitinkantys dar ir kito ANK numatyto nusižengimo sudėtį. Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį, kitos G. A. pareiškime nurodytos aplinkybės - įsibrovimas į jos privačią teritoriją, vaikščiojimo po statybvietę, nebuvo tiriamos, ir dėl galimo administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį nebuvo nei pradėta teisena, nei priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tokiu būdu panaikinant galimybę G. A. ginti galimai pažeistas jos teises.2025-12-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas I. V. surašė L. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį, 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025-05-16 19.30 val. (duomenys neskelbtini) L. T. savavališkai vykdydama savo tikrą teisę - patekti į už savo tvoros priklausančią žemės valdą, kurią ginčija nukentėjusioji G. A., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, pateko ir į nukentėjusiajai priklausančią žemės valdą, tokiais veiksmais nepadarydama esminės žalos G. A. teisėms ar teisėtiems interesams. Be to, L. T. nukentėjusiajai priklausančioje žemės valdoje, pažeisdama atliekų tvarkymo taisykles, užkasė žaliąsias atliekas - nupjautą žolę. G. A. nurodoma patirta 100 eurų turtinė ir 400 eurų neturtinė žala. Žala neatlyginta. Prokokole nurodyta, kad tuo pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 5, 32.1, 32.2.3 ir 34.6 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatas.2026-04-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026-04-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. T. pripažinta kalta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2025-05-16 19.30 val. (duomenys neskelbtini) savavališkai vykdydama savo tikrą teisę - patekti į už savo tvoros priklausančią žemės valdą, kurią ginčija nukentėjusioji G. A., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, pateko ir į nukentėjusiajai priklausančią žemės valdą, tokiais veiksmais nepadarydama esminės žalos G. A. teisėms ar teisėtiems interesams. Vadovaujantis ANK kodekso 565ˡ straipsnio 1 dalies 1 punktu, bylos teisena pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį nutraukta.2026-05-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas L. T. 2026-05-18 skundas dėl 2026-04-29 nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su priimtu nutarimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, prašo jį panaikinti, o administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad administracinis nusižengimas padarytas nebuvo. Įvykio metu buvo savo žemės sklypo ribose ir atliko įprastus aplinkos tvarkymo darbus - ravėjo piktžoles bei tvarkė savo sklypo gerbūvį. Nebuvo jokio tikslo ar ketinimo patekti į svetimą teritoriją, juolab atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. G. A. teritorija nėra aptverta, nėra aiškiai pažymėtų sklypo ribų vietoje, nėra įrengtų aiškių riboženklių ar kitų vizualiai matomų teritorijos atskyrimo priemonių. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jokio pažeidimo neužfiksavo bei nenustatė, kad būtų buvusi svetimoje teritorijoje, o kaimynei paaiškino, kad tvarkėsi savo sklypo ribose ir išravėtas piktžoles nufotografavo. Nutarimas priimtas nesant pakankamų ir objektyvių įrodymų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nei objektyvių duomenų apie tariamą įėjimą į svetimą teritoriją, nei tikslaus sklypo ribų nustatymo vietoje, nei matininkų išvadų, nei nuotraukų ar vaizdo įrašų, patvirtinančių pažeidimą, nei kitų nepriklausomų įrodymų. Nutarimas iš esmės grindžiamas vien tik G. A. subjektyviais teiginiais. Pažymėta, kad pirminėje stadijoje tyrimas buvo nutrauktas, nes į įvykio vietą atvykę pareigūnai pažeidimo nenustatė. Nepaisant to, administracinė nuobauda vėliau buvo paskirta neatsiradus jokių naujų objektyvių duomenų. Nebuvo tyčinio ar sąmoningo svetimos teritorijos pažeidimo. Net ir hipotetiškai vertinant situaciją, kai dėl neaptvertos teritorijos ir aiškiai nepažymėtų ribų galėjo būti minimaliai priartėta prie sklypo