Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ PRS1 “ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, UAB „ SUA2 “.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo prašo: įpareigoti antstolę tenkinti šį skolininkės skundą: panaikinti antstolės 2026 m. liepos 16 d. patvarkymą Nr. S-26-5-28356 bei nuimti (sumažinti) turto areštą visiems žemės sklypams (19 sklypų), kurie nurodyti 2026 m. birželio 22 d. turto arešto akte Nr. 1-19, kartu skolininkė neprieštarauja, kad būtų paliktas areštas tik vienam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vertės visiškai pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėja skundą motyvuoja tuo, kad įstatymas draudžia areštuoti iš esmės daugiau turto, nei reikia skolai padengti. Šiuo atveju areštuoto turto vertė skolą viršija daugiau nei 10 kartų.: Skolininkės vardu įregistruoto (duomenys neskelbtini). sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas yra 8,35 ha, o jo reali rinkos vertė siekia apie 1 000 000 Eur. Tokia kaina buvo numatyta ir šalių pirkimo-pardavimo sutartyje, o aplinkinių sklypų rinkos kaina (4 000–5 000 Eur už arą) patvirtina, kad vien šio turto pilnai užtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Pažymėjo ir tai, kad skolininkė gali parduoti bet kurį areštuotą sklypą ir padengti iš dalies ar visą įsiskolinimą, bet skolininkė negali jokio sklypo parduoti, kol nenuimtas areštas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas reikalauja užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp skolininko ir kreditoriaus interesų. Antstolė šią pusiausvyrą pažeidė – ji aklai tenkino išieškotojos advokato prašymą ir nesiaiškino, kokiais kriterijais remiantis areštas paliktas net 12-kai kitų sklypų. Skolininkės įsitikinimu antstolė veikia nepagrįstai skubotai, nors skolininkė dar tik ruošia kasacinį skundą LAT. Be to, ji naudoja bauginimo taktiką – už informacijos nepateikimą siūlo teismui skolininkės vadovei skirti 500 Eur baudą arba areštą iki 30 parų, dėl ko įmonė planuoja kreiptis į Antstolių rūmus.

Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjos atstovės pateiktą skundą 2026 m. rugpjūčio 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-5-30381, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo. Patvarkymu antstolė taip pat informavo, kad nepriklausomam turto vertintojui parengus ekspertizės aktą, esant poreikiui antstolė nedelsiant atitinkamai koreguos areštuoto pareiškėjos turto apimtį. Taip pat antstolė priėmė patikslinantį turto arešto aktą ir Turto arešto aktų registrą informavo, jog pareiškėjai yra leidžiama perleisti areštuotus nekilnojamuosius daiktus su sąlyga, kad už parduotą turtą gautos piniginės lėšos bus tiesiogiai panaudotos vykdomajam dokumentui įvykdyti ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsakydama į pareiškėjos argumentus antstolė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Teisiškai nei kasacinio skundo rengimas, nei jo pateikimas savaime nestabdo priverstinio išieškojimo proceso. Sustabdyti vykdymą gali tik pats kasacinis teismas, tačiau tokio nurodymo nėra. Antstolės delsimas būtų tiesioginis įstatymo ir išieškotojo teisių pažeidimas. Pažymėjo, kad antstolė turto arešto pakeitimas (2026 m. liepos 16 d. patvarkymas Nr. S-26-5-28356) realiai sušvelnino, o ne sugriežtino pareiškėjos padėtį. Antstolė panaikino areštą net septyniems žemės sklypams, mainais areštuodama tik vieną stambų sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertės pakanka skolai padengti. Tai buvo logiškas ir proporcingas žingsnis, apsaugantis skolininkės interesą neareštuoti viso turimo turto be reikalo. Ekspertizė vertės nustatymui (UAB „OBER-HAUS“) paskirta skaidriai, šalims paliekant teisę pareikšti nušalinimą. Antstolė taip pat nurodė, kad pirminiai procesiniai dokumentai buvo išsiųsti oficialiu pareiškėjos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris nurodytas ir teismo vykdomajame rašte. Siunta grįžo neįteikta dėl pačios pareiškėjos kaltės (neužtikrintas korespondencijos priėmimas). Tokiu atveju įstatymas numato vienintelį teisėtą kelią – informavimą viešo paskelbimo būdu. Teiginys, kad informacija slepiama, yra nepagrįstas, nes antstolė atliko visus jai privalomus siuntimo veiksmus. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimas pateikti duomenis apie turtą (2026 m. liepos 3 d. patvarkymas) yra standartinė ir imperatyvi vykdymo procedūra. Kadangi pareiškėja (vadovė G. D.) šios pareigos tyčia nevykdė, antstolė privalėjo patvarkyme nurodyti teisines pasekmes. Įspėjimas apie 500 Eur baudą arba areštą iki 30 parų nėra asmeninis gąsdinimas, o oficialus įstatyme numatytų sankcijų išaiškinimas, kurį antstolis privalo pateikti pagal CPK. Tai, ką pareiškėja vadina „išskirtine skuba“, teisiškai yra operatyvus ir teisėtas pareigų vykdymas. Įstatymas reikalauja, kad pasibaigus raginimo terminui antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų pradėtų priverstinį vykdymą. Kadangi skola yra itin didelė (400 000,00 Eur), o skolininkė nebendradarbiauja, greiti antstolės veiksmai (turto areštas, ekspertų skyrimas) užkerta kelią turto paslėpimui ir garantuoja teismo sprendimo realų įvykdymą.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. išduoto teismo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-80-796/2026 pagrindu antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/26/00904 (toliau – vykdomoji byla) dėl 400 000,00 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo skolos sumos, t. y. 400 000,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 920,39 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai.

