Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 18 d. Joniškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2011 m. rugpjūčio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-1-00120-11, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, teistas:

2014 m. gruodžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla, iškelta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, nutraukta kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokami darbai sveikatos priežiūros. Globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigotas atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2015 m. vasario 13 d. atlikęs baudžiamojo poveikio priemonę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2016 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu 10 mėnesių laisvės atėmimu, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 straipsnio 1 d., 2 dalies 5 punktas ir 10 punktas). Paskirtos pareigos: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 3 paros. 2017 m. gegužės 17 d. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2019 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Uždrausta bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2019 m. gruodžio 16 d. atlikęs laisvės apribojimo bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2023 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams su intensyvia priežiūra. Įpareigotas būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją išklausant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). 2024 m. gegužės 31 d. atlikęs laisvės apribojimo bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2025 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu 30 parų areštu, kurio bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą. Įpareigotas būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymu (sveikatos priežiūra). Uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2026 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi prieš terminą nutraukta nuteistojo priežiūra, 2026 m. vasario 6 d. atlikęs arešto bausmę, išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2026 m. balandžio 16 d. apie 00.45 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė vieną kartą savo šeimos nariui – sugyventinei D. J. į nosies sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. J. padarė poodines kraujosruvas nosies srityje, nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2026 m. balandžio 15 d. išgėrinėjo su draugu savo namo rūsyje. Vėliau prisijungė nukentėjusioji D. J. su savo drauge. D. J. yra jo sugyventinė, kartu gyvena, su ja turi bendrų vaikų. Buvo apie 23 valandą. Gėrė keturiese. Išgėrė ir po kažkiek laiko tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, ji pasakė, kad iškvies jam policiją. Jis dėlto supyko ir trenkė jai vieną kartą kumščiu į nosies sritį. Nematė kur taikė, paskui sužinojo, kad į nosį pataikė. Po smūgio sugyventinei pradėjo bėgti kraujas. Su ja nebendravo, nes labai greitai atvyko policijos pareigūnai, jis geranoriškai pas juos nuėjo ir jį išvežė. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Blogai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė. Išgėręs tampa agresyvus, jį labai lengva sunervuoti.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo A. L. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje ištirtais rašytiniais įrodymais:

2026 m. balandžio 16 d. nukentėjusioji D. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. balandžio 16 d. apie 00:45 val. buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kartu taip pat buvo jos sugyventinis A. L., bei dar du draugai D. J. ir J. O., taip pat namie buvo jos ir A. bendri nepilnamečiai vaikai: I. L., K. L., E. L.. Būnant namie kartu su draugais vartojo alkoholį. Bevakarojant pastebėjo, kad A. padaugino alkoholio ir tapo agresyvesnis, todėl pasiūlė visiems skirstytis, tada palydėjo draugus iki durų ir sugalvojo A. pagąsdinti, kad iškvies jam policiją, dėl jo agresyvumo ir tada praėjus maždaug pusei minutės, jis jai spyrė iš kojos į veido sritį. Spirdamas pataikė jai tiesiai į nosį, pajautė skausmą, skausmą 10 balų vertinimo skalėje vertina 2 balais. Po jo spyrio ji staiga atsisėdo ant žemės, nes jai pradėjo stipriai bėgti kraujas iš nosies, draugė pašvietė į ją telefonu ir pamatė, kad ji visa kruvina, tačiau jo tai neišgąsdino ir jis toliau garsiai ir piktai šūkavo. Ar minėti draugai galėjo matyti, kaip A. jai spyrė, ji nežino, nes tuo metu buvo tamsu, jokia šviesa nešvietė. Po spyrio ji savo telefoną buvo kažkur pametusi, todėl paprašė draugės telefono, kad išsikviestų policiją. D. J. tuo metu A. vedė į kambarį tolyn nuo jos. Minėto konflikto jos nepilnamečiai vaikai nematė, tačiau girdėjo. Kiek vėliau atvyko policija, greitoji pagalba ir vaiko teisės, kadangi tuo metu buvo neblaivi, vaikais pasirūpinti į namus atvažiavo jos blaivi mama I. J.. Kartu su A. sugyventiniai yra 14 metų, tiek pat metų kartu ir gyvena, veda bendrą buitį. Anksčiau A. prieš ją yra smurtavęs, tada policija kviesta buvo, tačiau ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepamena. Nepageidauja, kad A. būtų iškeldintas iš namų ir negalėtų artintis prie jos, nori susitaikyti su juo, dėl padaryto sužalojimo jam atleis. Dėl patirtų sužalojimų pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai yra išaiškinta, jo neteiks (b. l. 33-35);