ribos, tokios aplinkybės savaime nepatvirtina tyčinio ar sąmoningo svetimos teritorijos pažeidimo. Pareiškėjos sklypas nėra aptvertas, vietoje nėra aiškių riboženklių ar kitų vizualiai matomų teritorijos atskyrimo priemonių, todėl objektyviai nebuvo galimybės tiksliai identifikuoti tariamos ribos centimetro tikslumu. Pridedamoje nuotraukoje matyti riboženklis bei žmogui pilnai lengvai praeinama atkarpa palei atraminę sieną. Matoma, kad buvo atliekami įprasti savo sklypo priežiūros darbai - ravimos piktžolės palei atraminę sieną. Nuotrauka taip pat patvirtina, kad vietoje nėra aiškaus fizinio teritorijų atskyrimo (tvoros), todėl objektyviai neįmanoma identifikuoti ribos centimetro tikslumu atliekant aplinkos tvarkymo darbus. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sąmoningas teisės pažeidimas, juo labiau, kad jokia žala nebuvo padaryta, nebuvo jokių agresyvių ar neteisėtų veiksmų, atvykę policijos pareigūnai pažeidimo iš pradžių nenustatė. Administracinė atsakomybė negali būti taikoma vien formaliai remiantis prielaidomis apie galimą minimalų ribos kirtimą, kai teritorijos ribos vietoje nėra aiškiai pažymėtos. G. A. skundai yra tęstinio kaimyninio konflikto dalis. Vyksta ilgalaikis konfliktas dėl sklypo ribų ir statybų klausimų. Pažymėta, kad G. A. pati buvo neteisėtai užėmusi jos sklypo dalį ir pastačiusi statinį jos teritorijoje, kurį vėliau buvo įpareigota pašalinti vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymą. Prideda nuotraukas, kuriose matyti G. A. neteisėtai pastatytas statinys jos sklypo ribose bei nuotraukos po statinio pašalinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių vyksta tęstinis konfliktas dėl sklypo ribų klausimų. Po minėtų procesų G. A. pradėjo sistemingai teikti įvairius skundus jos atžvilgiu, todėl mano, kad nagrinėjamas pareiškimas yra susijęs su tęstiniu kaimyniniu konfliktu bei turi akivaizdžių šališkumo požymių. Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis nepatvirtintais teiginiais ar nepakankamai ištirtomis aplinkybėmis. Kadangi byloje nėra pakankamų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su L. T. skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą 2026-04-29 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (pareiškimas, sklypo planai, paaiškinimai, susirašinėjimo dokumentai, tarnybiniai pranešimai, nuotraukos, vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) L. T. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. 1 d., konstatuoti. Administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma leido daryti pagrįstas išvadas, kad L. T. atlikdama tam tikrus darbus (raudama piktžoles, atliekant mulčiavimą) savavališkai pateko į G. A. sklypą, ir šio fakto neneigia pati L. T., nurodydama, kad raudama piktžoles ir mulčiuodama nupjautą žolę, galėjo patekti į G. A. valdą, nes atlikdama darbus atstumo nematavusi, nors, kaip yra nustatyta, sklypų riboženkliai yra akivaizdžiai matomi. Įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, vadovaujantis jų viseto, nuoseklumo, logiškumo ir pakankamumo principais, pagrįstai buvo konstatuota, jog L. T., ne tik žinodama žemės sklypų ribas, bet ir matydama šių žemės sklypų ribų žymas ir jas peržengus bei patekus į nukentėjusiajai priklausančią žemės valdą, savavališkai vykdė savo teisę, nepadarydama esminės žalos G. A. teisėms ir teisėtiems interesams, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. L. T. kaltė yra įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o L. T. nurodytos aplinkybės nešalina jos administracinės atsakomybės dėl padaryto nusižengimo ir nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai, pradėtai jos atžvilgiu, nutraukti.Teismo posėdyje pareiškėja L. T. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad tą 2025-05-16 dieną nusprendė susitvarkyti aplinką, ją susitvarkius po kažkiek laiko gavo skundą, kad kasė kažką, kad vaikščiojo po G. sklypą. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), yra registruota šiuo adresu, G. A. yra jos kaimynė. Santykiai su G. pablogėjo nuo 2022 m., nes G. jos tvorą apgadino, kai nukasė savo sklypą. Posėdžio dienai dėl tvoros apgadinimo dar vyksta civilinė byla, joje dar nepriimtas sprendimas. Iš jos pačios sklypo katinas pateko į G. sklypą ir ėjo pasiimti katino, tada buvo pranešimas dėl patekimo į G. žemės valdą, skambino pareigūnai ir pasikalbėjo. Daugiau nebuvo patekimų į G. valdą. Gegužės 16 d. išrovė piktžoles už savo tvoros, apie 40 cm nuo tvoros, ten dar nėra G. sklypas. Yra filmuota medžiaga, kur matosi, kad vaikšto palei tvorą. Norėjo išravėti piktžoles, nes piktžolės iš G. sklypo pusės auga ant jos tvoros. Perlipo tvorą ir rovė piktžoles, atliko mulčiavimą. Užtruko apie porą valandų, raudama piktžoles ne vieną kartą perlipo per tvora, nes vis reikdavo piktžoles išnešti išpilti į kompostinę, kuri yra jos pačios žemėje. Sklypų riboženklis yra, bet posėdžio dienai jo nebėra, nes G. buvo nukasusi riboženklį, 2025-05-16 riboženklio jau nebuvo. Fiziškai buvo įmanoma įsitekti 40 cm plote. Nebuvo kontaktuota su G. dėl darbų atlikimo, neturi jos kontakto. Savo veiksmuose neįžvelgia jokios žalos - nei moralinės, nei finansinės. Į įvykio vietą 2025-05-16 buvo atvykę pareigūnai, bet jos pačios įvykio vietoje nebuvo, buvo tik jos draugas. Išvis nepadarė pažeidimo, nes G. sklype nieko nedarė ir į jį nėjo. Atstumas už tvoros yra 40 cm, nes pati matavo. Nesutinka, kad atstumas 22 cm. Riboženkliai yra, bet jie yra aplink kolonas, kurios laiko tvorą, ten yra aštuoni riboženkliai. Lipo ne per kolonas, o per kitą pusę tvoros. Yra vaizdo įrašai, mano, kad juose matosi, per kur lipo. Esmė tame, kad vaikščiojo savo žemėje, o ne G. žemėje. Nežino, kokias šiukšles mėto į G. sklypą, reikia, kad nukentėjusioji pateiktų įrodymus. Vaikščiojo savo žemėje palei tvorą. Nebuvo įspėta, kad yra nepageidaujama G. sklype. Niekada asmeniškai lauke nebendravo su policijos pareigūnais. Neneigia, gal ir galėjo patekti į G. valdą, gal galėjo patekti jos petys, ranka, gal ore. Gal galėjo būti labai nežymus patekimas į G. sklypą. Buvo iškelta civilinė byla dėl savavališkų statinių pašalinimo ir žalos atlyginimo, dėl tvoros sugadinimo. Ji pati inicijavo, kad ši byla būtų užvesta, tai vyko dėl tvoros sugadinimo. Sklypo ribų klausimas nebuvo spręstas šioje civilinėje byloje, tik dėl sugadinimo. Tęsiant 2025-05-16 įvykius, žemės sklypas priklauso jai, atstumas už tvoros yra apie 40 cm, kur ji gali patekti. Atnešė nuotraukas su kampiniais riboženkliais, atnešė sklypo planą, kur matosi. Ji pati pamatavau su centimetru tą atstumą ir yra topografinės nuotraukos. Nežino, kodėl G. A. nurodo už tvoros sklypo atstumą nuo 2 mm iki 51 cm. Nesutinka su jos nurodytais atstumais. Šis atstumas matosi pagal kontrolinę geodezinę nuotrauką, geodezininkai padarė. G. A. nurodo kitus skaičiavimus. Pati netgi dieną prieš posėdį buvo pas matininką. Gali pateikti ankščiau darytas nuotraukas, kuriose aiškiai matėsi, buvo riboženklis, kurio posėdžio dienai nesimato, kampinis. Civilinė byla nėra dar iškelta dėl sklypo ribų, esmė ta, kad ties tvora, gal už tvoros yra jos žemė. Tiesiog mano, kad tai G. A. kerštas jai dėl to, kad vyksta teismai dėl tvoros sugadinimo. Kitas teismas buvo, kai jos tėvas užpuolė jos vaikų tėvą, buvo baudžiamoji byla. Mano, kad tai jos noras ją patampyti po teismus, nes niekas tokių skundų nerašo, kad perėjo palei savo žemę ir išrovė piktžoles. Juokingai atrodo, kad jau antri metai mina teismus, eina į policiją, net negali pamatuoti metrais ribos, nes vėl gauna skundą. Sekmadienį matavo ir galvoja, kad jau parašys skundą į policiją, kad matuoja savo žemės ribas. Tą įvykio dieną užtruko apie porą valandų, nes daug žolės buvo sklype, nežino, ar peržengė tas ribas. Juk oras G. A. nepriklauso. Nežino, ar galėjo kirsti jos ribas, pateiks nuotrauką. Tik tą vieną kartą, kai ėjo, galėjo kirsti jos ribas, bet nepateko, tai nežino, ar peržengė. Nevaikščiojo jos statybvietėje, ėjo tiesiog palei savo atraminę tvorą, nei metro, nei dviejų į jos sklypą