Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1341-730/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03926-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.21; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 pareiškimą dėl partnerystės civilinės būklės akto įregistravimo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.Teismasn u s t a t ė :Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami: 1) pripažinti, kad pareiškėjai yra partneriai ir 2) įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, registruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų partnerystę – tam pritaikytame valstybiniame registre ir išduoti pareiškėjams civilinės būklės akto įrašą liudijantį įrašą. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra partneriai, bendrai gyvenantys kartu daugiau nei vienerius metus neįregistravę partnerystės, turėdami tikslą sukurti ir jau sukūrę šeiminius santykius. Pareiškėjai kartu gyvena kaip šeima daugiau nei ketverius metus, (duomenys neskelbtini), vieno iš partnerių kilmės valstybėje, sudarė tos pačios lyties santuoką. Nuo to laiko pareiškėjai bendrai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Tai patvirtina bendrai, pareiškėjų vardu, sudarytos būsto nuomos sutartys. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai yra partneriai, daugiau nei ketverius metus gyvenantys kartu, vedantys bendrą ūkį, gyvenantys šeiminį gyvenimą, todėl turi teisę įregistruoti savo partnerystę Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad šis straipsnis prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, todėl nebegali būti taikomas. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką, todėl CK 3.229 straipsnio nuostatos, kurios taikomos išimtinai nesusituokusiems asmenims, šiuo atveju negali būti taikomos. Nurodo, kad nėra įstatymo, nustatančio partnerystės registravimo tvarką, taip pat valstybės registro, pritaikyto partnerystės registracijai, todėl susidarė situacija, atitinkanti konstitucinėje doktrinoje pripažįstamą principą impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma). Konstitucinis Teismas nevertino CK 3.229 straipsnio dalies dėl partnerystės įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka ir nepripažino jos prieštaravimo Konstitucijai ar atskiroms jos nuostatoms. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta partnerystės registravimo tvarka. Visos civilinės būklės aktų įrašų formos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, kurios yra pildomos valstybės įstaigos Registrų centro sukurtoje Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje. Valstybės įstaigos Registrų centro sukurta Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistema atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, joje nėra partnerystės akto įrašo. Galimybė įregistruoti partnerystę atsiras tik tada, kai įstatymu bus nustatyta partnerystės registravimo procedūra.II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino, pripažino, kad pareiškėjai yra partneriai ir įpareigojo Lietuvos Respubliką įregistruoti pareiškėjų partnerystės faktą ir išduoti pareiškėjams civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:Dėl bylos faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo taip pat pateiktos abiejų pareiškėjų vardu sudarytos gyvenamųjų būstų nuomos sutartys. Vieno iš pareiškėjų – PRS2 – darbovietė (duomenys neskelbtini) pareiškėją PRS1 laiko pareiškėjo PRS2 šeimos nariu, kuriam taip pat taikoma organizacijos darbuotojų sveikatos draudimo schema. Paduotu pareiškimu pareiškėjai siekia, kad Lietuvos Respublikoje partnerystės forma būtų pripažintas jų šeimos ryšys.Dėl partnerystės pripažinimo teismas nurodė, kad pareiškėjai yra pilnamečiai, ne vienerius metus gyvena kaip šeima, be to, (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką užsienyje. Kadangi partnerystė galima ir tarp tos pačios lyties asmenų, o pareiškėjai užsienyje sudarytos santuokos įregistruoti Lietuvos Respublikoje neturi teisinių galimybių, teismas nusprendė, kad nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių Lietuvos Respublikoje pripažinti, jog pareiškėjai yra partneriai. Dėl pareiškėjų partnerystės registravimo teismas nurodė, kad CK 2.18 straipsnio 9 punkte nustatyta, jog valstybė, be kita ko, privalomai registruoja partnerystę. Taigi teismas nusprendė įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti pareiškėjų partnerystės faktą ir pažymėjo, kad šiuo sprendimu nenustatoma, į kokį registrą ir kokiu būdu partnerystės faktas turi būti įregistruotas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentaiApeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai buvo pripažinti partneriais panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą; nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti partnerystę; netenkinus prašymo nutraukti civilinę bylą, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublika įpareigojama įregistruoti partnerystę, ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Dėl pareiškėjų pripažinimo partneriais nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino partnerių pateiktas faktines aplinkybes dėl bendro gyvenimo, kurios teismo vertinimu, sudarė pagrindą pripažinti jų partnerystę, tačiau nepasisakė, nevertino ir nepadarė jokių išvadų dėl aplinkybės, kad pareiškėjai yra sudariusios santuoką užsienio valstybėje. Iš pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Teisingumo ministerija, atsiliepime į pareiškėjų prašymą, pirmosios instancijos teismui nurodė ir argumentavo, kad CK 3.229 straipsnis apibrėžia jo taikymo ribas – ši norma taikoma tik asmenims, kurie nėra sudarę santuokos. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas pareiškėjų prašymas pripažinti juos partneriais, naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Dėl rūšinio teismingumo ir bendrosios kompetencijos teismo ribų nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismas, priimdamas sprendimą civiline tvarka, sprendė ginčą tarp privačių asmenų subjektinės teisės ir tenkino pagrindinį pareiškėjų prašymą – pripažinti partnerystę tarp pareiškėjų. Teisingumo ministerijos vertinimu, kitas pareiškėjų prašymas – įpareigoti įregistruoti pareiškėjų partnerystę yra išvestinis, nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagal rūšinio teismingumo ir bendrosios kompetencijos teismo ribas, neturėjo teisės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų partnerystę Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje ar kitame tam pritaikytame valstybiniame registre, todėl mano, kad byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu.Dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti partnerystės faktą nepagrįstumo nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje Lietuvos Respublika nepagrįstai nurodyta kaip subjektas, įpareigotas įregistruoti civilinės būklės aktą – partnerystę, taip pažeidžiant CPK 516 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą. Pažymi ir tai, kad pareiškėjai prašymą grindė Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo Konstitucinis Teismas nevertino CK 3.229 straipsnio nuostatos, pagal kurią partnerystė registruojama įstatymų nustatyta tvarka, ir nepripažino jos prieštaraujančia Konstitucijai ar atskiroms jos nuostatoms, todėl CK 3.229 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad partnerystė registruojama įstatymų nustatyta tvarka yra galiojantis ir taikytinas. Pažymi, kad Teisingumo ministerija pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes apie tai, kad partnerystės registravimą patvirtinančių dokumentų išdavimą, ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai yra registruoti Lietuvos Respublikos Seime, tačiau pirmosios instancijos teismas į tokią faktinę aplinkybę neatsižvelgė. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagrindiniai argumentai:Nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą išaiškinimą, teismo sprendimo dalis, kuria yra pripažinta partnerystė tarp pareiškėjų yra teisėta ir pagrįsta. Dėl teismo sprendimo dalies – dėl įpareigojimo Lietuvos Respubliką įregistruoti pareiškėjų partnerystės faktą ir išduoti pareiškėjams civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą nurodo, kad šiai dienai nėra pritaikyto valstybinio registro, kuriame galėtų būti įregistruota partnerystė. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjams bus suteiktas partnerystės statusas ir vadovaujantis teismo sprendimu, savo civilinį statusą pareiškėjai galės įrodinėti Lietuvos Respublikos įstaigose.Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą,, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas Nutarime nurodė, kad kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos (ar nėra kaip nors kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo ir apsaugos), asmenų teisė į partnerystę (inter alia, registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Nutarime išdėstytus išaiškinimus, valstybė turi pareigą užtikrinti Pareiškėjų teisę į partnerystės (į)registravimą, o kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs atitinkamų santykių teisinio reguliavimo, šią spragą turi užpildyti teismas. Nurodo, kad ateityje teisės norminiu aktu sureguliavus partnerystės registravimo procedūrą, partnerystės faktas, įskaitant ir tą, kuris nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, bus registruojamas ne per civilinės metrikacijos skyrius. Iš pateiktų atsakingų institucijų pozicijų (aukščiau minėti raštai) aišku, kad tokia tvarka bus registruojami ir tie partnerystės faktai, kurie nustatyti pagal tuos teismų procesinius sprendimus, kurie jau yra priimti iki tokio registro funkcionalumo pritaikymo. Šiuo metu joks valstybinis registras nėra pritaikytas suvesti duomenis apie partnerius. Mano, kad teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo Lietuvos Respubliką įregistruoti pareiškėjų partnerystės faktą ir išduoti tai patvirtinantį civilinės būklės akto išrašą, partneriams bus įgyvendinta tik po atitinkamų teisės aktų pakeitimų ir valstybinio registro funkcionalumo pritaikymo, todėl sutinka su apeliante, kad remiantis bendruoju teisės principu ultra posse nemo obligatur (niekas neprivalo daryti daugiau, negu gali), teismo sprendimu negalima įpareigoti atlikti neįmanomų veiksmų.Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:Nurodo, kad pareiškėjų teisinė apsauga pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konstitucinio teismo jurisprudenciją gali būti užtikrinta tik civilinės partnerystės pripažinimo būdu. Teigia, kad apeliantė apeliaciniame skunde ignoruoja Konstitucijoje, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje numatytą reikalavimą, įstatymus, kadangi jie numato draudimą sudaryti santuoka tarp tos pačios lyties asmenų. Teigia, kad pareiškėjai pasirinko pozityvų ir Lietuvos įstatymus atitinkantį būdą pripažinti savo šeimos santykius Lietuvos Respublikoje – civilinę partnerystę. Pažymi, kad valstybės turi pozityvią pareigą užtikrinti tos pačios lyties porų santykių teisinį pripažinimą ir apsaugą, o pagal Konstitucijos 38 straipsnį ir jį aiškinančią Konstitucinio teismo jurisprudenciją, Lietuvoje tos pačios lyties asmenų šeimos santykiai gali būti registruojami partnerystės pagrindu. Atitinkamai, pareiškėjai būtent šia galimybe naudojosi ir pateikė pareiškimą teismui. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su administracinių teismų jurisdikcija, prieštarauja CPK įtvirtintam absorbcijos principui/. Teigia, kad tais atvejais, kai pagrindinis reikalavimas byloje yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kiti reikalavimai taip pat yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat mano, kad teiginiai dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos neaktualūs, pažymi, kad CPK 514 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad pirmiausia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą nėra būtina, jeigu atitinkamų klausimų civilinės metrikacijos įstaiga nenagrinėja, be to, partnerystę reguliuojantis įstatymas nėra priimtas, todėl civilinės metrikacijos įstaigos šiuo požiūriu partnerystės registravimo klausimo nenagrinėja – tai daro teismas, nes remiantis 2025 m. nutarimu ir atitinkamomis įstatymo nuostatomis partnerystę galima registruoti teismine tvarka.Nurodo, kad apeliantė ir kitos valstybės institucijos turėtų užtikrinti tam tikrus būdus, kurių pagrindu būtų įregistruotas partnerystės civilinės būklės aktas. Pats registravimo veiksmas nereikalauja to, kad būtų priimtas specialus įstatymas, kadangi tai yra administracinio pobūdžio veiksmas, kylantis iš teismo įpareigojimo. Tam, kad būtų įregistruota partnerystė, atskiro įstatymo priimti nereikia, kadangi pagrindas registruoti partnerystę tokiu atveju atsiranda ne iš įstatymo, o iš teismo sprendimo ad hoc užpildžius įstatymo spragą.Nurodo, kad apeliantė apeliacinį skundą pateikė siekdama vilkinti sprendimo įsigaliojimą, kiek tai susiję su pareiškėjų partnerystės įregistravimu. Teigia, kad apeliaciniame skunde nėra absoliučiai jokių konstruktyvių argumentų. Pažymi, kad apeliantės nuomonė akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijoje, CPK, CK ir kituose įstatymuose numatytam teisiniam reguliavimui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir 2019 m. ir 2025 m. Konstitucinio Teismo nutarimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų įsitikinimu, šioje byloje egzistuoja pagrindas taikyti CPK 95 straipsnį ir konstatuoti, kad apeliantės apeliacinis skundas buvo pateiktas su tikslu vilkinti šią civilinę bylą. O tai reiškia, kad apeliantė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Dėl apeliacinio skundo.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad 1) teismas neatsakė į esminį partnerystei pripažinti CK 3.229 straipsnio pagrindu svarbų faktinį ir teisinį aspektą ir dėl to prašymas pripažinti pareiškėjus partneriais išspręstas neteisingai, kadangi pareiškėjai santuoką jau yra sudarę; 2) pareiškėjų prašymas įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti pareiškėjų partnerystę valstybiniame registre yra išvestinis nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagal rūšinio teismingumo ir bendrosios kompetencijos teismo ribas, mano, kad byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta; 3) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje Lietuvos Respublika nepagrįstai nurodyta kaip subjektas, įpareigotas įregistruoti civilinės būklės aktą – partnerystę, taip pažeidžiant CPK 516 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą, be to, teismas neatsižvelgė, kad partnerystės registravimą patvirtinančių dokumentų išdavimą, ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai yra registruoti Lietuvos Respublikos Seime.Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjai daugiau kaip ketverius metus gyvena kartu kaip šeima, veda bendrą ūkį, bendrai tvarko socialinius ir ekonominius klausimus. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju pareiškėjų pareiškimas negalėjo būti patenkintas, kadangi pareiškėjai yra sudarę santuoką užsienio valstybėje, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjai pareiškimu siekia ne pripažinti jų sudarytą santuoką užsienio valstybėje, o pripažinti jų partnerystę. CK 3.7 straipsnis įtvirtina draudimą sudaryti ir pripažinti tos pačios lyties asmenų santuoką, dėl ko sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog pareiškėjai siekdami įteisinti savo šeimos santykius Lietuvoje iš esmės neturi kitos galimybės kaip prašyti teismo pripažinti, kad jie yra partneriai, nes jų užsienio valstybėje sudaryta santuoka negali būti pripažinta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje O. ir kiti prieš Italiją (peticijos Nr. 18766/11 ir 36030/11), 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje P. ir kiti prieš Lenkiją (peticijos Nr. 11454/17)).Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia ne tik partnerystės pripažinimo, bet ir šio civilinės būklės akto įregistravimo valstybiniame registre. Apeliantės vertinimu šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino nepagrįstai, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagal rūšinio teismingumo ir bendrosios kompetencijos teismo ribas, neturėjo teisės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti pareiškėjų partnerystės faktą. Teismas pažymi, kad pagal CK 2.18 straipsnį valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: 1) asmens gimimą; 2) asmens mirtį; 3) santuokos sudarymą; 4) santuokos nutraukimą; 5) įvaikinimą; 6) tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; 7) vardo ir pavardės pakeitimą; 8) asmens lyties pakeitimą; 9) partnerystę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutarime nurodė, kad pripažinus porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisę / galimybę įgyvendinti savo teisę į partnerystę, įskaitant ir jos įregistravimą, teismine tvarka, t. y. kreipiantis į teismą net ir šiuo metu, kol nėra nustatyta partnerystės įregistravimo tvarka. Civilinio proceso kodekso XXXII skyrius nustato bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo nagrinėjimo tvarką, pagal kurią teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Kadangi šiuo atveju pareiškėjams nėra kitokios galimybės, kaip tik kreipiantis į teismą nustatyti jų partnerystės faktą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai partnerystės registraciją įpareigojo atlikti Lietuvos Respubliką dėl ko apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 514 straipsnio 1 dalį, pažeidė viešosios teisės subjektų – institucijų kompetenciją, kadangi nustatė pareigą atlikti civilinės būklės akto registraciją ne tam subjektui, kurį tą daryti įpareigoja įstatymai.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjai nesikreipė į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių dėl partnerystės įregistravimo, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindu pripažinti, kad buvo nesilaikyta CPK 514 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 514 straipsnio 2 dalį teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo nagrinėja ne tik tada, jei civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti, bet ir tuo atveju, civilinės būklės akto registravimo klausimas civilinės metrikacijos įstaigoje nenagrinėtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.19 straipsnį civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, taigi partnerystės registravimui Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, kuriame nurodyta civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, netaikytinas. Pažymėtina, kad partnerystės registravimas civilinės metrikacijos įstaigoms nepavestas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintomis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis ar kitais teisės aktais, todėl darytina išvada, kad partnerystės įregistravimo klausimas civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtinas, todėl pareiškėjai turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą.Atmestini ir apeliantės argumentai, jog teismas tinkamai neįvertino, kad partnerystės registravimą patvirtinančių dokumentų išdavimą, ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai yra registruoti Lietuvos Respublikos Seime ir valstybei atsirado pareiga, kurios ji negali įgyvendinti dėl teisės aktų ir technologinių sprendinių trūkumo. Teismas sutinka, kad šiai dienai Lietuvos Respublika nėra sukūrusi registro funkcionalumo partnerystės registravimui, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys pripažįsta jog tokia techninė galimybė yra kuriama, į tai, kad pareiškėjams neturi būti sudaromos kliūtys dėl jų partnerystės registravimo, į tai, kad įstatymas imperatyviai nustato, kad valstybė privalomai registruoja partnerystę (CK 2.18 straipsnio 9 punktas), teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs tenkinti pareiškėjų prašymo dalį dėl partnerystės fakto nustatymo, pagrįstai įpareigojo įregistruoti pareiškėjų partnerystės faktą Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutariama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigtiesKiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pareiškėjai ir kiti suinteresuoti asmenys, pateikę atsiliepimus į apeliantės apeliacinį skundą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.Teisėja Erinija Kazlauskienė