Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2S-1649-1142/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-15244-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.1.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminasapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo SUA1. Teismasnustatė:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėPareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) grąžinimo į teismo sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą, t. y. pas motiną PRS1, ir 16 638,56 Eur įsiskolinimo išieškojimo. Nurodė, jog teismas sprendimu nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su motina (pareiškėja), taip pat teismo sprendimu SUA1 įsipareigotas kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skirti sūnui 200 Eur dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Nuo 2019 m. sausio mėn. iki dabar SUA1 nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo, todėl yra susidaręs 16 638,56 Eur įsiskolinimas dėl sūnui skirto išlaikymo. Pareiškėjai pradėjus prašyti SUA1 reguliariai, kas mėnesį, skirti sūnui teismo sprendimu nustatytą išlaikymą, SUA1 paėmė sūnų iš futbolo treniruotės ir negrąžina sūnaus į jo gyvenamąją vietą, pareiškėja su vaiku susisiekti negali, o suinteresuotas asmuo tekstinėse žinutėse nurodo, jog pareiškėjai sūnaus grąžinti neketina. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. birželio 30 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos PRS1 (pavardė po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini)) ir SUA1 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III skirsnio 1 ir 6 punktus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta PRS1 ir SUA1 santuoka bendru sutikimu, patvirtinta PRS1 (pavardė po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini)) ir SUA1 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III skirsnio 1 punkte nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, o pagal III skirsnio 6 punktą SUA1 įsipareigojo kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu įsiteisėjimo dienos skirti sūnui (duomenys neskelbtini) 200 Eur dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės.Teismas vadovaudamasis pareiškėjos prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kad suinteresuotas asmuo SUA1 nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, t. y. yra paėmęs vaiką ir negrąžina jo į gyvenamąją vietą, taip pat nemoka nustatyto išlaikymo vaikui, nutarė pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentaiAtskiruoju skundu suinteresuotas asmuo SUA1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo išieškoti iš suinteresuoto asmens 16 638,56 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir klausimą dėl šios dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-27734-1271/2026 pagal ieškovo SUA1 ieškinį atsakovei PRS1 dėl nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, bendravimo su motina tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grįstas 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimas, iš esmės pasikeitė – vaikas didžiąją dalį laikotarpio faktiškai gyveno su tėvu. Šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su skundžiama nutartimi patvirtinto (o vėliau vykdomajame rašte nurodyto) 16 638,56 Eur išlaikymo įsiskolinimo pagrindu ir dydžiu, nes teismui nustačius, kad vaikas faktiškai gyveno (ar gyvena) su tėvu, gali iš esmės pasikeisti šalių tarpusavio išlaikymo prievolių apimtis atitinkamu laikotarpiu, taigi ir vykdomajame rašte nurodyto įsiskolinimo dydis.Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendė rašytinio proceso tvarka skolininkui nesuteikęs galimybės pareikšti savo pozicijos dėl prašomo išduoti vykdomojo rašto pagrįstumo ir jame nurodyto įsiskolinimo dydžio, kuris šiuo metu iš naujo vertinamas kitoje teismo nagrinėjamoje byloje.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja PRS1 prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties, nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:Nutartis dėl vykdomojo dokumento išdavimo neskundžiama, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodo, kad teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Todėl tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nepridėjo jokių įrodymų, kad būtų vykdęs 2018 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. kad būtų mokėjęs periodinį išlaikymą vaikui. Ši aplinkybė patvirtina, kad vykdomasis raštas išduotas teisėtai bei pagrįstai, o SUA1 ir toliau siekia vengti geruoju vykdyti įsiteisėjusį 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimą.Teismaskonstatuoja:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvadosByloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta PRS1 (pareiškėja šioje byloje) ir SUA1 (suinteresuotas asmuo, apeliantas šioje byloje) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 straipsnio 1 punktu šalys susitarė, kad šalių nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Taip pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 straipsnio 6 punktu SUA1 įsipareigojo kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu įsiteisėjimo dienos skirti sūnui (duomenys neskelbtini) 200 Eur dydžio išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Pareiškėja 2026 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdomųjų raštų išdavimo prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į teismo sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą pas motiną, taip pat išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Skundžiama 2026 m. birželio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III skirsnio 1 ir 6 punktus, nurodė, kad nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Dėl apeliacinio proceso nutraukimo CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai nevykdomas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, vykdomasis raštas išduodamas taikant CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026, 52 punktas). Būtent tokia tvarka šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria yra išduodamas vykdomasis raštas, negali būti skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1751/2014; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-464/2023). Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK 646 straipsnis, o jo 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kurią lemia įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomasis pobūdis (CPK 12 straipsnis) – vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį jo pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnis nenumato šios teismo pareigos įvykdymo apskundimo galimybės, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartą išimtį – dėl teismo nutarties atsisakyti ar išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, gali būti paduotas atskirasis skundas. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio ir tolesnei bylos proceso eigai, t. y. nekliudo pradėti vykdymo proceso (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-481-407/2024 24 punktas).Pažymėtina, jog, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas teismo sprendimo vykdymo aplinkybių netiria ir nesiaiškina, o vykdomąjį raštą išduoda dėl priverstinai vykdytinos teismo sprendimo dalies. Įstatymo nustatyta tvarka išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai) ir kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Atitinkamai bet kokie šalių ginčai, kylantys dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (ne)tinkamo vykdymo, gali būti sprendžiami vykdymo procese, kurio metu suinteresuoti asmenys savo teises gali ginti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kas nurodyta, matyti, kad skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties dalis, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nevykdymo, nepatenka tarp CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamų atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamų nutarčių. Tokia nutartis negali būti skundžiama ir pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi, kaip minėta, neužkerta kelio tolesnei proceso eigai. Taigi tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu. Atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 334 straipsnio 2 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, šios nuostatos taip pat yra taikomos nagrinėjant ir atskiruosius skundus.Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti suinteresuoto asmens atskirojo skundo, kadangi nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Kadangi ši aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, atskirojo skundo argumentai nevertinami, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo iš apelianto priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suinteresuoto asmens procesinio elgesio, nes jis inicijavo teisminį procesą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Dėl suinteresuoto asmens veiksmų pareiškėja patyrė išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl įgijo teisę į šių išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinį procesą nutraukus, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteisiamos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 94 straipsnis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu teismasnutaria:nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą.Priteisti iš suinteresuoto asmens SUA1 pareiškėjai PRS1 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Teisėjas Žilvinas Jaraminas