neįžengė. Paskutinį kartą lankėsi sekmadienį (rugpjūčio 9 d.), kada matavo. Ir dar buvo, kai tyrėja prašė nurodyti centimetrus. Tai buvo liepos mėnesį, tada pasakė, kad nenori ten eiti, bet tyrėja pasakė, kad reikia tikslių centimetrų, tada ryte vėl G. A. dėl jos parašė skundą. Nelabai kelia tų ginčų dėl sklypo ribų, yra ginčas tarp jų, bet tikrai ant G. A. nepyktų, jeigu ji praeitų jos riba, nemato čia jokios problemos. Darbavosi ir nemano, kad tą ribą kirto, ir pagal vaizdo medžiagą matosi. Į tą vietą patenka per kelias vietas, reikia tvorą perlipti, gal per dvi vietas patenka. Plotas yra apie 40 cm, pavyksta patekti, nusileisti pavyksta, čia jos pečių plotyje. Žino, kad eina savo sklypo ribose, eina grynai tiesiog palei tvorą, nes eina nupjautos tujos ir ėjo pagal ribą, pagal tvorą, nes pas G. A. nėra jokios tvoros, nėra jokių riboženklių, nėra nieko. Tiesiog yra tujų riba, nes nėra įkalta nei vieno riboženklio. Yra tik tvorų kampuose. Nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei savivaldybė niekada nėra aiškinusios, kad peržengė ribas. Netgi G. A. tvora buvo jų ribose, jai liepė nusigriauti. G. A. tvora nugriauta palei jos tvorą. Nieko blogo nenori, nebelįs į jos sklypą.Teismo posėdyje nukentėjusioji G. A. parodė, kad 2023-12-23 įsigijo žemės sklypą. Nuo tos dienos ir prasidėjo kaimynės terorizavimas. L. jos sklypą laiko savu, ji pila į jį atliekas. Mano, kad L. bijojo, kada ji ką nors kas, nes L. yra nelegaliai pasistačiusi namą, kuris griūna. Kaimynei nieko nesakė, pati L. T. pradėjo skųsti, kad jos (G. A.) pasamdytas apželdintojas apgenėjo tujas. L. T. baisiai įsižeidė, kad tujos buvo apgenėtos, tada prasidėjo tikrinimai, ji iškvietė aplinkosaugininkus, bet niekas nerado pažeidimų. Advokatė rado, kad L. namo suskilimai jau buvo iš seniau, prieš jai įsigyjant sklypą. Pirma pretenzijas pradėjo reikšti L. jai. Nuo tos dienos, kai L. savivaliavo jos sklype, kreipėsi į policiją, policija tyrimo nepradėjo, patarė įsirengti stebėjimo kameras. Policijai nusiuntė vaizdo medžiagą, kad L. buvo jos sklype, tada policija surašė protokolą L.. L. su tuo protokolu nesutiko ir jį apskundė, tada policija jį anuliavo. L. vaikščiojimai į jos sklypą nesibaigė. Advokatė patikrino policijoje, kad L. yra įspėta, jog neitų į jos sklypą, buvo įspėta dėl tvarkos, dėl kompostavimo. Byla jau buvo nagrinėta teisme, bet ji buvo grąžinta policijai. Pažeidimas yra padarytas, nes L. T. pateko į jos sklypą savavališkai. Iki gegužės 16 d. yra buvę L. patekimų į jos sklypą, jie buvo gal du, o po gegužės 16 d. buvo irgi du L. patekimai į jos sklypą. L. nesilaiko kompostavimo taisyklių, teršia jos valdą, nesilaiko taisyklių, kada nori, patenka į jos sklypą. Už tvoros dalis sklypo nuo 50 cm iki 2 cm priklauso L.i. L. vaikščiojo po visą perimetrą už tvoros, ji vaikščiojo ir toje vietoje, kur jai priklauso 2 cm žemės. L. gegužės 16 d. vaikščiojo jos sklype apie 2-3 val. Buvo padaryta moralinė žala, buvo jos kieme išpiltos šiukšlės, jas reikėjo sutvarkyti. Neskundė tos dalies dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo. Nesutinka, kad L. nepažeidė atliekų tvarkymo taisyklių. Iki gegužės 16 d. nebuvo pokalbio su L., su ja nekalbėjo asmeniškai. Kur L. pylė atliekas, tai ta valda buvo jos teritorijoje. Joms neišėjo taikiai susitarti. Fiziškai vaikščioti už tvoros neįmanoma, kad nepatektų į jos sklypą. Želdiniai palei tvorą nėra blogi, buvo pasamdžiusi žmones, kad genėtų želdinius, bet L. tuos žmones išvarė, tai darbas liko neatliktas. Paskui dar kartą pasamdė apželdintojus, tai tą kartą L. jų neišvarė. L. turėtų tvarkyti augalus nelipant per tvorą, gali iš savo pusė apsikirpti. Labai įsižeidė dėl atliekų pylimo. L. išpylė atliekas kibirais, ir dar žemių buvo užpilta, neaišku kas ten buvo išpilta, gal kažkas panašaus į žaliąsias atliekas. Atliekos buvo išpiltos jos teritorijoje ir L. teritorijoje, jos visur pateko. Nemeluoja. Gali pasakyti, kad visur turi vaizdo kameras, turi įrodymus. L. T. patenka į tą atstumą maždaug per vidurį, ta