- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-04
- Bylos Nr.
- e2YT-1709-471/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00045-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., V. Ž.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius
- Kategorijos
- 2.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, A. K. atstovei
išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovei L. L. ( nuotoliniu būdu ),
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., A. K., V. Ž. ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su 2026-07-08 pareiškimu, prašydamas pripažinti jo tėvą A. K. neveiksniu pareiškime nurodytose ( ekspertų nustatytose ) turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jam globą ir pareiškėją paskirti jo globėju bei turto administratoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas M. K. paaiškino, kad jo tėvas A. K. su žmona ( pareiškėjo mama ) A. K. gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavame bute. Maždaug prieš metus tėvui ryšium su (duomenys neskelbtini) operacija įvyko (duomenys neskelbtini), po kurio jam nustatyta sunki (duomenys neskelbtini) - jis nebesiorientuoja net artimoje aplinkoje ( nežino nei savo, nei artimiausių asmenų vardų, joks prasmingas pokalbis su juo negalimas ), nors vaikšto, bet savarankiškai judėti nesugeba. Todėl sutinka su teismo ekspertų išvadomis, kad tėvas visose srityse yra neveiksnus. Jie šeimoje ( jis, mama ir sesuo V. ) nusprendė, kad tėvo globėju bus jis, nes mama neturi automobilio, elektroninio parašo ir t. t., dėl ko jai tai daryti būtų sunkiau. Kitų vaikų, išskyrus jį ir V., tėvas neturi. Tėvai bendrai turi minėtą butą ir sodo sklypą (duomenys neskelbtini) bei butą (duomenys neskelbtini), kuriame jis ( pareiškėjas ) gyvena. Tėvas atskirai dar turi pinigų savo banko sąskaitoje. Kadangi tėvą reikia nuolat prižiūrėti, jis pagal ilgalaikę sutartį su savivaldybe, kuri apmoka išlaidas, buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) globos namus, o dabar perkeltas į padalinį šalia (duomenys neskelbtini). Yra apsisprendęs būti tėvo globėju ir turto administratoriumi, prašo pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo M. K. atstovė advokatė nurodė, kad pagal įstatymą sūnus gali kreiptis dėl tėvo pripažinimo neveiksniu, ką pareiškėjas ir padarė. Bendraujant A. K. papildomai nurodė, kad būti globėja nenori ir dėl savo sveikatos būklės. Šeimos santykiai yra geri, toks buvo jų sprendimas. Klausimai ekspertams suformuluoti pagal soc. darbuotojų išvadą. A. K. pripažintinas neveiksniu visose nurodytose turtinių santykių srityse, nes, pvz., gali turėti akcijų ir pan. Sutinka, kad iš neturtinių sričių sąrašo būtų išbraukta šeimos santykių sritis, nes tai nebeaktualu. Be to, kuo daugiau sričių nurodyta, tuo didesnės galimybės globėjui atlikti savo pareigas. Pareiškėjo kandidatūra yra tinkama, ką visi pripažįsta, todėl prašo pareiškimą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamam ir jam negalima įteikti teismo dokumentus, todėl jis teismo 2026-06-10 nutartimi į teismo posėdį nekviestas.
Šalies argumentai
A. K. atstovė advokatė nurodė, kad pagal visus įrodymus abejonių dėl atstovaujamojo neveiksnumo nėra. Su juo asmeniškai nebendravo, nes tam nėra prasmės, kadangi pokalbis negalimas. Tačiau asmenį pripažįstant neveiksniu sričių išplėtimas neatitinka teismų praktikos ( pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-390-936/2025 ), nes teisės ribotinos minimaliai ir būti aktualios pagal būklę bei amžių. Todėl siūlo neįtraukti A. K. neaktualių turtinių teisių sričių – dalyvavimo atitinkamoje veikloje bei kitų sričių, taip pat neturtinių teisių – šeimos santykių, gebėjimo būti globėju, darbo santykių ir politinių teisių, kuriose teisių įgyvendinimas per globėją negalimas ( tik asmeniškai ). Dėl pareiškėjo kandidatūros jokių abejonių nėra, jis tinkamai rūpinasi tėvu, žino jo gyvenimo aplinkybes. Todėl siūlo pareiškimą tenkinti dalinai, nustatant neveiksnumą jos siūlomose srityse.
