Šiaulių apygardos teismo nutartis

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutarties pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2026 m. kovo 12 d. preliminariu sprendimu buvo tenkintas ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys ir iš atsakovo R. K. priteista 77,58 Eur skola, 4,78 Eur 0,02 proc. dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. kovo 4 d., 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 132 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas R. K. 2026 m. kovo 16 d., t. y. po preliminaraus sprendimo priėmimo, teismui pateikė mokėjimo dokumento kopiją, iš kurios matyti, kad tą pačią dieną jis sumokėjo ieškovei 214,36 Eur. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas vertindamas atsakovo pateikto mokėjimo dokumento kopiją, aiškinosi, ar ieškovas gavo atsakovo mokėtas lėšas. Nors atskirajame skunde akcentuojama, kad teismas nesiuntė ieškovei jokio pranešimo, tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė 2026 m. kovo 17 d. informavo teismą, kad 2026 m. kovo 16 d. į jos sąskaitą atsakovas atliko 214,36 Eur mokėjimą. Tai patvirtina, kad ieškovė žinojo apie atsakovo atliktą mokėjimą. Kita vertus, pažymėtina, kad CPK 430 straipsnio 9 dalis nenustato teismui pareigos, prieš priimant nutartį dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo ir bylos nutraukimo, atskirai informuoti ieškovą apie atsakovo pateiktus sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus ar prašyti jo pateikti savo poziciją. Šioje teisės normoje teismui nustatyta pareiga įvertinti atsakovo pateiktus dokumentus ir, nustačius, kad preliminarus teismo sprendimas yra įvykdytas, priimti nutartį dėl jo panaikinimo ir bylos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė – įvertino atsakovo pateiktą mokėjimo dokumento kopiją.

Nustatytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad minėtas pateiktas įrodymas patvirtina, kad atsakovas preliminariu sprendimu priteistas sumas sumokėjo, todėl, remiantis CPK 430 straipsnio 9 dalimi, yra pagrindas preliminarų sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Nors apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas neteisėtai nutraukė civilinę bylą, tačiau nepagrindžia kokias proceso teisės normas teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė. Todėl toks apeliantės argumentas atmetamas kaip deklaratyvaus pobūdžio.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismų praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-302/2022).

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 12 d. preliminariu sprendimu apeliantės (ieškovės) reikalavimus tenkino visiškai, tačiau, spręsdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą rengiant ieškinį priteisimo klausimą, minėtas išlaidas pripažino per didelėmis ir jas sumažino iki 121 Eur, t. y. per pusę. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė pagal apeliantės (ieškovės) pareikštus reikalavimus, juos preliminariu sprendimu visiškai patenkino, tuo tarpu prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti suprantamas kaip atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o laikytinas procesiniu prašymu. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad, priimant preliminarų sprendimą dokumentinio proceso tvarka, teismas neturėjo teisės mažinti jos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, kad dėl to preliminariu sprendimu neteisėtai buvo apribotos ieškovės teisės į apeliaciją, taip pat kad, teismui nesutinkant su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, turėjo būti nustatomi ieškinio trūkumai ir sprendžiama dėl bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles. Bylinėjimosi išlaidų sumažinimas, nenustačius ieškinio materialiųjų reikalavimų dalinio patenkinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti dokumentinio proceso taikymo sąlygų pažeidimo ar spręsti, kad ieškovei buvo nepagrįstai apribota teisė į apeliaciją. Todėl apeliantės argumentai dėl teismo teisės preliminariu sprendimu spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, ieškinio trūkumų nustatymo ir bylos perdavimo nagrinėti ginčo teisena atmestini kaip nepagrįsti.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). CPK 434 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus atvejus, kai iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę savo reikalavimą pareikšti CPK XXIII skyriuje nustatyta teismo įsakymo išdavimo tvarka, tačiau pasirinko ieškinio pareiškimą ir prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka pagal CPK XXII skyriaus nuostatas. Nors dokumentinis procesas ir teismo įsakymo išdavimo procesas yra savarankiški procesiniai institutai, ieškovės pasirinkimas šiuo atveju buvo reikšmingas vertinant jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, būtinumą ir proporcingumą. Ieškovė pasirinko procesinį teisių gynimo būdą, kuris, palyginti su teismo įsakymo išdavimo procesu, objektyviai sąlygojo didesnes atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, pagrįstai vertino ne tik faktinį ieškovės patirtų išlaidų dydį ir jų atitiktį Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams, bet ir tai, ar konkrečioje byloje pasirinktas teisių gynimo būdas buvo tikslingas, ar dėl jo patirtos išlaidos buvo būtinos ir ar jų dydis atitiko proporcingumo bei protingumo kriterijus. Nustatęs, kad nagrinėjama byla buvo nesudėtinga, ginčo suma nedidelė, išlaidos advokato pagalbai apmokėti beveik tris kartus viršija ieškinio sumą, o ieškovė turėjo galimybę savo reikalavimą pareikšti teismo įsakymo išdavimo tvarka ir taip iš esmės tuo pačiu tikslu pasinaudoti mažesnes atstovavimo išlaidas lemiančiu procesiniu būdu, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pasirinktas procesinis būdas lėmė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Todėl vien aplinkybė, kad prašomas priteisti advokato atlygis neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, jog visa faktiškai sumokėta suma turi būti priteista iš atsakovo, nes teismas turi teisę ir pareigą įvertinti konkrečių išlaidų būtinumą, pagrįstumą, tikslingumą ir proporcingumą, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, sudėtingumą, ginčo sumą bei pasirinkto procesinio teisių gynimo būdo ypatumus.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). CPK 434 straipsnio 4 dalį, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus atvejus, kai iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius). Taigi, ieškovė pasirinko dokumentinio proceso tvarką, nors savo reikalavimą galėjo pareikšti ir supaprastinto proceso tvarka, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo tikslingumą bei dėl jo patirtų išlaidų pagrįstumą, būtinumo ir proporcingumo kriterijus. Nustatęs, kad pasirinktas procesinis būdas sąlygojo neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas, teismas pagrįstai sprendė dėl jų mažinimo.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti apeliantui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.