2026 m. gegužės 22 d. nukentėjusioji D. J. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. L. jai ne iš kojos galėjo spirti į nosį, o iš rankos trenkti. Tada buvo tamsu ir ji tiksliai nematė. Kaip jai sudavė matė šalia buvęs D. J., ir tikrai jis tiksliau nei ji gali nurodyti įvykio aplinkybes. Ji po smūgio ne nugriuvo, o atsisėdo ant žemės. Po įvykio kreipėsi pas chirurgą, kur nustatė jai nosies lūžį. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, byloje dėl nosies sužalojimo ieškinio nereikš, turtinė žala nepadaryta. Ji nebeturi pretenzijų sugyventiniui A. L. (b. l. 38-39).

2026 m. balandžio 22 d. liudytojas D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. balandžio 15 d. apie 19 val. jis atėjo pas draugą A. L. į namus ir su juo, pirmo aukšto kambaryje pradėjo vartoti alkoholį - alų, o po to degtinę. Prie jų vėliau vakare prisijungė A. L. sugyventinė D. J., su savo drauge J. O. ir tuomet keturiese vartojo alkoholį. A. L. ir D. J. vaikai buvo antrame namo aukšte ir prie jų vartojančių alkoholį nebuvo atėję. Jau buvo gal po vidurnakčio, būdami visi neblaivūs, išėjo į kiemą prie namo durų parūkyti. Tuomet pradėjo A. L. su savo sugyventine D. J. dėl kažko ginčytis, kuri kiek matė pasiėmusi lyg skambino telefonu pagalbos numeriu, ir jam taip atrodė, kad imitavo, jog kviečia policiją. A. L. stovėjo šone sugyventinės D. J., kuris išgirdęs, jog sugyventinė kviečia policiją, nieko nesakęs kumščiu vieną kartą trenkė D. J. į nosį. D. J. iš nosies pradėjo smarkiai bėgti kraujas. A. L. daugiau smūgių nesudavė, jis jį bandė nuraminti, kad daugiau nepultų mušti sugyventinės, po ko jis nuėjo į kambarį. Jis nuėjo pasiimti iš kambario kuprinės ir grįžo prie lauke buvusios D. J.. Jis su J. O., padėjo D. J. apsivalyti kraują nuo veido. Ramino D. J., nes ji verkė ir skundėsi nosies skausmu. Jis pamatęs, kad jau į kiemą atvažiuoja policijos pareigūnai, išėjo namo ir su pareigūnais nebendravo. Kur tuo metu buvo J. O., nepastebėjo, nes ji galėjo kiek anksčiau išeiti namo. Jam sekančią dieną po įvykio, skambino A. L. grįžęs iš policijos ir pasakė, kad nuo girtumo, jis neprisimena, ką padarė savo sugyventinei. Jis jam papasakojo, kad jis kumščiui trenkė sugyventinei D. J. į nosį (b. l. 97-99);

2026 m. balandžio 24 d. liudytoja J. O. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. balandžio 15 d. apie 20 val. ji atėjo pas draugę D. J. į namus ir su ja antrame aukšte pradėjo gerti šampaną. Kiek vėliau nuėjo kartu su D. J. į namo pirmą aukštą, kur jos sugyventinis A. L. su savo draugu irgi vartoto alkoholį. Jos prisijungė prie jų gerti degtinę. A. L. ir D. J. vaikai buvo antrame namo aukšte ir jie jau miegojo, bei prie jų vartojančių alkoholį nebuvo atėję. Buvo po vidurnakčio, tikslios valandos neprisimena, būdami visi neblaivūs, išėjo į kiemą prie namo durų parūkyti. Kiemas nebuvo apšviestas. Pamena, kad ji rūkydama šalia D. J., šalia jos stovėjo A. L. su savo draugu, pamatė, kad D. J. suklupo ir tada ji pasišvietus savo mobiliuoju telefonu pamatė, kad jai veidas kruvinas. Ji nelabai suprato, kas įvyko, nes kieme buvo tamsu, ir nematė su kuo ir kas trenkė, garso nelabai girdėjo, bei kažkokio konflikto tarp D. J. ir A. L. nebuvo. Netrukus D. J. atsistojo ir abi nuėjo toliau į šalį nuo A. L.. D. J. jos paprašė, kad duotų savo telefoną jai pasiskambinti, jog išsikviestų policiją. D. J. jai tik sakė, kad jai sugyventinis trenkė. Ji nebendravo daugiau tą vakarą su A. L., nes kiek suprato jis buvo su savo draugu. Ji buvo stipriai apgirtusi ir visų aplinkybių smulkiai neprisimena. Pamena, kad ji padėjo kieme buvusiai nusivalyti D. J. veidą, po ko ji išėjo viena namo ir su ja nebelaukė kol atvyks policija (b. l. 103-105);

