Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1323-730/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-10
Bylos Nr.
e2S-1323-730/2026
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01106-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
PRS1
Suinteresuotas asmuo
S.Videikos įmonė Santera
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S- 1323-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01106-2026-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė SUA3 , SUA1 , S. V. įmonė „Santera“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktą, nurodo, Kauno apylinkės teismo kad 2026 m. vasario 4 d. nutartimi buvo nustatyta skolininkei SUA1 bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu (pareiškėju) priklausanti turto dalis nekilnojamame turte, areštuotame pagal 2025 m. gruodžio 22 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 27 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta teismo nutartimi nebuvo nustatyta turto dalis gyvenamajame name. 2026 m. vasario 25 d. buvo priimtas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitas inžinerinis statinys - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nuotekų valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nėra nurodyta kokios vertės turtas buvo areštuotas ankstesniais turto areštais ir kokia suma dar liko neužtikrintas išieškojimas. Teigia, kad antstolis negali areštuoti daugiau skolininko turto negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kadangi nėra aišku kokia turto vertė yra areštuota bei kokia dar turi būti areštuota, todėl turto arešto aktas yra nepagrįstas ir naikintinas. Teigia, kad minėtas areštuotas turtas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, nėra pagrindo juos dalinti nustatant sutuoktinio dalį turte.

Antstolė 2026 m. kovo 16 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė skundą teismui. Antstolė nurodė, kad surašant 2025 m. vasario 25 d. turto arešto aktą neišieškota skolos dalis sudarė 123 136,96 Eur. 2026 m. vasario 25 d. Turto arešto aktu buvo areštuotas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis turtas: nuotekų valymo įrenginys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kiti inžineriniai statiniai šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantys adresu (duomenys neskelbtini), masinis vertinimas neatliktas, nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantis adresu (duomenys neskelbtini). Masinio vertinimo būdu nustatyta turto kaina 156 000 Eur. Bendra 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. areštuoto ir neparduoto turto vertė pagal Registrų centro masinio vertinimo duomenis yra 109 959 Eur. Arešto mastas šią dieną pagal 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktus preliminariai sudaro 54 978 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. vasario 25 d. surašant turto arešto aktą neišieškota skolininkės skola buvo 123 136,96 Eur, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai 2026 m. vasario 25 d. areštavo skolininkei bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio skolininkei tenkančios turto dalies preliminari vertė – 78 000 Eur. Šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad, areštuojant bendrą turtą, kartu areštuojama ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, dalis, nes išieškotojo reikalavimus bus galima patenkinti tik iš skolininkui priklausančios bendro turto dalies. Pareiškėjas taip pat ginčija antstolės surašytą turto arešto aktą, nurodydamas, kad juo buvo areštuotas pareiškėjo asmeninis turtas. Tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Vien tai, kad turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas tik pareiškėjo vardu nereiškia, kad santuokos metu įgytas turtas yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. V. įmonės „Santera“ savininkas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad antstolė 2026 m. kovo 16 d. patvarkymu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kadangi šioje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad jo areštuota iš esmės daugiau. Surašant turto arešto aktą neišieškota skola buvo 123 136,96 Eur, todėl antstolė pagrįstai turto arešto aktu areštavo skolininkei bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio skolininkei tenkančios turto dalies preliminari vertė – 78 000 Eur. CPK 667 straipsnis nustato skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarką. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali būti nustatoma tiek neteisminiais būdais, tiek teismo. Taigi, CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis. Taip pat nurodo, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad turto arešto akte nėra nurodyta, kokios vertės turtas buvo areštuotas ankstesniais areštais ir kokia suma dar liko neužtikrintas išieškojimas. Antstolis negali areštuoti daugiau skolininko turto negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kadangi nėra aišku, kokia turto vertė yra areštuota bei kokia dar turi būti areštuota, todėl turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir naikintinas. 2026 m. vasario 25 d. areštuotas nekilnojamasis turtas priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Pagrindiniai nutarties motyvai:

Dėl bylos faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad antstolė SUA3 vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas 120 000 Eur skolos, 6 524,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2 692 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir palūkanų išieškojimas. Antstolė vykdymo proceso metu 2023 m. gruodžio 27 d. areštavo skolininkės turtą – ½ žemės sklypo ir nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolė 2024 m. lapkričio 20 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, o 2025 m. sausio 29 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo. Turtas vykdymo proceso metu buvo parduotas už 24 700 Eur. 2025 m. vasario 25 d. antstolė priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas nekilnojamasis turtas – nuotekų valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini). 2026 m. vasario 25 d. antstolė priėmė siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Dėl areštuoto turto vertės teismas nurodė, kad ankstesniais turto arešto aktais areštuoto turto vertė buvo nustatyta 2025 m. sausio 29 d. priimtu patvarkymu dėl turto įkainavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis atlikta turto vertės nustatymo ekspertize. Antstolė nustačiusi, kad areštuoto turto nepakanka išieškotinai sumai padengti bei nustačius, kad dar yra turto iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, 2026 m. vasario 25 d. priėmė turto arešto aktą ir areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Turto arešto akte antstolė nenurodė areštuojamo turto rinkos vertės, nes arešto taikymo metu turto rinkos vertė antstolei žinoma nebuvo. Kaip matyti, antstolė turto arešto akte nurodė, kad turto arešto mastas yra 127 765,24 Eur, taip pat turto arešto akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Nors pareiškėjas nurodo, kad antstolis negali areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau duomenų ar dokumentų patvirtinančių, kad vykdomojoje byloje areštuoto turto vertė yra didesnė nei išieškomas skolos dydis, nepateikė.

Dėl areštuoto turto nuosavybės teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu areštuotas turtas 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktu yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau teismas remdamasis byloje esantiems duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ir skolininkė yra sudarę santuoką. Vykdant vykdomąją bylą antstolė, nustačiusi, jog po santuokos sudarymo yra įgytas nekilnojamasis turtas, jį areštavo ir patvarkymu pasiūlė skolininkei pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Taigi šiuo atveju išieškojimas nėra vykdomas iš pareiškėjo turto, o yra nukreiptas į skolininkės turto, esančio bendra su kitais asmenimis (šiuo atveju pareiškėju) nuosavybe, dalį, vykdymo procese nustačius, jog skolininkė tokio bendro turto turi. Teismas pažymėjo, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad antstolė ginčijamu turto arešto 2026 m. vasario 25 d. aktu areštavo gyvenamąjį namą, tačiau skolininko turto dalis teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi gyvenamajame name nebuvo nustatyta. Pažymi, kad turo arešto akte nėra nurodyta, kokios vertės turtas buvo areštuotas ankstesniais turto areštais, ir kokia suma dar liko neužtikrintas išieškojimas. Antstolis negali areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kadangi nėra aišku, kokia turto vertė jau yra areštuota, bei kokia dar turi būti areštuota, todėl ginčijamas turto arešto aktas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Nurodo, kad areštuotas turtas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė. Teigia, kad turtas buvo įregistruotas 2014 m. rugsėjo 18 d. ir sklypas bei jame buvę pastatai priklausė pareiškėjo seneliui. Pažymi, kad gyvenamasis namas buvo statomas iš pareiškėjo lėšų, kurios buvo paveldėtos iš senelio. Šį faktą gali paliudyti V. S.. Deklaruojant statybą ir registruojant nekilnojamojo turto registre skolininkė, kaip namo dalininkė nebuvo nurodyta.

Nurodo, kad ankstesniais turto arešto aktais areštuoto turto vertė buvo nustatyta 2025 m. sausio 29 d. priimtu patvarkymu dėl turto įkainavimo, remiantis atlikta turto vertės nustatymo ekspertize. Antstolė nustačiusi, kad areštuoto turto nepakanka išieškotinai sumai padengti bei nustačius, kad dar yra turto iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, 2026 m. vasario 25 d. priėmė turto arešto aktą ir areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausanti turtą. Turto arešto akte antstolė nenurodė areštuojamo turto rinkos vertės, nes arešto taikymo metu turto rinkos vertė antstolei žinoma nebuvo.

Nurodo, kad areštuoto turto vertė yra 45 235 Eur, remiantis valstybės įstaigos Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieška pagal nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad 2025 m. kovo 31 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduotas skolininkei priklausantis turtas už 24 700 Eur sumą. Pažymi, kad taip pat yra areštuota skolininkės sąskaita, bei yra nuskaitomas atlyginimas. Kokia suma nuskaityta, bei kiek jau yra atlyginta išieškotojai, nei teismas, nei antstolė nėra nurodžiusi. Pagal pareiškėjo paskaičiavimą - areštuoto ir parduoto turto suma sudaro 69 935 Eurus. Į šią sumą, kaip minėta, neįskaičiuota atskaitymai iš skolininkės atlyginimo.

Atsiliepimas

Antstolė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nurodo, kad areštuojant turtą neišieškota skolos dalis sudarė 123 136,96 Eur. Atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo dieną išieškoma skolos suma yra 122 935,55 Eur. Vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi išieškojimas iš skolininkės paskutinio būsto, kuriame ji gyvena būtų ribojamas įstatymo, jeigu išskaitos skoloms dengti iš skolininkės darbo užmokesčio šiai dienai siektų 3414,86 Eur (122935,55 Eur/36 mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad iš skolininkės darbo užmokesčio išieškomos sumos kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 500 Eur per mėnesį, išieškant tokio dydžio mėnesines įmokas skola išieškotojui būtų padengta per daugiau nei 20 metų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolė turėjo pagrindą nukreipti išieškojimą ne tik į skolininkės darbo užmokestį, bet ir į paskesnės eilės skolininkei priklausantį turtą.

Nurodo, kad surašant ginčijamą turto arešto aktą neišieškota skola buvo 123 136,96 Eur, o vadovaujantis Registrų centro masinio vertinimo duomenis ankstesniais, tai yra 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktais areštuoto ir neparduoto turto preliminari bendra vertė sudarė 109 959 Eur. Įvertinus tai, kad skolininkei priklauso ½ dalis viso areštuoto turto, arešto mastas pagal 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktus preliminariai sudaro tik 54 979, 50 Eur. Akivaizdu, kad areštuoto turto, kurio preliminari vertė yra 54 979, 50 Eur nepakankama 123 136,96 Eur dydžio skolai padengti. Kadangi 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktu areštuoto turtas skolininkei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu ir nėra nustatyta skolininkės turto dalis, šiuo metu nėra atliktas ekspertinis areštuoto turto rinkos vertės nustatymas, darytina išvada, kad taikyto turto arešto apimtis atitinka vykdymo proceso tikslus ir imperatyvias procesines normas.

Nurodo, kad vykdant išieškojimą iš skolininkės antstolė, nustačiusi, jog po santuokos sudarymo yra įgytas nekilnojamasis turtas, 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktu jį areštavo. Pareiškėjas ir skolininkė yra sudarę santuoką, todėl Antstolė vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėjas turto arešto aktu areštuotą nekilnojamąjį turtą vertina kaip senelio palikimą ir laikosi pozicijos, jog minėtas nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius ir jokių duomenų ar argumentų, paneigiančių įstatyme įtvirtintą bendro turto prezumpciją, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nurodo, kad buvo netinkamai įvertintos šios aplinkybės: 1) antstolės 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktu buvo areštuotas ne skolininkės, o pareiškėjo asmeninis turtas (gyvenamasis namas), kuris buvo pastatytas iš pareiškėjo asmeninių lėšų. Pažymi, kad skolininko turto dalis teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi gyvenamajame name nebuvo nustatyta; 2) turo arešto akte nėra nurodyta, kokios vertės turtas buvo areštuotas ankstesniais turto areštais, ir kokia suma dar liko neužtikrintas išieškojimas. Antstolis negali areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti; 3) nurodo, kad nuo areštuotos skolininkės sąskaitos yra nuskaitomas atlyginimas. Kokia suma nuskaityta, bei kiek jau yra atlyginta išieškotojai, nei teismas, nei antstolė nėra nurodžiusi. Pagal pareiškėjo paskaičiavimą - areštuoto ir parduoto turto suma sudaro 69 935 Eurus.

Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo motyvus, pirmiausia byloje keliamas klausimas ar antstolė 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktu turėjo teisę areštuoti turtą, kuris pareiškėjo vertinimu yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Teigia, kad nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas ir skolininkė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) , kuri nėra nutraukta ar pripažinta negaliojančia. Duomenų apie įregistruotą vedybų, turto padalijimo sutartis byloje nėra. Antstolė atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktu areštavo gyvenamąjį namą, nuotekų valymo įrenginį, kitus inžinierinius įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių savininkas viešajame Nekilnojamojo turto registre nurodytas pareiškėjas – PRS1 . Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos su skolininke metu ((duomenys neskelbtini)), tačiau teigia, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, jis buvo įsigytas iš asmeninių lėšų, dėl ko šis turtas areštuotas nepagrįstai.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad antstolės ginčijamu turto arešto aktu buvo areštuotas tas turtas, kuris pareiškėjo buvo įgytas santuokos metu. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas įgydamas ginčo turtą aiškiai išreiškė valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn, vedybinė sutartis dėl turto teisinio rėžimo tarp sutuoktinių taip pat nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnyje nustatyta prezumpcija, kad - turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nors pareiškėjas teigia, kad turtas buvo įgytas iš asmeninių lėšų, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, jog įgydamas ginčo turtą jis buvo išreiškęs valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė 2025 m. vasario 25 d. turto arešto aktu turėjo teisę areštuoti ir tą turtą, kuris pareiškėjo buvo įgytas santuokos su skolininke metu. Įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpciją pareiškėjas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat nurodo, kad ginčijame turo arešto akte nėra nurodyta, kokios vertės turtas buvo areštuotas ankstesniais turto areštais, ir kokia suma dar liko neužtikrintas išieškojimas. Teigia, kad antstolis negali areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2026 m. vasario 25 d. areštuojant skolininkės turtą neišieškota skolos dalis sudarė 123 136,96 Eur. Antstolė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo dieną išieškoma skolos suma yra 122 935,55 Eur. Areštavus skolininkės turtą 2023 m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. gruodžio 22 d. turto arešto mąstąs skolininkės turto dalyje buvo 54 979, 50 Eur. Pažymėtina, kad ankstesniais turto arešto aktais areštuoto turto vertė buvo nustatyta 2025 m. sausio 29 d. priimtu patvarkymu dėl turto įkainavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis atlikta turto vertės nustatymo ekspertize, todėl nėra abejonių, kad antstolė priimdama 2026 m. vasario 25 d. turto arešto aktą, neareštavo daugiau turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Pažymėtina, kad nors antstolė turto apraše nenurodė kiekvieno turto objekto vertės, tačiau aiškiai nurodė turto arešto mastą –127 765 Eur 24 ct, taip pat 2026 m. vasario 25 d. pateikė siūlymą pareiškėjui ir skolininkei dėl skolininko turto dalies nustatymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1993-779/2019; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-315-779/2022). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

Pareiškėjas nurodo, kad areštuoto turto vertė yra 156 000 Eur, todėl areštuoto turto vertė skolininkės turto dalyje būtų 78 000 Eur (minėtą aplinkybę nurodo ir antstolė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą), tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad antstolė neareštavo iš esmės daugiau turto, nei būtina išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kadangi bendra areštuoto nekilnojamojo turto preliminari vertė turto arešto dieną sudarė 132 979,50 Eur, kai pareiškėjos skolos dalis (arešto dienai) sudarė 123 136,96 Eur. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020). Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog 2026 m. vasario 25 d. areštuoto turto vertė yra kur kas didesnė nei arešto dydis, į tai, kad jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nutariama, kad pareiškėjo argumentai dėl turto arešto masto yra nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuo areštuotos skolininkės sąskaitos yra nuskaitomas atlyginimas. Kokia suma nuskaityta, bei kiek jau yra atlyginta išieškotojai, nei pirmosios instancijos teismas, nei antstolė nėra nurodžiusi.

CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Nagrinėjamu atveju antstolė nurodo, kad iš skolininkės darbo užmokesčio išieškomos sumos kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 500 Eur per mėnesį, todėl sutiktina su antstolės argumentais, jog šiuo atveju atliekant išskaitas iš darbo užmokesčio skola per 36 mėnesius nebūtų išieškota. Be to, pažymėtina, kad vykdomojoje byloje antstolė 2026 m. kovo 12 d. priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriame aiškiai nurodyta, kokia suma yra atlyginta išieškotojai, dėl ko pareiškėjo argumentai atmestini nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, šiuo atveju pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl ko nutariama pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo reikalavimų netenkinus, pareiškėjui jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Antstolė atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė