Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2130 Bylos Nr. eCIK-612/2026Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01225-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 10 d. paduotu atsakovės ATS1 kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo ieškovės VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ieškinys tenkintas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas pritaikė ydingą aritmetinį modelį, kadangi prilygino žalą konkrečių asmenų reikalavimų sumai, visiškai ignoruodamas atsakovų argumentus, kad tuo pačiu laikotarpiu įmonė gavo pajamas ir jomis dengė senesnius kreditorių reikalavimus. Skolų vertinimas be bendro skolų balanso analizės sukuria situaciją, kai iš vadovų priteisiama didesnė suma, nei realiai išaugo bendra įmonės skola kreditoriams.2. Apeliacinės instancijos teismas priteisė žalos dydžius iš atskirų vadovų, tačiau nepagrindė, kodėl būtent tokia proporcija pasirinkta. 3. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino ankstesnių nutarčių, kuriomis bankrotas pripažintas tyčiniu, reikšmę ir nurodė, kad faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovų neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais.4. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad bet kokios skolos atsiradimas po nemokumo momento automatiškai yra nulemtas vadovo delsimo, nors būtina atriboti objektyvias įmonės prievoles nuo tų prievolių, kurios atsirado dėl neprotingo rizikos didinimo. Žala negali būti priteisiama, jei išlaidos ar kreditorių reikalavimai buvo neišvengiami. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo iš žalos sumos atimti skolas, kurios būtų susidariusios net ir laiku pradėjus bankroto procedūras.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalies. Šis įstatymas aiškiai nurodė, kad vadovo pareiga inicijuoti bankrotą netaikoma (buvo suspenduota) karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo atšaukimo. Kadangi karantinas Lietuvoje baigėsi 2021 m. birželio 30 d., teisinė pareiga vadovui kreiptis į teismą atsirado tik 2021 m. rugsėjo 30 d.6. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo ne formaliai atmesti prašymus, o nuodugniai ištirti, ar atsakovų derybos dėl projektų buvo realios ir ekonomiškai pagrįstos. Pareiga kreiptis dėl bankroto neatsiranda tą pačią akimirką, kai įmonės nuosavas kapitalas tampa neigiamas, jei vadovas turi realų ir protingą planą situacijai stabilizuoti. Teismas neturi retrospektyviai bausti vadovo už normalią verslo riziką, jei sprendimai priėmimo momentu buvo grįsti sąžiningu siekiu išsaugoti bendrovę ir apsaugoti kreditorius. 7. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai išdėstė šalių pozicijas, įvardijo kai kuriuos į bylą pateiktus įrodymus, tačiau dėl išsamiai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas taikė formal požiūrį ir skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kadangi tyčinio bankroto procese nustatyta, jog įstaigos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nustatyti kreditorių reikalavimų sumos kaitos nėra galimybės, o buhalterinis auditas nebuvo inicijuotas.8. Užuot pasyviai atmetęs atsakovų argumentus, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išreikalauti banko išrašus, subsidijų sutartis ir nustatyti realią pinigų judėjimo dinamiką, o ne taikyti objektyviąją atsakomybę nukentėjusios pusės naudai.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).