2026 m. balandžio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos I. Š. tarnybiniu pranešimu "Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", kuriame nurodyta, kad 2026 m. balandžio 16 d. apie 00:45 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) (akivaizdžiai neblaivus, nusistatyti neblaivumą atsisakė) A. L. sumušė neblaivią (1,51 promilės) sugyventinę D. J., kuri po medikų apžiūros palikta gydytis ambulatoriškai. Informuotas specializuotas pagalbos centras ir vaiko teisių apsaugos skyrius, nes namuose auga trys nepilnamečiai vaikai. A. L. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę, pradedamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-11884-26 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 6-9).

2026 m. balandžio 16 d. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. Š. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-11884-26 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, kad 2026 m. balandžio 16 d. apie 00:45 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) (akivaizdžiai neblaivus, nusistatyti neblaivumą atsisakė) A. L. sumušė neblaivią (1,51 promilės) sugyventinę D. J., kuri po medikų apžiūros palikta gydytis ambulatoriškai. Informuotas specializuotas pagalbos centras ir vaiko teisių apsaugos skyrius, nes namuose auga trys nepilnamečiai vaikai. A. L. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 1-2, 3-5).

įvykio suvestine iš PRĮR, kurioje nurodyta, kad 2026 m. balandžio 16 d. 01 val. 04 min. buvo gautas pranešimas (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad 2026 m. balandžio 16 d. 01 val. 04 min. policijos pareigūnų užregistruota informacija, vietos adresas: (duomenys neskelbtini), D. J. pranešė policijai, kad „prieš 10 minučių neblaivus sugyventinis spyrė koja į veidą, elgėsi agresyviai, ji išbėgo, pareigūnų lauks gatvėje, greitosios medicinos pagalbos atsisako, namie 3 nepilnamečiai vaikai“ (b. l. 107-110).

2026 m. balandžio 16 d. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu "Dėl įvykio aplinkybių", kuriame nurodyta, kad jis dirbo kartu su Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja I. Š., (duomenys neskelbtini) mieste. 1 val. 05 min. iš (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno gavo pranešimą, kad „Prieš 10 min. neblaivus sugyventinis spyrė su koja į veidą, elgėsi agresyviai. Pranešėja išbėgo, pareigūnų lauks gatvėje. GMP atsisako, namie 3 nepilnamečiai", adresu: (duomenys neskelbtini). 1 val. 16 min. jiems atvykus į įvykio vietą, kieme, rado esantį akivaizdžiai neblaivų A. L., ir po kelių akimirkų į kiemą iš gatvės pusės pareinančią, akivaizdžiai išsigandusią, verkiančią su ant nosies srities matoma raudonos spalvos dėme, galimai kraujo, D. J.. A. L. teigė jiems, kad prieš sugyventinę nesmurtavo, fizinio skausmo jai nesukėlė. Paaiškino, kad kartu su D. J. ir iš (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiais D. J. ir J. A. vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje tarp A. L. ir sugyventinės D. J. kilo žodinis konfliktas, daugiau nieko jai nedaręs. Alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti neblaivumą A. L. atsisakė. Ant A. L. viršutinių drabužių kraujo pėdsakų nesimatė, smurto žymių taip pat. Jiems atvykus į įvykio vietą D. J. ir J. A. nebuvo. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026 m. balandžio 20 d., D. J. įvykio vietoje, 1 vai. 31 min. nustatytas 1,51 promilės neblaivumas. Ji paaiškino, kad po išgertuvių su sugyventiniu, 2026 m. balandžio 16 d. apie 00 val. 45 min. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje lauke, prie namo durų A. L. šiai koja spyrė į veidą ir pataikė į nosį, ši krito ant žemės. Atsikėlusi nuo žemės pajuto skausmą nosies srityje bei pastebėjo, kad jai bėga kraujas. Kiek kartų galėjo spirti iš kojos ir koks skausmo balas, D. J. nepasakė, dėl streso. Įvykio metu, namuose, kambaryje miegojo trys mažamečiai vaikai: I. L., K. L., E. L., kurie įvykio nematė. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, įvykį matę galėjo būti tik du asmenys, kurie kartu su jais išgėrinėjo ir iki jiems atvykstant pasišalino, tai yra D. J. ir J. A. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Į įvykio vietą atvyko Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie D. J. apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevežė, paliko gydytis ambulatoriškai. Taip pat į įvykio vietą buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai, po kurių vizito jie nukentėjusiąją ir minimus mažamečius vaikus paliko kartu su blaivia močiute (D. J. mama), jos priežiūroje. Įtariamasis A. L., 1 val. 30 min., įvykio vietoje sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Įvykio vieta fotografuota, jokių daiktų nepaimta b. l. 10-12).

2026 m. balandžio 16 d. Šiaulių AVPK Joniškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame nurodyta, kad užfiksuoti smurtą patyrusio asmens - D. J. sužalojimai – kraujuojanti žaizda, ji šoko būsenoje, jaučia baimę, įtariamasis neblaivus, ramus, matomų kūno sužalojimų nėra, šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, kurie gyvena aplinkoje, kurioje smurtauta, anksčiau pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje nebuvo gauta. D. J. nustatytas 1,51 promilės neblaivumas (b. l. 15-19).

2026 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir Fotolentelėje Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūrimas gyvenamojo namo kiemas. Kieme ant akmenų ir žolės užfiksuotos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu jokie daiktai, reikšmingi tyrimui nepaimti, įvykio vieta nufotografuota (b. l. 20-22, 23-28).

2026 m. balandžio 16 d. asmens pažiūros protokole ir Fotolentelėje Nr. 1 nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios D. J. matomas kūno vietas, ant nosies matoma netaisyklingos formos kraujuojanti žaizda 15 mm pločio ir 20 mm ilgio (b. l. 48-49, 51-54);

2026 m. balandžio 16 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjusi D. J., suteikė medicininę pagalbą dėl sužalojimo: 1 cm paviršinės žaizdos nosies išorėje, patinimo aplink abu paakius (b. l. 63-64).

2026 m. gegužės 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. padarytos poodinės kraujosruvos nosies srityje, nosies kaulų lūžį, kieto buko daikto poveikyje, galimai įvykyje nurodytu laiku – 2026 m. balandžio 16 d., vieno smūgio pasekoje. Dėl šio sužalojimo D. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 77).

2026 m. balandžio 23 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas. Pranešėja prisistačiusi D. J. nurodo, kad reikalinga policija (duomenys neskelbtini), nes vyras išgėręs smurtavo ir ji bijo būti namuose. Prieš 10 minučių jis labai stipriai su koja įspyrė į veidą, į nosį, labai bėga kraujas, toliau labai agresyviai elgiasi, ji dabar į gatvę išėjo, nes bijo būti prie jo. Yra namuose vaikų (b. l. 111-113).

2026 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės iš įvykio vietos (b. l. 114-116).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad A. L. 2026 m. balandžio 16 d. apie 00.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine D. J. metu, tyčia sudavė jai vieną smūgį į veido – nosies sritį, padarydamas nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Šias aplinkybes teisme visiškai pripažino pats kaltinamasis A. L., nurodęs, kad supykęs dėl nukentėjusiosios D. J. ketinimo iškviesti policiją vieną kartą kumščiu sudavė jai į nosies sritį. Kaltinamojo A. L. parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po kilusio konflikto A. L. sudavė jai į veido, nosies sritį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas iš nosies (b. l. 33–35, 38–39). Nors pirminės apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad smūgis galėjo būti suduotas koja, papildomos apklausos metu paaiškino, kad dėl tamsos tiksliai nematė, kokiu būdu buvo suduotas smūgis, ir nurodė, kad tiksliau įvykio aplinkybes matė liudytojas D. J. (b. l. 38–39), todėl teismas šį parodymų netikslumą vertina kaip neturintį esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi abiem atvejais nukentėjusioji nuosekliai nurodė, jog sužalojimus jai padarė būtent kaltinamasis A. L..