Iš antstolės patvarkyme nurodytų aplinkybių ir vykdomojoje byloje esančių duomenų, matyti, kad užvedus vykdomąją bylą Nr. 0005/26/00904 pareiškėjos buveinės adresu - (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuris taip pat yra nurodytas ir vykdomajame dokumente, registruota pašto siunta su įteikimo pranešimu išsiųsti pirminiai procesiniai dokumentai: 2026 m. birželio 18 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentų vykdyti Nr. S-26-5-24821, 2026 m. birželio 18 d. raginimas įvykdyti sprendimų Nr. S-26-5-24840 ir 2026 m. birželio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-26-5-24841. Registruota pašto siunta Pareiškėjai išsiųsti procesiniai dokumentai grąžinti adresatei neįteikti. Atsižvelgiant į tai, raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai įteiktas viešo paskelbimo būdu kaip tai numatyta CPK 660 straipsnyje. Pareiškėjai per raginime įvykdyti sprendimą nustatytu terminu gera valia teismo prileistos skolos išieškotojai negrąžinus, antstolė pradėjo priverstinį skolos išieškojimų, priimdama 2026 m. liepos 3 d. patvarkymų Nr. S-26-5-26639 dėl informacijos pateikimo, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota pateikti visų informacijų apie pareiškėjai priklausantį turtų (vertybinius popierius, kilnojamų ar nekilnojamų turtą); pateikti visų informacijų apie pareiškėjos turimas pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar seifuose bei kitokį turtų, esantį pas kitus asmenis; pateikti visų informacijų apie pareiškėjai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiuose bankuose ir kitose kredito įstaigose esančias sąskaitas, jose laikomas pinigines lėšas, taip pat seifuose laikomas grynąsias pinigines lėšas; pateikti visų informacijų apie pareiškėjai priklausančias turtines teises (pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų turtinius įsipareigojimus, pateikti debitorių sąrašų bei debitorinius įsiskolinimus patvirtinančius dokumentus); nurodyti, kokios sutartys yra ir/ ar bus sudarytos, pagal kurias Pareiškėjai bus ar yra išmokamos piniginės lėšos (sudarytos nuomos sutartys, lizingo, faktoringo, kreditavimo ir kitos sutartys). Šiuo patvarkymu informaciją prašoma pateikti raštu per 5 (penkias) darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, informacijų siunčiant el. paštu - (duomenys neskelbtini) . Antstolės prašomos informacijos apie savo turtinę padėtį pareiškėja nepateikė, vietoj to pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuris išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-17229-904/2026. 2026 m. birželio 22 d. priimtas patvarkymas Nr. S-26-5-25084 dėl skolininkės turto arešto, kuriuo nuspręsta areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą nepasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą gera valia terminui. 2026 m. birželio 22 d. priimtas turto arešto aktas Nr. S-26-5-25095, kuriuo areštuoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.

2026 m. liepos 16 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojos UAB „ SUA2 “ atstovo advokato Lino Jako 2026 m. liepos 15 d. prašymas, kuriuo prašoma panaikinti turto areštų pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , bei taikyti turto areštų žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) . Šis išieškotojos atstovo prašymas išnagrinėtas priimant skundžiamą 2026 m. liepos 16 d. patvarkymą Nr. S-26-5-28356 dėl turto arešto pakeitimo. Šiuo patvarkymu antstolė tenkino išieškotojos UAB „ SUA2 “ atstovo advokato Lino Jako 2026 m. liepos 15 d. prašymų, t. y. panaikino turto areštą Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , bei taikė turto areštą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