Suinteresuotas asmuo V. Ž. 2026-07-24 pranešimu prašo pareiškėjo pareiškimą patenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant; į teismo posėdį neatvyko ir jokių papildomų įrodymų bei paaiškinimų nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. 2026-07-24 pranešime nurodė, kad pareiškime keliamus reikalavimus visiškai palaiko ir prašo pareiškimą patenkinti bei bylą nagrinėti jai nedalyvaujant; į teismo posėdį neatvyko ir jokių papildomų įrodymų bei paaiškinimų nepateikė.
Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad A. K. dėl sveikatos būklės buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, po to su juo kontaktų neturi. Tačiau nėra abejonių, kad jis nesiorientuoja aplinkoje, nepažįsta net artimųjų, todėl siūlo jį pripažinti neveiksniu, tačiau kuo mažiau sričių, t. y. tik siūlomose A. K. atstovės. Apie pareiškėją jokios neigiamos informacijos neturi, taip pat nėra duomenų apie ginčus šeimoje dėl globėjo, todėl sutinka, kad jis būtų skiriamas globėju ir turto administratoriumi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje ( Lietuvos CK 2.10 str. 1 d. ).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2025 m. gruodžio 10 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nurodyta, kad A. K. negeba pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus nurodytose visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Šias išvadas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai apie A. K. sveikatos būklę – medicininiai ir spec. poreikių dokumentai ( detaliau neaptariama, nes įvertinti ekspertizės akte ), teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimai. Visi teismo posėdyje dalyvavę asmenys ( svarbiausia - jo sutuoktinė A. K. ir jį globojantis sūnus M. K. ) šių išvadų neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ). Todėl abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse pareiškime nurodomose pagrįstumo nekyla. Tačiau A. K. atstovė siūlo neįtraukti neaktualių turtinių teisių sričių – dalyvavimo atitinkamoje veikloje bei kitų sričių, taip pat neturtinių teisių – šeimos santykių, gebėjimo būti globėju, darbo santykių ir politinių teisių, kuriose teisių įgyvendinimas per globėją negalimas. Pareiškėjo M. K. atstovė sutinka, kad iš neturtinių sričių sąrašo būtų išbraukta šeimos santykių sritis, nes tai A. K. nebeaktualu.
Pagal LAT praktiką, vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse ( tokiose kaip šeimos santykių sritis, t. y. asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, santuokos sudarymas ), rinkimų teisė ( aktyvioji ir pasyvioji, kt. ), asmuo neveiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtinais atvejais. Pažymėtina, kad taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje ( pvz., rinkimų teisė, teisė į mokslą, kt. ), jos ir neturėtų būti ribojamos.
Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus ( Lietuvos CK 3.238 str. 1 d. ) ne tik šiuo momentu, bet ir ateityje, ko tiksliai numatyti ( kokios sritys asmeniui ir kada bus aktualios ) vargu ar įmanoma. Todėl, teismo vertinimu, ir tose srityse, kurios šiuo metu galimai nėra aktualios, asmens veiksnumas gali būti ribojamas pagal tikėtinai pagrįstus tiek būsimojo globėjo, tiek paties neveiksnaus atstovo ar kitų suinteresuotų asmenų prašymus, bylos duomenimis nenustačius pagrindo taikyti mažiau veiksnumą ribojančias priemones ar jų visiškai netaikyti.
Pažymėtina, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės ( Lietuvos CPK 467 str. 5 d. ). Teismas procesiniame sprendime neturėtų asmens pripažinti neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios ( pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025-02-04 nutartis byloje Nr. 2A-390-936/2025 ).