kolona yra maždaug 27 cm, o kita 22 cm ir ji tuos darbus atliko palei visą tvoros ilgį. Vietomis yra tik nuo 2 mm iki 8 cm, kitose vietose peržengia. Per kamerą užfiksuota vaizdo medžiaga su laiko nuoroda. Visi įrašai yra gegužės 16 d. Kameros kampelyje rašo datą ir laiką. Kelis kartus ji kirto ribas, kol dirbo. Visas 2 val. ji peržengė tas ribas. Tas atstumas 37 cm. Ne jos žemė, o status šlaitas. Ten neįmanoma išsilaikyti neperžengiant ribų. Kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, kad ji pažeidė ir kirto ribas. Nuotrauka daryta rudenį, 2025-10-07 (geodezijos linija nuo 2 mm iki 51 cm.) Yra pridėtos nuotraukos, kai ji ištrypė prie riboženklių, o paėmus atstumą, tai tie 8 cm - tai pėdos plotis. Jei L. T. būtų ėjusi pėda prie pėdos, vis tiek peržengia ribas. Ir dar įrankius nešėsi, su kibirais pylė šiukšles.Teismo posėdyje liudytojas I. V. parodė, kad situacija žinoma. 2025-05-16 buvo gautas G. A. skundas, kad kaimynė L. T. neteisėtai pateko į sklypą (duomenys neskelbtini) ir buvo pilamos žaliosios atliekos, t. y. pila nupjautą žolę. Atlikus tyrimą, įžvelgė savavaldžiavimo požymius, neteisėtus veiksmus. Buvo pateikti vaizdo įrašai, kur buvo neteisėti įžengimai į svetimą valdą. Surašė L. T. protokolą. Tuo momentu įžvelgė požymius, priėmė tokį sprendimą, surašė protokolą, įžvelgė, kad L. T. veiksmai yra pavojingi. Surašė protokolą, nes įžvelgė pavojų dėl ankstesnių pažeidimų. Buvo anksčiau patekusi į G. A. valdą, neatsimena, kokiu atveju, kad pateikta nuotrauka, kur L. T. katino ieškojo. G. A. nurodė, kad buvo padaryta 100 Eur turtinė ir apie 300-400 Eur neturtinė žala. Nepamena, ar 2025-05-16 buvo atvykęs. Byloje buvo medžiaga, kad buvo su kolega matuoti atstumų 2026 m. kovo mėn. Jam žinoma, kad dalis to atstumo priklauso L. T.. Plotis nevienodas, nes kreivai, įstrižai pastatyta tvora, skirtingi atstumai nuo sklypo ribų, kitur mažiau nei 10 cm, iki 10 cm siauriausia, o plačiausiai gal 40 cm. Asmuo galėjo patekti tik minimaliai į jos sklypą. Is vaizdo kamerų negalima pasakyti, kiek tai buvo praeita, tik pagal išpiltą žolių pakraštį, gal 20-30 cm pateko į kaimynų sklypą. Iki šito įvykio L. T. patekimas buvo, kai ieškojo katino, tada pateko iki pusės metro. Neatsimena, ar katino ieškojimas iš tos pačios bylos, to nepamena. Nepasakys, kiek tų patekimų buvo, buvo tų skundų daug. Dėl ne tos nuotraukos pateikimo neatsimena. Paskutinį kartą nuvykę matė, kad įvykio vietoje buvo status šlaitas. Neatsimena, ar 2023 m. buvo toks įvykis, kad kaimynai tyčiojosi dėl tvoros. Skundas netenkintinas.ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, CK, kituose įstatymuose). Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Taigi, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.‏‏‎ Nagrinėjant skundą, nustatyta, jog pareiškėja L. T. nesutinka su Institucijos išvada, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį ji patraukta pagrįstai. Laikosi pozicijos, kad jokio nusižengimo ji nepadarė, nes įvykio metu atliko įprastus savo sklypo priežiūros darbus – ravėjo piktžoles palei atraminę sieną, jokio tikslo patekti į svetimą valdą ji neturėjo, be to, kaimynės sklypas nėra aptvertas, nėra aiškių riboženklių, dėl ko nebuvo galimybės tiksliai identifikuoti tariamos skiriamosios sklypo ribos. Be to, tarp šalių vyksta ilgalaikis konfliktas dėl sklypo ribų ir statybų klausimų bei mano, kad nagrinėjamas įvykis yra tęstinio konflikto dalis. Teismas, susipažinęs su L. T. skundu, skundžiamu nutarimu ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija byloje esančius duomenis įvertino netinkamai, šališkai ar vienpusiškai. Bylos medžiaga rodo, kad visi joje esantys duomenys yra ištirti ir įvertinti tinkamai, pagrįstai konstatuojant, jog nagrinėjamu atveju L. T. veiksmai, t. y. savavališkas tariamai tikros teisės, kurią ginčija kiti asmenys, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, atitinka administracinio nusižengimo – ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo požymius. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. T., nepaisydama jau kurį laiką tarp kaimynių vykstančio konflikto dėl besiribojančių žemės sklypų ribos bei aiškiai suvokdama, kad kiekvienas jos išėjimas už ginčytinos sklypo ribos yra keliantis kaimynės – nukentėjusiosios G. A. pasipiktinimą, galėjo ir turėjo suprasti, jog nesutikdama su kaimynės pozicija dėl konkrečios ir tikslios besiribojančių sklypų ribos, kuri yra pagrįsta G. A. pateiktais oficialiais dokumentais, galėjo ir turėjo ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o, ne kaip nagrinėjamu atveju, remtis savo pačios atliktais subjektyviais matavimais, darytomis fotonuotraukomis ar vadovautis subjektyviais įsitikinimais. Priešingi asmens veiksmai, t. y. savavališkas patekimas (lipimas per tvorą) ir piktžolių ravėjimas ginčytinose sklypo ribose, neleidžia jų vertinti kaip teisėtų ir pagrįstų, kadangi įgyvendindamas savo teises ir laisves žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo panaikinimas ir administracinės teisenos nutraukimas leistų L. T. klaidingai manyti, jog, siekdama apginti savo tikrą ar tariamą teisę, ji gali elgtis neteisėtai. Teismo motyvai dėl L. T. kaltės išdėstytini žemiau. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Analizuojant teismui pateiktą medžiagą, matyti, kad L. T. oficialios pretenzijos dėl neteisėto G. A. sklypo ribos peržengimo buvo pareikštos jau 2025-06-06 surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį dėl to, jog ji 2025-05-16 19.30 val. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai G. A. priklausančioje žemės valdoje, nesilaikydama atliekų tvarkymo taisyklių, užkasė žaliąsias atliekas – savo kieme nupjautą žolę. Su padarytu nusižengimu L. T. nesutiko, protokole paaiškindama, kad mulčą dėjo savo sklype (b. l. 77-79). Nesutarimai dėl besiribojančių sklypų ribos buvo akivaizdūs, vyko tyrimas, buvo apklausiamos abi šalys, teikiami šalių paaiškinimai, tačiau viso proceso metu L. T. kategoriškai neigė vaikščiojusi kaimynės sklypo ribose. Teisme L. T. nurodė, kad kaimynės sklype nieko ji nedarė, į jį nėjo, kad atstumą už tvoros yra išmatavusi ir pati, kas sudaro 40 cm, dėl 22 cm atstumo nesutinka, pati padarė ir pateikė eilę fotonuotraukų. Tvirtino, kad vaikščiojo savo, ne G. A. žemėje, visgi tolimesnių paaiškinimų eigoje nurodė ir tai, kad neneigia, jog besitvarkydama į G. A. valdą galėjo nežymiai ir patekti. Institucijai 2026-03-24 teiktame paaiškinime nurodė, kad žino, jog už tvoros jai dar priklauso dalis žemės ir plačiausioje vietoje tas atstumas sudaro 40-50 cm, o siauriausioje – 20 cm bei mano, kad į kaimynės žemės valdą ji nepateko, galvoja, kad galėjo paeiti tik jai priklausančiu žemės ruožu. Supranta, kad sukastas mulčas keletą centimetrų patenka į kaimynės valdas, kad dirbdama darbus (raudama neprižiūrimas piktžoles ir mulčiuodama nupjautą žolę) galėjo patekti į G. A. žemės valdą, o dirbdama atstumų tikrai nematavo (b. l. 91-92). Tuo tarpu nukentėjusioji G. A. teisme parodė, kad jai atstovaujanti advokatė policijoje patikrino, jog L. A. yra įspėta, jog neitų į jos sklypą, buvo įspėta dėl tvarkos. Nurodė, kad pateikimų į jos sklypo valdą buvo tiek iki gegužės 16 d. (du kartai), tiek po gegužės 16 d. – taip pat du kartai, nurodė, kad L. T. nesilaiko taisyklių, į jos sklypą patenka kada nori. Nors už tvoros dalis sklypo (nuo 50 cm iki 2 cm) priklauso L. T., tačiau ji vaikščiojo ir toje vietoje, kur jai priklauso 2 cm žemės, ir vaikščioti už tvoros, kad nepatektų į jos sklypą, fiziškai nėra įmanoma. Įvykio dieną L. T. jos sklype vaikščiojo apie 2-3 val. Institucijai 2025-05-31 teiktoje informacijoje G. A. nurodė, kad jai priklausančio sklypo ribos yra patikrintos 4 kartus jos samdyto matininko, Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės, tačiau L. T. vis tiek ribas neigia, perlipa tvorą ir vaikštinėja po jos privačią valdą (b. l. 97). Taigi, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad L. T. iš esmės vadovaujasi savo pačios atliktais ir užfiksuotais matavimais bei laikosi pozicijos, kad tvarkydamasi už tvoros jai priklausančiame žemės ruože, jokio savivaliavimo veiksmų neatlieka ir jokių kaimynės teisių ar teisėtų interesų, kad ir nežymiai patekdama į jos sklypo ribas, nepažeidžia, kai tuo tarpu byloje esantys oficialūs duomenys, kuriais ir remiasi nukentėjusioji G. A., byloja kitokią tiesą, nei deklaruoja ir yra įsitikinusi L. T.. Iš byloje esančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (priklausančio L. T.) ribų schemos matyti, kad tvora nėra pastatyta ant pačios sklypo ribos, t. y. dar paliktas tarpas nuo 0,26 m iki 0,48 m praėjimui (kas sudaro 48 cm) (b. l. 98, 99). Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (priklausančio G. A.), kontrolinės geodezinės tvoros nuotraukos matyti, kad tarpas nuo žemės sklypo ribos iki atraminės tvoros svyruoja nuo 23 mm (kas sudaro 2,3 cm) iki 521 mm (kas sudaro 52 cm 10 mm) (b. l. 109). L. T. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, jog atstumas už tvoros yra 22 cm, ji pati matavo ir nustatė 40 cm atstumą. Iš 2026-03-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – teritoriją, esančią tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog: sklypų ribas skiria akmeninė tvora, kuri priklauso (duomenys neskelbtini) sklypui; lygiagrečiai prie tvoros auga pasodinti krūmai, kurie nuo tvoros nutolę nevienodu atstumu; tvora nėra tiesi, tvoroje yra dvi kolonos (tvoros sutvirtinimai); dalyje sklypo nėra riboženklių; atlikus matavimus liniuote, užfiksuota, kad riboženkliai nuo sienos nutolę skirtingu atstumu – maždaug nuo 10 iki 50 cm (b. l. 104-107). Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad akmeninė atraminė tvora, priklausanti L. T. sklypui ir skirianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, nėra pastatyta tiksliai ant skiriamosios sklypų ribos, pagal pateiktus dokumentus atstumas nuo tvoros iki G. A. sklypo ribos svyruoja nuo 2,3 cm iki 52,10 cm. Minėtame 2026-03-18 įvykio vietos apžiūros protokole atlikus matavimą liniuote, mažiausias atstumas užfiksuotas ir 10 cm pločio. Liudytojas I. Visockas teisme patvirtino, kad jam yra žinoma, jog dalis žemės už L. T. tvoros priklauso L. T., o nuvykęs į įvykio vietą apžiūros metu užfiksavo, jog atstumas nuo L. T. tvoros iki G. A. žemės sklypo ribos nėra vienodas. L. T. už tvoros priklausantis žemės sklypo ruožas eina kreivai, kadangi tvora pastatyta įstrižai, todėl atstumai yra skirtingi: siauriausias atstumas iki 10 cm, plačiausioje vietoje - galimai 40 cm, todėl, nors ir minimaliai, bet L. T. patekti į G. A. sklypą galėjo. Pati L. T., kaip minėta, tiek teismo posėdžio metu, tiek vykusio tyrimo metu pripažino, kad dirbdama atstumų nematavusi, todėl patekti į svetimo gretimo sklypo, priklausančio G. A., valdas visgi galėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad piktžolių ravėjimas vyko palei visą tvorą, ne tik plačiausioje vietoje, todėl savaime suprantama, kad atlikti priežiūros darbus itin siaurame sklypo ruože yra praktiškai neįmanoma nepatenkant į kaimynės privačią valdą. Todėl, teismo vertinimu, L. T., matydama ir suvokdama, kad skiriamoji sklypo riba yra ginčo dalykas, galėjo ir turėjo šį klausimą ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, oficialiai nusistatant ir užtvirtintant teisėtą ir civilizuotą prieigą prie dar jai ir už tvoros priklausančio žemės sklypo ruožo, o ne kategoriškai vadovautis savo pačios atliktais matavimais, darytomis fotonuotraukomis, subjektyviais įsitikinimais ir pamąstymais. Juo labiau, kad patekimas į nukentėjusiosios sklypo ribas nebuvo vienkartinis, fiksuoti net keli atvejai, liudytojas I. Visockas teisme taip pat nurodė, kad skundų dėl L. T. patekimų į G. A. sklypą buvo ir daugiau, pažeidimai fiksuoti ir po nagrinėjamo įvykio dienos, t. y. 2026-08-09 (du kartai, teismui pateikti tai liudijantys vaizdo įrašai), patekimas į svetimą teritoriją yra itin grubus (perlipant tvorą), todėl akivaizdu, kad L. T. savo teise piktnaudžiauja ir pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Be