Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., A. G., antstolė Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme nurodoma, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/01752 vykdo išieškojimą iš skolininko A. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai. Antstolė 2025 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-25-4-53906 areštavo skolininkui A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiose skolininko sutuoktinei A. G.. Skolininkas per nurodytą terminą nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto padalinimo, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/15/01752, pradėtą pagal VMI prie FM viršininko 2015 m. spalio 15 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 119,35 Eur skolos (Gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos) išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos VMI prie FM naudai. 2019 m. spalio 15 d. VMI prie FM sprendimu Nr. (23.31-08)-467-168488 pakeistas 2015 m. spalio 15 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta išieškoti į valstybės biudžetą 113,24 Eur. Nustačiusi, kad skolininkas A. G. yra sudaręs santuoką su A. G., antstolė 2025 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-25-4-53906 areštavo skolininkui A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį piniginių lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiose skolininko sutuoktinei A. G. (v. b. l. 48-49). 2025 m. spalio 20 d. siūlymu Nr. S-25-4-53915 skolininkui pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo siūlymo gavimo pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 46, 47). 2025 m. lapkričio 3 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. 2025027438 antstolė areštuotai skolininko sutuoktinės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė neišieškomą per kalendorinį mėnesį sumą – 450 Eur (v. b. l. 65-66). 2026 m. sausio 23 d. siūlymu Nr. S-26-4-3523 antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo teisme gautas 2026 m. gegužės 14 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas A. G. neįgyvendino antstolės 2025 m. spalio 20 d. pasiūlymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, dėl ko antstolė 2026 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, pateikdama jį išieškotojai.

Skolininkas A. G. ir suinteresuotas asmuo A. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie skolininko ir suinteresuoto asmens A. G. santuokos nutraukimą, vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, sutuoktinių turto padalijimo faktą, nėra. Dėl to, A. G. ir A. G. turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Byloje nėra ginčo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/01752 išieškoma skola yra asmeninė skolininko A. G. prievolė. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi, net pagal sutuoktinio asmenines prievoles išieškojimas iš esmės gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančių Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro pateikiamų duomenų matyti, kad skolininkas A. G. Lietuvos Respublikoje asmeninio registruotino turto neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikiamais duomenimis skolininkas Lietuvos Respublikoje nedirba, piniginės lėšos į jo vardu Lietuvos Respublikoje atidarytas banko sąskaitas neįstojo. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas išieškojimą nukreipti į skolininko dalį bendrame turte (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, po santuokos sudarymo įgytos lėšos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą piniginės lėšos, gautos po santuokos sudarymo, nepriklausomai, kurio iš sutuoktinio vardu atidarytoje sąskaitoje yra gautos/kaupiamos, yra sutuoktinių bendras turtas.

Nepagrįstas suinteresuoto asmens A. G. nesutikimo su prašymu argumentas, kad skolininko turto dalis į banko sąskaitoje esančias/patenkančias pinigines lėšas negali būti nustatyta, nes banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra atidaryta iki santuokos su A. G. sudarymo, ir A. G. niekada nebuvo šios sąskaitos savininkas, bendrasavininkis ar įgaliotas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė Vida Daugirdienė areštavo bei pateikė siūlymą dėl turto dalies nustatymo, o pareiškėja (išieškotoja) prašo nustatyti skolininko turto dalį ne į pačią nurodytą banko sąskaitą, kuri priklauso suinteresuotam asmeniui, o į pinigines lėšas, esančias/patenkančias į nurodytą banko sąskaitą.

Taip pat nepagrįstu pripažintinas suinteresuoto asmens A. G. nesutikimas su pareiškėjos prašymu nustatyti skolininko turto dalį į ateityje banko sąskaitose būsiančias lėšas. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Taigi iki skolininkas ar jo sutuoktinė pateiks duomenis, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė vienu iš CK 3.100 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, piniginės lėšos, patenkančios į vieno iš sutuoktinių banko sąskaitą, laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Vertinant suinteresuoto asmens A. G. nesutikimo su pareiškėjos prašymu argumentą, kad pareiškėja nekonkretizavo piniginių lėšų, kurioms taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kilmės, pažymėtina, kad pareiškėja (išieškotoja) prašo nustatyti ne konkrečių areštuotų lėšų dalinį bendrumą, o skolininko turto dalį, kad ½ dalis skolininko sutuoktinės piniginių lėšų, esančių/patenkančių į banko sąskaitas, priklauso skolininkui. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Taigi nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) prašymą yra sprendžiama dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, individualizuotos dalies nustatymo.

Suinteresuotas asmuo A. G. taip pat nurodo, kad į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra gaunamos socialinio pobūdžio išmokos, tačiau pareiškėja neidentifikuoja, kurios konkrečiai sąskaitoje esančios lėšos laikomos bendru sutuoktinių turtu.

Pažymėtina, kad išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, antstolis turi vadovautis CPK 739 straipsnio nuostatomis, t. y. išspręsti klausimą, ar galima vykdyti išieškojimą iš atitinkamų piniginių išmokų ir nustatyti, ar šios išmokos nepatenka į piniginių sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-683-413/2023 27 punktas).

Iš suinteresuoto asmens A. G. pateiktų banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad į šią banko sąskaitą yra pervedama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vaikui D. G. mokama išmoka, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos mokama išmoka, taip pat periodiškai kitų trečiųjų asmenų pervedamos lėšos, pavedimų paskirtyje nurodant: „sąskaitos papildymas“, „papildymas“, „pavedimas“. Taigi lėšų pervedimo paskirtis nepatvirtina, kad visos į paminėtą banko sąskaitą gaunamos piniginės lėšos yra socialinio pobūdžio išmokos, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį negalimas (CPK 178, 185 straipsniai).

Be to, kaip buvo minėta, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro individualizuotos skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas. Tuo tarpu išieškojimas iš šio turto vykdomas CPK nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 100 punkte numatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Taigi, nustačius skolininko turto dalį, išieškojimas galės būti vykdomas tik iš tų lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia CPK 739 straipsnis ar kiti teisės aktai, o išieškojus iš tokių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, skolininkas ar jo sutuoktinė antstolei nustatyta tvarka turės pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši įstatyme įtvirtinta sutuoktinių po santuokos sudarymo įgyto turto lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta, sutuoktiniams įrodžius, kad jų nuosavybės dalys yra kitokios (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė bei įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nepateikė ir skolininkas ir/ar jo sutuoktinė. Nesant priešingų duomenų yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nors suinteresuotas asmuo A. G. nurodo ir tokias aplinkybes, kad antstolė nepateikė prašytų dokumentų, o vietoj to teikė teisės aktų citatas, bendro pobūdžio paaiškinimus ir raginimus vykdyti prievoles, kad iki šiol nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su vykdomąja byla, tačiau tai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų buvę ginčyti antstolės vykdymo procese atlikti veiksmai, kaip tai numato CPK 510 straipsnis. Be to, nors suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į prašymą pateikė prašymą leisti susipažinti su antstolės teismui pateikta vykdomąja byla, tačiau Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo Klaipėdos apylinkės teisme taisyklėse, patvirtintose Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1V-333 „Dėl Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo Klaipėdos apylinkės teisme taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2024 m. gruodžio 30 d., Nr. 2024-23507), nustatyta tvarka neinformavo apie pageidaujamą susipažinti su antstolės pateiktos vykdomosios bylos dokumentais laiką, neatvyko į tam skirtą teismo rūmų patalpą susipažinti su popierine antstolės pateiktos vykdomosios bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat nėra duomenų, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalytas ar kitais pagrindais pasibaigusi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, kad skolininkui A. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių ir/ar patenkančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas (CPK 667 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui A. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. G. priklauso ½ dalis A. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio taikymo prielaidos yra bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, o skolininkui to nepadarius – pasiūlymas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie antstolės atliktą sutuoktinių A. G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės – skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, pensijos – aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstolei siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė Lietuvos Respublikoje turėtų darbo santykius ir gautų darbo užmokestį ar kitas darbo užmokesčiui prilygintas pajamas, gautų pensiją, atitinkamai antstolė nėra areštavusi bei išieškotojai nėra pasiūliusi teikti teismui prašymą nustatyti skolininko turto dalį šiame turte. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad, neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui šioje prašymo dalyje nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės A. G. piniginių lėšų, esančių (patenkančių) ir/ar ateityje pateksiančių į sutuoktinės A. G. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/15/01752.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.