- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- 2-16006-669/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-6-3-15500-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Atsakovas
- ATS1, ATS2
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Išvadą teikia
- Rietavo socialinių paslaugų centras
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvada teikianti institucija byloje Rietavo socialinių paslaugų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovė) ieškinyje prašo neterminuotai apriboti ATS1 a/k (duomenys neskelbtini) , ATS2 a/k (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią į jų dukrą (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) , priteisti iš atsakovų nepilnamečio vaiko išlaikymui iš kiekvieno po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymo lėšų vaikui tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko globėją, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
Atsakovai ATS1 a/k (duomenys neskelbtini) , ir ATS2 a/k (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) , tėvai.
Atsakovų (duomenys neskelbtini) šeima nuo (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, socialinių bei tėvystės įgūdžių stokos. Nuo (duomenys neskelbtini) metų šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba - pagalba šeimai. Siūlyme pažymima, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol iš atsakovų šeimos (duomenys neskelbtini) kartus vaikai buvo atimti dėl vaikams nesaugios aplinkos. Nurodoma, kad Rietavo socialinių paslaugų centre atsakovė ATS1 gyveno su vaikais (duomenys neskelbtini) mėnesius, per šį laikotarpį šeimai buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo paslauga, tačiau tai nedavė rezultatų. Atsakovas ATS2 su šeima gyventi Rietavo socialinių paslaugų centre atsisakė be svarbios priežasties. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo paimta išjos tėvų ATS1 bei ATS2, nes vaikui namuose nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos gyventi dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, tėvų nesirūpinimu savo vaiku. (duomenys neskelbtini) Rietavo savivaldybės mero potvarkiu (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir globa tęsiama iki šiol. Nors (duomenys neskelbtini) metais atsakovai nutraukė santuoką, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovai kartu nebegyvena, tačiau jie tarpusavio bendravimo nenutraukė, nuolat susitinka ir tai tampa priežastimi vartoti alkoholinius gėrimus. Gyvendama atskirai atsakovė ATS1 stengėsi įvertinti jai teikiamą atvejo vadybos procese pagalbą, lankėsi pas gydytojus dėl alkoholio vartojimo problemų, lankė AA užsiėmimus, tačiau tai darė nenuosekliai, atsakovė neturėjo didesnės motyvacijos nutraukti alkoholio vartojimą. Atsakovė priklausomybių ligų bazėje įrašyta nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovei taikytą gydymą nuo alkoholizmo (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje atsakovė nutraukė be svarbios priežasties. Nuo (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinta globėjos namuose, iki šiol atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko išlaikymo, ugdymo, sveikatos priežiūros, auklėjimo. Socialinei darbuotojai atsakovė išsakydavo savo abejones, ar ji galėtų vėl gyventi kartu su vaiku, nes bendravimo su vaiku įgūdžių ji nebeturi, nuo bendro gyvenimo su vaiku ji yra atpratusi. Atsakovas ATS2 atvejo vadybos procese nepriėmė pagalbos siekiant nutraukti žalingą alkoholio vartojimą, pas gydytojus lankėsi nereguliariai, priklausomybę alkoholiniams gėrimams atsakovas neigia. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, nuolat į darbo vietą atvyksta neblaivus. Visos įmanomos priemonės atvejo vadybos procese buvo išnaudotos, atsakovai jiems teikiamos pagalbos tinkamai nepriėmė, atsakovai atsisako iš esmės pakeisti savo elgesį, vaikas atsakovų šeimoje gyventi negali dėl galimo pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, saugumui, todėl prašoma spręsti dėl kitų poveikio priemonių atsakovams taikymo.
(duomenys neskelbtini) atvejo vadybos plano peržiūros metu nustatyta, kad atsakovė ATS1 elgesio nekeičia, su dukros (duomenys neskelbtini) tėvu nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, gydytis nuo alkoholizmo neketina, atvejo vadybos proceso tęsimas nėra tikslingas ir siūloma kreiptis į teismą dėl atsakovės teisių į vaiką apribojimo.
(duomenys neskelbtini) atvejo vadybos plano peržiūros metu nustatyta, kad atsakovas ATS2 nesiekia apriboti alkoholio vartojimo, gydytis nuo alkoholizmo, vaiku nesirūpina, atvejo vadybos proceso tęsimas nėra tikslingas ir siūloma kreiptis į teismą dėl atsakovo teisių į vaiką apribojimo.
(duomenys neskelbtini) globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra nusivylusi neatsakingu tėvų elgesiu, pas tėvus ji grįžti nenori ir sutinka toliau gyventi globėjos namuose.
Informacinės sistemos SPIS pažymoje nurodyta, kad atvejo vadyba atsakovų (duomenys neskelbtini) ir ATS2 šeimai vykdoma nuo (duomenys neskelbtini).
Informacinės sistemos SPIS pažymoje nurodoma ir tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų kasmet atsakovų (duomenys neskelbtini) šeimoje fiksuojami vaiko teisių pažeidimai.
Atsiliepimas
Atsakovai ATS1 ir ATS2 atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė ATS1 ieškinį pripažino, tačiau nurodė, kad nenorinti kad jai būtų apribota motinos valdžia į dukrą. Pripažįsta, kad stengiasi atsiriboti nuo alkoholio vartojimo ir stengiasi pakeisti gyvenimo būdą. Neneigia, kad per gydimosi nuo alkoholio laikotarpį me kartą buvo nesusilaikiusi nuo potraukio alkoholiui, tačiau vėl yra pasikreipusi medicininės pagalbos. Nurodo su dukra bendraujanti tiek apsilankymais, tiek skambučiais.
Atsakovas ATS2 paliko klausimą spręsti teismo nuožiūra. Neneigė, kad šios bylos pasekmės yra dėl dažno alkoholio vartojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad ATS1 a/k (duomenys neskelbtini) , ir ATS2 a/k (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) , tėvai.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Rietavo savivaldybės mero potvarkiu nustatyta laikinoji globa ir globa tęsiama iki šiol. Ji apgyvendinta laikinų globėjų šeimoje. Nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios atsakovams taikyta atvejo vadyba ir pagalba šeimai siekiant išsaugoti šeimyninius ryšius su vaiku, rezultatų nedavė – atsakovai girtauja, vaiku nesirūpina vaiko gyvenime nedalyvauja, išlaikymo neteikia, yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų, ryšio su socialiniais darbuotojais ir vaiko teisių specialistais nepalaiko. Bendravimo su vaiku įgūdžių jie nebeturi, nuo bendro gyvenimo su vaiku yra atpratę, ryšių atkurti nesiekia.
Pažymėtina, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucija 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta tėvų su nepilnamete dukra emocinis ryšys nutrūkęs. Pagrindinė problema šeimoje – ypač dažni alkoholio vartojimo artimoje aplinkoje atvejai, kas privedė prie vaiko nepriežiūros, kai atsakovų dukrai (duomenys neskelbtini) nebuvo užtikrintas saugus elgesys šeimoje, kas turėjo įtakos vaiko psichologiniam bei fiziniam saugumui. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone šiuo metu nėra galimybės grąžinti vaiką į šeimą, nes atsakovai negeba atkurti ryšio su dukra, negeba tinkamai vykdyti tėvų pareigų pareigų, vaikas nuolatos patiria psichologinį ir fizinį diskomfortą, nepriežiūrą, todėl skyriaus nuomonė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas būtų tinkamiausia priemonė apginti vaiko interesus bei apsaugoti vaiką nuo galimos dar didesnės žalos, kuri galėtų atsirasti ateityje, jei tėvų valdžia nebūtų apribota neterminuotai, pagrįsta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Kaip jau minėta, atsakovai nusišalinę nuo tėvų pareigų nuo vaiko mažametystės, su vaiku nebendrauja, išlaikymo iš esmės neteikia (išskyrus pavienius, nereguliarius epizodus), ypač dažnai vartoja alkoholį, kas atsiliepia į jų nebekoordinuojamą elgesį vaiko atžvilgiu, todėl teismas daro išvada, jog vertinant šias aplinkybes yra pagrindas riboti tėvų valdžią į dukrą (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų fiksuojančių jų pastangas keistis ar kad situacija keistųsi ateityje. Žodiniai (duomenys neskelbtini) paaiškinimai apie jos pastangas keisti susidariusią situacija nėra pagrįsti jokiais tai patvirtinančiais duomenimis. Ir nors tai būtų vertintina, kaip atsakovės pastangomis išsaugoti esamą ryšį su dukra, jos paaiškinimai teismo neįtikino, kad situacija dėl ilgalaikio neigiamo elgesio ir gyvenimo būdo yra pasikeitusi ar stabilizuosis artimiausiu metu, kad būtų užtikrinami optimaliausi vaiko interesai.
Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku, siekti susikurti tinkamas gyvenimo sąlygas, kad galėtų auginti vaiką. Tėvai vaiką turi auginti, tenkindami ne tik jo fiziologinius, bet ir emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Teismas pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaikų. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikai negali laukti neapibrėžtą laiką, vaikų poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomiems, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos.
Laikinoji globa yra laikinas sprendimas vaikui, tuo tarpu tolesnei vaiko gerovei užtikrinti turi būti priimami nuoseklūs į ateitį orientuoti geriausiai jo interesus atitinkantys nuolatiniai sprendimai – arba grąžinti vaiką į šeimą, arba nustatyti jam nuolatinę globą, arba jį įvaikinti. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, psichologinių problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovai tinkamai nesuvokia nei savo pareigų, nei vaiko poreikių. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai šiuo metu yra pajėgūs patys pasirūpinti vaiku.
Teismo nuomone, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atitinka atsakovų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena laikinojoje globoje, kur juo tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama jo priežiūra. Teismas pažymi, kad atsakovai, padarę savo gyvenime teigiamus esminius pokyčius, gali kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, šiuo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi laikinų globėjų šeima, mergaitė šiuo metu apgyvendinta jų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas sprendimas byloje dėl nuolatinės globos nustatymo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).
Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, atitikti protingus vaikų poreikius, kuriuos nulemia vaikų amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė prašo priteisti iš kiekvieno iš atsakovų nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 300,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus uzufrukto teise įpareigoti tvarkyti globėjus.
Atsakovai turi pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovai yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovų sveikatos būklę, dėl kurių atsakovai negalėtų dirbti, nėra. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra minimali, todėl jos dydžio pagrįstumo nereikia papildomai įrodinėti.
Atsižvelgiant į tai, priteisiamas kiekvieno iš atsakovų nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtini globėjai (CK 3.185, 3.196, 3.200, 3.208, 3.275 straipsniai).
Globojamo ir rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ir vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis iš atsakovų vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl civilinės bylos iniciavimo
CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo nepilnametei (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis CPK 4961 straipsnio 2 dalimi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaikų rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Šalys atleistos nuo žyminio mokesčio dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas). Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas 216 Eur (600 Eur × 12 mėn.) × 3 proc.) žyminis mokestis už vaikui priteistą periodinį išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai:
neterminuotai apriboti (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią į jų dukrą (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini);
priteisti iš (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje bei paskirti juos vaikui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais.
Priteisti iš atsakovų (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) , po 108,00 Eur (šimtą aštuonis eurus 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5665.
Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Pradėti civilinę bylą dėl rūpybos nepilnametei (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini) , nustatymo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.
Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaiko rūpintojo paskyrimo reikalingumo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.