Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2220Civilinė byla Nr. eCIK-637/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08272-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 16 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sketera“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami avanso perdavimą įrodytu vien netiesioginiais įrodymais ir suinteresuotų asmenų parodymais, ne tik pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, bet ir sudarė prielaidas neracionaliam bei rizikingam elgesiui verslo santykiuose. Toks teisinis vertinimas prieštarauja tiek materialinės, tiek procesinės teisės principams ir turi būti panaikintas.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo statybos rangos bylose. Teismai, nustatydami, kad ieškovė atliko tik 80 procentų sutartyje numatytų darbų, prioritetą teikė prieštaringiems liudytojų parodymams ir naujo rangovo atliktų darbų apimčiai, tuo tarpu nepakankamai vertino ir iš esmės ignoravo ieškovės pateiktus objektyvius dokumentinius įrodymus – lokalinę sąmatą, darbo užmokesčio žiniaraštį, medžiagų ir mechanizmų poreikio žiniaraščius bei fotofiksaciją.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą bei CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarties aiškinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra įmonės vadovas, turintis verslo patirties ir veikiantis kaip profesionalus verslo santykių dalyvis. Perduodamas 5 000 Eur sumą nepažįstamai įmonei grynaisiais pinigais be jokio rašytinio patvirtinimo, jis privalėjo suprasti, kad toks elgesys yra neracionalus ir rizikingas. Protingas verslininkas, veikdamas savo įmonės interesais, būtinai būtų reikalavęs bent jau pinigų priėmimo kvito ar kasos pajamų orderio, siekdamas užtikrinti sandorio skaidrumą ir apsaugoti įmonę nuo galimų ginčų bei įrodinėjimo sunkumų ateityje. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.