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo D. J. parodymai, kuriuose jis nurodė matęs, kaip A. L., išgirdęs sugyventinę kalbant apie policijos iškvietimą, vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį, po ko iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas (b. l. 97–99). Liudytojos J. O. parodymai taip pat patvirtina smurto panaudojimo faktą, nes ji matė nukentėjusiąją iškart po įvykio kruvinu veidu, o pati nukentėjusioji jai nurodė, kad smūgį sudavė sugyventinis A. L. (b. l. 103–105).

Kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą ir jo pasekmes papildomai patvirtina 2026 m. balandžio 16 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji D. J. buvo išsigandusi, verkė, ant nosies srities buvo matomos kraujo žymės, o pati paaiškino, kad sugyventinis jai sudavė į veidą, pataikydamas į nosį (b. l. 6–9, 10–12, 15–19). Šias aplinkybes patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio pranešė, jog neblaivus sugyventinis smurtavo, stipriai sudavė į nosies sritį ir ji bijo būti namuose (b. l. 111–113), bei PRĮR įvykio suvestinė (b. l. 107–110).

Nukentėjusiajai D. J. padarytus kūno sužalojimus patvirtina asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kraujuojanti žaizda nosies srityje (b. l. 48–49, 51–54), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje konstatuota paviršinė žaizda nosies išorėje ir patinimas aplink akis (b. l. 63–64), taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad D. J. padarytos poodinės kraujosruvos nosies srityje ir nosies kaulų lūžis, atsiradę nuo vieno kieto buko daikto poveikio, galimai įvykio metu, šie sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 77).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. L. veikė tiesiogine tyčia. Smūgis buvo suduotas sąmoningai, konflikto metu, nukreipiant fizinį poveikį į nukentėjusiosios D. J. veido sritį. Tokių veiksmų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, jog nukentėjusiajai gali būti padarytas sveikatos sutrikdymas, ir tokių padarinių norėjo. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji D. J. yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis ilgą laiką gyvena bendrą gyvenimą ir augina bendrus vaikus, todėl pagal BK 248 straipsnio 2 dalį ji laikytina kaltinamojo šeimos nare. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji (b. l. 33–35, 38–39).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. L. kaltė visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis tyčia nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės D. J. – sveikatą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotą ir teisiamojo posėdžio metu įrodytą nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeistų teisinių gėrių svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis A. L. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta, jos pasekmėje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas 5 kartus teistas 2011 m. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat 2014 m. gruodžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla, iškelta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais, buvo nutraukta kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 120-127, 128-133). Nors kaltinamojo teistumas šiuo metu nėra išnykęs, byloje nėra duomenų, kad jis būtų vengęs vykdyti anksčiau paskirtas bausmes ar probacijos sąlygas. Visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės yra atliktos, o 20265m. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu taikyta intensyvi priežiūra 2026 m. sausio 28 d. buvo nutraukta prieš terminą. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesnių bausmių vykdymo metu kaltinamasis iš esmės laikėsi jam nustatytų pareigų. Jis taip pat 4 kartus baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 135-138); dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 139-140); neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 141). Byloje nėra duomenų apie A. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir taip sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 5 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl jo ankstesnių teistumų duomenys rodo nepakankamą ankstesnių bausmių individualios prevencijos poveikį. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis nors ir yra baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, tačiau visos jam paskirtos administracinės nuobaudos yra įvykdytos, duomenų apie sistemingą vengimą laikytis teisės aktų reikalavimų byloje nėra. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba, turi teisėtą pajamų šaltinį, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino civilinei ieškovei – Valstybinei ligonių kasai prie Sveiktos apsaugos ministerijos padarytą 103,86 Eur žalą (b. l. 93, 94). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų vengęs baudžiamojo proceso, darytų naujas nusikalstamas veikas po nagrinėjamos veikos padarymo ar kitaip rodytų neigiamą požiūrį į teisės reikalavimus.

Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nors kaltinamojo asmenybė negali būti vertinama vien teigiamai dėl jo ankstesnių teistumų ir nusikalstamos veikos padarymo neišnykus teistumui, tačiau byloje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, žalos atlyginimas, darbinis užimtumas bei duomenų apie probacijos sąlygų ar anksčiau paskirtų bausmių nevykdymą nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. balandžio 16 d. 1 val. 30 min. iki 2026 m. balandžio 16 d. 15 val. 15 min. (viena diena) (1:1) (b. l. 163-167, 168-170).