to, 2025-05-16 L. T. patekimas į nukentėjusiosios sklypo ribas nebuvo momentinis, kaip nurodė nukentėjusioji G. A. įvykio dieną L. T. jos sklype vaikščiojo apie 2-3 val., ką patvirtina ir byloje esanti filmuota medžiaga, kas rodo, kad L. T. veiksmai buvo pavojingi ANK 5 straipsnio 1 dalies prasme ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo L. T. pagal ANK 518 straipsnio nuostatas pripažinta kalta, tinkamai įvertino faktinę situaciją, išnagrinėjo surinktus įrodymus, objektyviai atliko duomenų analizę ir teismas tokiai išvadai pritaria. Bauda paskirta įvertinus, kad byloje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai yra atitinka sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026-04-29 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimo dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. O vien tai, kad medžiagoje priimtas procesinis sprendimas netenkina administracinėn atsakomynėn patrauktos L. T. interesų, nesudaro pagrindo abejoti šio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.Nutarime nurodoma, kad nuobauda L. T. skiriama vadovaujantis ANK 518 straipsnio 1 dalimi, nors šis straipsnis atskirų dalių neturi. Tai vertintina rašymo apsirikimu ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo neteisėtumą (tokios pozicijos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo praktikoje, 2020-01-15 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-519/2020), todėl patikslintina, kad L. T. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026-04-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį. Nukentėjusioji G. A. prašo teismo iš administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. priteisti 484 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 181,50 Eur išlaidų dėl bylai reikšmingos kontrolinės geodezinės nuotraukos rengimo (b. l. 159-164). ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandi taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko reglamentuota, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad administracinio nusižengimo faktas pagal nukentėjusiosios kreipimąsi pasitvirtino, teismas nukentėjusiosios G. A. patirtas 484 Eur išlaidas atstovės advokatės teisinei pagalbai apmokėti bei 181,50 Eur išlaidas dėl bylai parengtos kontrolinės geodezinės nuotraukos, t. y. bendroje sumoje – 665,50 Eur, pripažįsta proceso išlaidomis ir išieško jas iš administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. nukentėjusiosios G. A. naudai.Skundžiamame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026-04-29 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ir tai, kad G. A. teigė, jog patyrė 100 eurų turtinę žalą ir 400 eurų neturtinę žalą, tačiau turtinės žalos atlyginimo klausimas paliktas nenagrinėtas, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys patirtos turtinės žalos dydį (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Tai pat pažymėta, kad nukentėjęs asmuo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji G. A. šios nutarimo dalies neginčijo, klausimas dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neanalizuotinas. Kaip ir buvo paminėta nutarime, ši žala gali būti išsiieškotina civilinio proceso tvarka. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismasn u t a r i a :administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. skundo netenkinti.Patikslinti, kad L. T. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026-04-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.Nukentėjusiosios G. A. prašymą dėl 665,50 Eur išlaidų, patirtų dėl atstovo advokato paslaugų apmokėjimo bei kontrolinės geodezinės nuotraukos rengimo, išieškojimo tenkinti. Patirtas 665,50 Eur išlaidas pripažinti proceso išaidomis ir iš administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. nukentėjusiosios G. A. naudai išieškoti 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) proceso išlaidų.Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.Teisėjas Bronius Vinciūnas