Įvertinus tai, kad A. K. psichikos sutrikimas yra nuolatinis ir progresuojantis ( nėra pagrindo tikėtis, jog būklė ateityje galėtų pagerėti ), teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas turtinių santykių srityje - dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje ( juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt. ) jam nėra aktualus, nes steigti juridinį asmenį ar valdyti įmonę, vykdyti individualią veiklą ir pan. jis visiškai negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio. Pareiškime nurodytos kitos turtinių santykių sritys, jų nedetalizavus, taip pat neribotinos. Taip pat nėra tikslo pripažinti A. K. neveiksniu šiose neturtinių santykių srityse - šeimos santykių, gebėjimo būti globėju, darbo santykių ir politinių teisių santykių srityse, nes jos, kaip minėta, A. K. dėl sveikatos būklės taip pat nėra aktualios ( neįtikėtina, kad pvz., jis pagal sveikatos būklę galėtų būti skiriamas kito asmens globėju/rūpintoju, kad kas nors už jį galėtų balsuoti ir kt. ). Šiose srityse savo teisių per atstovą jis įgyvendinti jokiomis priemonėmis negalėtų, todėl jose A. K. veiksnumas taip pat neribojamas. Todėl teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog asmuo pripažintinas neveiksniu pagal pareiškimo reikalavimą ekspertų nurodytose konkrečiose, tačiau tik jam aktualiose srityse ( Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., Lietuvos CK 2.10 str. ).
Pripažinus A. K. neveiksniu atskirose srityse, pagal pareikštą reikalavimą toje pačioje byloje spręstinas klausimas dėl globos ( Lietuvos CK 3.277 str. 1 d. ) jam šiose srityse nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Teismo posėdžio metu socialinės paramos skyriaus atstovė neprieštaravo A. K. nustatyti globą ir rekomendavo jo globėju bei turto administratoriumi paskirti sūnų pareiškėją M. K..
Asmuo, kurį rekomenduojama skirti globėju – M. K. – yra A. K. sūnus, t. y. artimiausio laipsnio biologinis giminaitis. Jokių duomenų, kad nuo A. K. susirgimo jis tėvą prižiūrėtų netinkamai ( tarp jų būtų konfliktų, kitų asmenų skundų, institucijų tyrimų ir pan. ), nėra. Aplinkybių, trukdančių M. K. skirti globėju, taip pat nėra – jis nors ir gyvena atskirai nuo A. K., tačiau sutinka būti tėvo globėju ( jo paaiškinimas teismo posėdyje dėl tokio sprendimo priežasčių ), gali pagal sveikatos būklę ( medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Tiek A. K. sutuoktinė A. K., tiek dukra V. Ž. sutinka, kad A. K. globėju būtų paskirtas M. K.. Duomenų apie kitus asmenis, kurie galėtų būti globėjais, nėra.
Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius ( Lietuvos CK 3.238 str. 2 d. ). A. K. savo vardu kartu su sutuoktine turi registruotą nekilnojamąjį turtą, gauna periodines išmokas, todėl papildomai paskirtinas jo turto administratorius ( Lietuvos CK 3.245 str. ir (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ), nustatant paprastąjį turto administravimą ( Lietuvos CK 4.240 str. ). Esant šioms aplinkybėms A. K. nustatytina globa atitinkamose srityse ir jo globėju bei turto administratoriumi skirtinas M. K. ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d., 508 str. 1 d. ir 2 d. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse :
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.,
socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų ( tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt. ) srityje ( prašymų skirti ir ( ar ) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt. ),
paveldėjimo teisiniai santykiai;
kreipimosi į teismą ar kitas valstybės institucijas sritis.
Nustatyti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) globą šiose srityse :
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.,
socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų ( tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt. ) srityje ( prašymų skirti ir ( ar ) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt. ),
paveldėjimo teisiniai santykiai;
ir jo globėju šiose srityse paskirti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)e.
Paskirti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turto administratoriumi, nustatant paprastąjį turto administravimą.
Išaiškinti globėjui ir turto administratoriui M. K. globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas :
Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius.
Globėjas, kuri yra globotinio artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai.
Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globėja turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo. Dėl globos panaikinimo teisę kreiptis į teismą taip pat turi globos ir rūpybos institucijos ir prokuroras.
Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėja turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais.
Sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėja nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis.
Globėjas gali būti teismo nutartimi atleista nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.
Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjos pareigų. Jeigu šiais globėjos veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui, globėja privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjos nušalinimo turi teisę globos ( rūpybos ) institucijos arba prokuroras.
Globa pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu.
Turto administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu.
Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 496 str. ).
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.