BK 75 straipsnio 2 dalis leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trijų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už apysunkį tyčinį nusikaltimą. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo kaltinamajam, įvertina jo asmenybę ir bylos aplinkybių visumą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis asmuo. Jis anksčiau teistas 5 kartus ir baustas administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad už paskutinį teistumą kaltinamajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, visas jam nustatytas pareigas jis įvykdė, tačiau, nepaisant to, vėliau vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė rodo, kad ankstesnis teismo suteiktas pasitikėjimas nepasiekė visų siektų rezultatų, todėl vertintina nepalankiai sprendžiant dėl pakartotinio BK 75 straipsnio taikymo. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, byloje iki teisiamojo posėdžio atlygino civilinei ieškovei padarytą žalą. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajai buvo suduotas vienas smūgis. Kaltinamasis pripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, nurodė, kad apsvaigęs tampa agresyvus, todėl akivaizdu, kad jo elgesio koregavimui reikalinga kryptinga priežiūra ir poveikio priemonės. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu vis dar yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę keisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo. Nors kaltinamasis anksčiau jau buvo pasinaudojęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad ilgesnė jo elgesio kontrolė laisvėje, taikant probacijos priežiūrą ir papildomas pareigas, bus veiksmingesnė priemonė už trumpalaikę izoliaciją siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir A. L. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų terminui be intensyvios priežiūros. Siekdamas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, teismas skiria kaltinamajam pareigas, kurio darys teigiamą įtaką jo elgesiui: nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

Teismas neskiria A. L. BK 75 straipsnio 6 dalies 7 ir 8 punktuose numatytų pareigų – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokių ribojimų būtinumą. Nors kaltinamasis anksčiau buvo teistas ir naują nusikalstamą veiką padarė po ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo taikyti papildomus judėjimo laisvės ribojimus. Nenustatyta duomenų, kad kaltinamasis būtų vengęs proceso, nevykdęs procesinių pareigų, slapstęsis ar kitaip rodęs nepagarbą įstatymams. Be to jis yra dirbantis asmuo, todėl papildomi judėjimo laisvės suvaržymai galėtų nepagrįstai apsunkinti jo darbo veiklą. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus šio nuosprendžio 25 punkte nurodytas pareigas, kurios yra pakankamos ir proporcingos kaltinamojo elgesiui kontroliuoti bei jo resocializacijai užtikrinti.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuri priskiriama tyčiniams apysunkiams nusikaltimams. Nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas 5 kartus, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, todėl egzistuoja BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos pripažinti kaltinamąjį A. L. recidyvistu. Kartu teismas pažymi, kad recidyvo konstatavimas savaime nepaneigia galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo buvo įvertinta kaltinamojo asmenybė, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kaltės pripažinimas, gailėjimasis, žalos atlyginimas bei kitos šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusioji D. J. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Baudžiamojoje byloje 2026 m. gegužės 21 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 103,86 Eur sumai. Šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo A. L., kuris 2026 m. balandžio 16 d. tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją D. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 86, 87-89, 90, 91-92). A. L. 2026 m. gegužės 25 d. atlygino civilinei ieškovei 103,86 Eur sumą, pateikė į bylą mokėjimo nurodymą (b. l. 93). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2026 m. gegužės mėnesio pranešimu informavo, kad atsisako nuo pareikšto ieškinio ikiteisminiame tyrime dėl nukentėjusiosios D. J. sužalojimo 103,86 Eur sumai, todėl atsisako nuo ieškinio (b. l. 94).

2026 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. J. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 171-173, 174-176).

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena, esanti šios bylos viršelio voke, kurioje įrašyti įvykiai, susiję su šia byla (bendrojo pagalbos centro ir pareigūnų kūno kamerų įrašai), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. balandžio 16 d. 1 val. 30 min. iki 2026 m. balandžio 16 d. 15 val. 15 min. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. L. atidėti 1 (vieneriems) metams neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant pareigas:

nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. L. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. L. pripažinti recidyvistu.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. J., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ją, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną, esančią šios bylos viršelio voke, kurioje įrašyti įvykiai, susiję su šia byla (bendrojo pagalbos centro ir pareigūnų kūno kamerų įrašai), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.