Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant nukentėjusiajai J. K., jos įgaliotai atstovei J. J., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovei Eglei Milei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio RPK) Veiklos skyriaus tyrėja D. B. 2026 m. birželio 11 d. L. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį dėl to, kad L. M. 2026 m. birželio 7 d., 17 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), tyčia su žoliapjove-traktoriuku nupjovė J. K. priklausančias gėles, padaryta žala 100 eurų, t. y. tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas. Pareiškėjos nurodymu, nepatvirtintais dokumentais, dar yra patyrusi 400 eurų žalos. Protokole nurodyta, kad nusižengimo metu nukentėjo J. J. Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. M. 2026 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6046-2026 (toliau – skundžiamas nutarimas) L. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2026 m. birželio 7 d., 17 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), tyčia su žoliapjove-traktoriuku nupjovė J. K. priklausančias gėles, padaryta žala 100 eurų, t. y. tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas. L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Turtinės žalos atlyginimo klausimas paliktas nenagrinėtu, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys realiai patirtos turtinės žalos dydį, tačiau nukentėjusysis dėl jos priteisimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. 2026 m. liepos 22 d. teisme gautas Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas pareiškėjos J. J. skundas dėl Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6046-2026, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, ištaisyti klaidą ir nukentėjusiąja byloje pripažinti J. K., pripažinti pažeidėjo L. M. neblaivumą (2,92 prom.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe, priteisti iš L. M. nukentėjusiosios J. K. naudai 500 Eur už sugadintus augalus ir darbą pagal pridedamus dokumentus. Skunde pareiškėja nurodo, kad policija padarė klaidą ir neįtraukė jos mamos J. K. nukentėjusiąja, nors nupjautas gėlynas (80 vnt. augalų) ir žemė priklauso pastarajai. Taip pat policija nepagrįstai nurodė, kad L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nors kaimynas buvo sunkaus girtumo (2,92 prom.) ir tyčia traktoriuku-žoliapjove nupjovė jos mamos gėles po langu. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašo nutarimą palikti nepakeistą, pareiškėjos skundo netenkinti. Byloje nukentėjusiąja pripažinta pareiškėja J. J., kuri pateikė pareiškimą dėl nusižengimo, pagal įgaliojimą atstovaudama savo mamą J. K. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju nukentėjusysis iki nutarimo priėmimo dienos į administracinio nusižengimo bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių patirtas išlaidas atkuriant gėlyną. Todėl turtinės žalos atlyginimo klausimas paliktas nenagrinėtu, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys realiai patirtos turtinės žalos dydį. Teismo posėdžio metu teismo nukentėjusiąja pripažinta J. K. nurodė, kad L. M. yra jos kaimynas. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena apie 50 metų, išpirko visą žemės sklypą. 2015 m. į kaimynystę „atėjo“ gyventi L. M. 2022 m. padarė naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pusę sklypo pardavė L. M. Pastarasis pradėjo statybas, sakė jog reikės padaryti iš pietų pusės balkoną iš antro aukšto. Ji nesutiko. Kaimynas pasakė, kad nupjaus jos gėles, nes neva negali privažiuoti prie bendro naudojamo žemės ploto, ir tris kartus žoliapjove-traktoriuku pervažiavo per jos gėlyną, kurį ji pradėjo auginti prieš 5 metus, sutraiškė gėlių gumbelius. Jai padaryta apie 500 Eur dydžio turtinė žala. Iš pradžių nurodė 100 Eurų, tačiau po to paaiškėjo, kad reiks pirkti žemes, atkurti gėlyną ir tai kainuos žymiai brangiau. L. M. jai pagrasino, kad vėl nupjaus gėles, jei ji atsodins. Jai žalos kaimynas neatlygino, sakė butą išnuomos iš kalėjimo grįžusiam asmeniui, kuris neva sumokės jai 100 Eur. Gavęs teismo šaukimą, L. M. išvyko į užsienį. Prašo tenkinti skundą. Nukentėjusiosios įgaliota atstovė J. J. posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Paaiškino, kad tą dieną kopinėjo medų, kai mamos kaimynas L. M. liepė greitai išsikasti gėles. Mamai dėl streso pablogėjo sveikata, sukilo kraujo spaudimas, buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Ji iš karto iškvietė policiją. Pareigūnai nustatė L. M. girtumą. Iš karto nežinojo patirtos turtinės žalos dydžio, todėl ir nurodė 100 Eur. Policijos pareigūnai joms sakė, kad po to galės patikslinti padarytos žalos dydį. Rinko duomenis kiek kainuos atstatyti sunaikintą gėlyną ir pateikė juos policijai, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė nurodė, jog sutinka, kad J. K. būtų pripažinta nukentėjusiąja, kitoje dalyje prašė skundą atmesti. Nepripažino L. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pastarojo girtumą, nes neaišku kada šis vartojo alkoholį. Sutinka, kad nukentėjusiajai galėjo būti padaryta ir didesnė nei 100 Eur turtinė žala. Reikėtų įvertinti ar buvo padaryta 500 Eur turtinė žala.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. M. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas pastarajam įteiktas asmeniškai 2026-08-08. L. M. prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepareiškė, todėl skundas nagrinėjamas L. M. nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Nukentėjusiosios įgaliota atstovė J. J. skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai 2026-06-25, t. y. dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad L. M., būdamas sunkaus girtumo laipsnio, traktoriuku-žoliapjove visiškai sunaikino 80 brandžių augalų (snapučių, melsvių, vilkdalgių) ir bortelį. Gėlynas buvo kuriamas ir puoselėjamas 4-5 metus. Pirminiame pareiškime policijai patirta žala ekspromtu buvo įvertinta 100 Eur suma, patiriant emocinį šoką ir neturint specialių žinių apie daugiamečių augalų biologinę specifiką. Pradėjus gėlyno gelbėjimo darbus ir įvertinus nuostolius, tapo akivaizdu, kad reali žala objektyviai sudaro 500 Eur. Pareiškėja nurodo, kad augalų brandos praradimas ir nuvertėjimas sudaro 350 Eur (vidutiniškai po 4,23 Eur už vienetą). Nors augalų šaknys liko gyvos, augalai patyrė kritinį biologinį šoką, nes buvo nupjauti pačiame žydėjimo pike. Norint iš likusių šaknų vėl suformuoti tokį patį tankų, suaugusį žydintį kilimą, reikės 2-3 metų priežiūros. Priverstinio darbo ir priežiūros išlaidas pareiškėja įvertino 150 Eur. Todėl prašoma bylą nagrinėjančios institucijos patikslinti byloje pareikštos turtinės žalos dydį 500 Eur sumai. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įgaliota atstovė pateikė teismui susirašinėjimo el. paštu su UAB „Š. a.“ administratore išrašą, iš kurio matyti, kad 1,25 m x 11 m dydžio gėlyno preliminari atsodinimo (29 vnt. snapučių, 23 vnt. melsvių, 26 vnt. vilkdalgių) darbų kaina, atsižvelgiant kur randasi objektas, ar paruošta vieta sodinimui, ar reikia juodžemio, nuo 250,00 Eur +. Taip pat teismui pateikta daugiamečių augalų ir apželdinimo darbų rinkos kainų analizė, kad vieno snapučio sodinuko (suaugęs sodinukas C3–C5 vazone) kaina T. medelyne 8,25 Eur; vienos melsvės (didelis suaugęs keras C2–C3 vazone) kaina Š. medelyne 5,60 Eur; vieno barzdotojo vilkdalgio (suaugęs šakniastiebis/keras) kaina (duomenys neskelbtini) kaina 5,50 Eur. ANK 115 straipsnyje nurodyta, kad tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija skundžiamame nutarime formaliai nurodė, kad turtinės žalos atlyginimo klausimas paliktas nenagrinėtu, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys realiai patirtos turtinės žalos dydį, nukentėjusysis dėl jos priteisimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis reikšmingas sprendžiant ne tik turtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau visų pirma svarbus sprendžiant L. M. padarytos teisei priešingos veikos kvalifikavimo klausimą. Jei nukentėjusiajai padaryta turtinė žala neviršija 150 Eur, padarytas administracinis nusižengimas, jei padaryta turtinė žala viršija 150 Eur sumą, L. M. veika turėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė neginčijo, kad nukentėjusiajai galėjo būti padaryta didesnė negu 100 Eur žala, nurodė, kad reikėtų vertinti ar galėjo būti padaryta 500 Eur dydžio turtinė žala. Tačiau šį vertinimą privalėjo atlikti bylą nagrinėjusi institucija, nes nukentėjusiosios įgaliota atstovė jau 2026-06-25 pateikė patikslintus duomenis apie nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį. Šiuo atveju yra institucijos pareiga surinkti duomenis, pakankamus priimti pagrįstą sprendimą ar L. M. padarė administracinį nusižengimą, ar baudžiamąjį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog gėlininkas R. V. jai nurodė, kad jo ūkyje perkant visą suniokotų gėlių daigelių kiekį, kainuotų apie 100 Eur, gal šiek tiek daugiau, priklausomai nuo daigo dydžio, nėra pakankamas pagrindas paneigti nukentėjusiosios įgaliotos atstovės pateiktą patikslintą informaciją apie nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra surinkta įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, kad L. M. teisingai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį ir, kad jo teisei priešingoje veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymių. Kad išsamiai ištirti ir nustatyti nagrinėjamą administracinį nusižengimą, atriboti L. M. padarytą veiką nuo baudžiamosios atsakomybės, surinkti duomenis, pagrindžiančius nukentėjusiajai padarytą realią turtinę žalą, teismo vertinimu, reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, dėl to skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, iš naujo tirti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas