Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucijos) 2026-08-14 nutarimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Institucijos 2026-08-14 nutarimu TRA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 5 dalį, 96 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 500 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu bei pagal (duomenys neskelbtini) Statybos darbų vykdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rangovu ir atsakingu asmeniu už statybos darbų organizavimą, neužtikrino, nekontroliavo, kad statybvietėje statybos darbus dirbantys asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotus galiojančius skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodus arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas ir pateiktų jį Valstybinei darbo inspekcijai patikrinimo metu, o būtent: 2026-05-15, apie 10.20 val. atliekamo patikrinimo metu statybvietėje, (duomenys neskelbtini), nelegaliai statybos - mūro darbus vykdė Ukrainos Respublikos piliečiai S. B., gim. (duomenys neskelbtini) ; V. D., gim. (duomenys neskelbtini) ; M. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini) , kurie neturėjo suformuotų galiojančių skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų arba skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas ir nepateikė jų Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) TRA1 pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalyje ir 56 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytą pažeidimą.

Be to, TRA1 , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu už darbuotojų saugą ir sveikatą statybos objekte neužtikrino, kad statybvietėje dirbančių darbuotojų darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. 2025-05-15 apie 10.20 val. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad statybvietėje, (duomenys neskelbtini), atliekant mūro darbus, TRA1 neužtikrino, kad darbuotojai dėvėtų asmenines apsaugos priemones - šalmus. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis; Minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, organizuojant ir atliekant statybos darbus (nustatytų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-02 įsakyme Nr. EV-90) 14 punkto reikalavimus.

Skundu TRA1 prašo pakeisti Institucijos 2026-08-14 nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti mažesnę baudą už ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatytą 1 500 Eur minimalią baudą. Nurodo, kad nutarime pačios institucijos konstatuota, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimų neneigė, bendradarbiavo su institucija ir nesiekė nuslėpti bylai reikšmingų aplinkybių. Priešingai, paaiškino, kad esama situacija susidarė išimtinai tik dėl žmogiško gailesčio atvykėliams iš kariaujančios šalies - Ukrainos bei norint jiems padėti, t. y. laikantis bendros valstybės politikos Ukrainos ir ukrainiečių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ukrainiečiai prašėsi, kad jiems būtų suteikta galimybė dirbti, nes jie būdami Lietuvos Respublikoje neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, pajamų elementariausiems poreikiams tenkinti, o jų įdarbinimas užsitęsė dėl stringančių migracijos tarnybos veiklos. Pažymi, kad minėti asmenys būtų buvę įdarbinti, o jiems mokėtinas darbo užmokestis būtų buvęs apskaitytas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju žala valstybei nebuvo padaryta. Šios aplinkybės bausmės individualizavimui institucijos nebuvo tinkamai įvertintos. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Nutarime taip pat nenurodyta jokių duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokių nors realių neigiamų padarinių - nelaimingas atsitikimas, darbuotojo sužalojimas ar kita žala. Nustatyti pažeidimai konstatuoti vieno, 2026-05-15 atlikto patikrinimo metu, vienoje statybvietėje, o ne kaip ilgalaikė ar sistemingai daroma praktika keliuose objektuose ir pan., kas rodo tyčios pareiškėjo veiksmuose nebūvimą, o tik tai, kad tai buvo pagalba sunkioje padėtyje buvusiems Ukrainos Respublikos piliečiams. Mano, kad jam paskirtos baudos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei nėra tinkamai individualizuota atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo aplinkybes.

Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Mano, kad priimant nutarimą, Institucija objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjui pagrįstai skyrė administracinę nuobaudą - 1500 Eur baudą. Pažymi, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltę, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas atliekant statybos darbus, kai šiuos darbus atlieka trečiosios šalies pilietis, užtraukia baudą darbdaviui - fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui - nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bylos tyrimo metu Institucija nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad jis pripažino padarytą pažeidimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui už kiekvieną nusižengimą paskirtos pačios minimaliausios sankcijose numatytos baudos, atitinkamai 1 500 Eur pagal ANK 95 straipsnio 5 dalį ir 900 Eur pagal ANK 96 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, paskirtos nuobaudos buvo subendrintos apėmimo būdu paskiriant galutinę nuobaudą pagal griežtesnę sankciją - 1 500 Eur baudą. Pareiškėjui jau bylos nagrinėjimo metu buvo parodytas maksimalus įstatymo rėmuose įmanomas palankumas, paskiriant mažiausią įmanomą finansinį dydį. ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia paskirti mažesnę nei minimalią baudą tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos ypatingos, neeilinės aplinkybės, rodančios, kad įstatymo nustatytos minimalios nuobaudos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas, neteisingas ir pažeistų protingumo kriterijus. Pažymi, jog būtina atsižvelgti į pažeidimo pobūdį bei mastą, nes nelegalus ir neskaidrus darbas statybų sektoriuje sukelia didelę žalą visuomenei bei valstybės interesams, tai yra biudžetui, socialiniam draudimui, sąžiningai verslo konkurencijai. Patikrinimo metu nustatytas ne vienas atskiras atvejis, o net 4 asmenys, dirbę pažeidžiant skaidrumo reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus Pareiškėjas pažeidė pakartotinai. Asmens pakartotinumas yra visiškai nesuderinamas su išskirtinio švelnumo taikymu. Pareiškėjo bendradarbiavimas tyrimo metu ir kaltės pripažinimas jau buvo pilna apimtimi įvertinti skiriant minimalią baudą. Tos pačios aplinkybės negali būti naudojamos antrą kartą kaip pagrindas mažinti nuobaudą žemiau minimalios ribos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašo jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad dirba direktoriumi 4 įmonėse. Mano, kad paskirta bauda per didelė. Visi darbuotojai buvo atvykę iš Ukrainos, pirmas dienas atėję į darbus ir buvo nesuspėta tinkamai pasiruošti, neturėjo šalmų. Aprangas buvo davę, bet šalmų nedavė. Be to, darbe nėra kranų, nėra didelio aukščio. Atvykę žmonės iš Ukrainos pateikė reikiamus dokumentus prieš mėnesį, negali laukti, reikia dirbti, dėl to leido pradėti žmonėms dirbti anksčiau. Baustas administracine tvarka daug kartų. Yra vedęs, žmona dirbanti, turi du nepilnamečius vaikus, jo pajamos 2 500 Eur į rankas. Moka alimentus vaikui, moka būsto kreditą, 500 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

TRA1 kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 5 dalį, 96 straipsnio 6 dalį, neginčija, vertintinas tik su paskirta bauda susijęs klausimas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jam galėjo būti paskirta mažesnė bauda už įstatyme numatytą minimalų dydį. Pareiškėjas teismo prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti baudą mažesnę už ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatytą 1 500 Eur minimumą.

Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1 neginčija jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo fakto, byloje keliamas klausimas tik dėl paskirtos baudos dydžio, todėl šiuo nagrinėjamu atveju byloje pasisakytina tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Vertinant TRA1 paskirtos nuobaudos pagrįstumą, matyti, jog nėra teisinio pagrindo mažinti specialiosios dalies sankcijoje numatytą baudą. pareiškėjas skunde nenurodė jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gailisi, žala valstybei nebuvo padaryta, nekilo realių neigiamų padarinių, nustatyti pažeidimai konstatuoti vieno atlikto patikrinimo metu, vienoje statybvietėje, o ne kaip ilgalaikė ar sistemingai daroma praktika keliuose objektuose, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, moka alimentus, būsto kreditą, nėra išimtinės, jis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 1 metus matyti, kad TRA1 daug kartų baustas, taip pat ir pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį (b. l. 28-34). Siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Atsižvelgiant į tai jog byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, spręstina, jog administracinė nuobauda skundžiamu 2026-08-14 nutarimu TRA1 paskirta tinkamai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti skunde dėstomais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026-08-14 nutarimą nepakeistą ir TRA1 skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.