2026 m. liepos 29 d. priimtas patvarkymas Nr. S-26-5-29837 dėl skolos išieškojimo iš nekilnojamojo turto ir eksperto skyrimo, kuriuo priverstinis skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį daiktų - žemės sklypų, kurio plotas 8,3500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė nekilnojamajam daiktui - žemės sklypui, kurio plotas 8,3500 ha, esančiam (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „OBER-HAUS“, taip pat nurodyta, kad vadovaujantis CPK 682 straipsnio 3 dalimi už ekspertizę bus sumokama iš antstolės sąskaitos; taip pat patvarkymu vykdymo proceso šalys informuotos, kad vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurių gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

Kaip matyti iš pareiškėjos suformuluoto prašymo, pareiškėja skundžia ir prašo panaikinti 2026 m. liepos 16 d. patvarkymą Nr. S-26-5-28356 bei nuimti (sumažinti) turto areštą visiems žemės sklypams (19 sklypų), kurie nurodyti 2026 m. birželio 22 d. turto arešto akte Nr. 1-19, kartu skolininkė neprieštarauja, kad būtų paliktas areštas tik vienam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini)., kurio vertės visiškai pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Matyti, kad pareiškėja iš esmės ginčija atliktą turto areštą, nes skolininkės teigimu, areštuota ženkliai daugiau turto nei reikalinga įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti.

Dėl skolininkės argumentų apie antstolės veiksmų skubą, nešališkumą ir informacijos teikimą

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

Pareiškėja skunde nurodo, jog skolininkei nerimą kelia antstolės itin didelė skuba, faktas, kad ne visą informaciją skolininkė gauna, taip pat faktas, kad antstolė iš esmės visus patvarkymus (sprendimus, veiksmus) priima tik palankius išieškotojai. Skolininkė ruošia Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundų, taigi civilinis ginčas taip išieškotojos ir skolininkės dar nėra pabaigtas. Antstolė galėtų sulaukti bent Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo, ar kasacinis skundas yra priimtas ar nepriimtas. Tačiau antstolė imasi grasinančios ir bauginančios taktikos, siųsdama patvarkymus ir siūlo skolininkės vadovei G. D. skirti 500 Eur baudą arba taikyti areštą iki trisdešimties parų už 2026 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. S-26-5-26639 dėl informacijos pateikimo prašomos informacijos nepateikimą.

Taigi iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių, matyti, kad pareiškėja mano, jog nėra tinkamai antstolės informuojama; antstolė skuba atlikti vykdymo veiksmus, nelaukdama kol bus pateiktas skundas kasaciniam teismui; gąsdina, jog bus kreipiamasi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkės vadovei; tenkina visus išieškotojos prašymus tokiu būdu kelia abejonių dėl antstolės nešališkumo.

Dėl informacijos gavimo

Pareiškėja antstolei pateiktame skunde nurodo, kad ne visą informaciją iš antstolės gauna. Vertindama šią pareiškėjos užimtą poziciją, antstolė nurodė (ką patvirtina ir vykdomojoje byloje esantys duomenys), kad pradiniai procesiniai dokumentai užvedus vykdomąją bylą Nr. 0005/26/00904 pareiškėjai buvo išsiųsti registruota pašto siunta pareiškėjos deklaruotu buveinės adresu - (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuris taip pat yra nurodytas ir vykdomajame dokumente. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėja negauna savo buveinės adresu siunčiamos korespondencijos geriau gali būti žinomos pačiai pareiškėjai. Vėlesni procesiniai dokumentai pareiškėjai taip pat siunčiami el. pašto adresu - (duomenys neskelbtini) , t. y. tuo pačiu el. pašto adresu, kuris yra nurodomas ir pareiškėjos skundo rekvizituose.

Antstolė taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 644 straipsnio 2 dalį skolininkas turi pareigą antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Taip pat CPK 644 straipsnio 4 punkte numatyta, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taigi įstatymas numato ne lik skolininko teisę, bet ir pareigą, ne bet kaip, o būtent aktyviai domėtis vykdymo procesu. Todėl jei pareiškėja negauna visos jai reikiamos informacijos, tai vykdydama savo pareigą vykdymo procese būti aktyvia su visais vykdomojoje byloje priimtais procesiniais dokumentais gali susipažinti prisijungusi prie Vykdomosios bylos portalo internetinėje svetainėje www.antstoliai.lt, kadangi visi vykdomojoje byloje Nr. 0005/26/00904 procesiniai dokumentai yra priimti/ suskaitmeninti Antstolių informacinėje sistemoje.

Su antstolės patvarkyme (2026 m. rugpjūčio 4 d. Nr. S-26-5-30381, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas) nurodytais argumentais nėra pagrindo nesutikti. Iš antstolės pateiktų vykdymo bylos Nr. 0005/26/00904 duomenų, matyti, kad visi procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami jos oficialiu deklaruotu įmonės buveinės adresu bei elektroninio pašto adresu. Kaip teisingai pažymėjo antstolė - pastarąjį elektroninį paštą pati pareiškėja nurodė ir teismui pateiktame skunde. Pagal CPK 604 straipsnį, vykdymo procese dokumentai juridiniam asmeniui siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, o šalims sutikus ar esant techninėms galimybėms – ir elektroninių ryšių priemonėmis. Juridinis asmuo privalo užtikrinti savo korespondencijos priėmimą oficialiu buveinės adresu, todėl dokumentų faktinis neatsiėmimas ar neperskaitymas, jei jie buvo išsiųsti teisingais adresais, sukelia neigiamas pasekmes pačiam adresatui. Antstolė atliko visus jai įstatymo pavestus veiksmus, kad informacija pasiektų skolininkę. Teismas visiškai pritaria antstolės argumentams dėl skolininko pareigų vykdymo procese. CPK 644 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato skolininko pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, taip pat ir darbo vietos pasikeitimą. Jeigu skolininkė šios pareigos nevykdė arba neužtikrino sklandaus korespondencijos gavimo, ji negali savo neveikimo pasekmių perkelti antstoliui. Vykdymo procesas yra grindžiamas šalių bendradarbiavimo, kooperacijos ir procesinio ekonomiškumo principais. CPK 644 straipsnio 4 punktas aiškiai įtvirtina, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Tai reiškia, kad įstatymas skolininkui suteikia ne tik teises, bet ir nustato aktyvaus elgesio standartą – skolininkas negali užimti pasyvios pozicijos ir vėliau teisintis informacijos trūkumu. Šiuolaikiniame civiliniame procese visos vykdomosios bylos yra skaitmenizuojamos. Kaip pagrįstai nurodė antstolė, visi vykdomojoje byloje Nr. 0005/26/00904 priimti procesiniai dokumentai yra įkelti į Antstolių informacinę sistemą. Pareiškėja, būdama juridinis asmuo, iš kurio tikimasi dar didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartų, turi visas technines ir teisines galimybes bet kuriuo metu prisijungti prie Vykdomosios bylos portalo interneto svetainėje www.antstoliai.lt ir susipažinti su visa bylos medžiaga realiuoju laiku.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė nepažeidė procesinių dokumentų įteikimo bei informavimo tvarkos. Skolininkės teiginiai apie informacijos negavimą vertintini ne kaip antstolės neteisėti veiksmai, o kaip pačios skolininkės įstatyme įtvirtintos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) netinkamas vykdymas. Kadangi antstolės veiksmuose teisės pažeidimų nenustatyta, pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

Dėl antstolio aktyvumo ir pareigos veikti operatyviai

CPK 634 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir efektyviau įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Vykdymo procesas yra orientuotas į greitą ir realų teismo sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir privalomas (CPK 18 straipsnis), realizavimą. Antstolio neveikimas ar delsimas atlikti vykdymo veiksmus be įstatyminio pagrindo reikštų išieškotojos teisių pažeidimą ir vilkintų procesą, o tai prieštarautų vykdymo proceso tikslams bei viešajam interesui. Pagal CPK nuostatas, vykdomieji veiksmai yra atliekami pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu. Aplinkybė, kad skolininkė rengia, planuoja pateikti arba jau yra pateikęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nėra ir negali būti laikoma pagrindu stabdyti vykdomąją bylą.

CPK 625 ir 626 straipsniai numato baigtinį vykdomosios bylos stabdymo pagrindų sąrašą. Tarp privalomųjų ar pasirenkamųjų vykdymo veiksmų stabdymo pagrindų nėra numatyta tokia aplinkybė kaip kasacinio skundo rengimas ar jo priėmimo procesas. Pagal CPK 363 straipsnį, kasacinio skundo padavimas nesustabdo apskųsto sprendimo ar nutarties vykdymo. Įstatymas suteikia išimtinę teisę stabdyti sprendimo vykdymą tik pačiam kasaciniam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai arba teisėjų kolegijai), jei šalys pateikia atskirą argumentuotą prašymą ir teismas nustato tam pagrindą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo privalomumo ir vykdymo operatyvumo principai reikalauja, jog įsiteisėjęs sprendimas būtų vykdomas nedelsiant. Vien subjektyvus skolininko nesutikimas su teismo sprendimu ir procesinis ketinimas jį skųsti kasacine tvarka nepanaikina sprendimo teisinės galios ir nesuteikia antstoliui teisės savavališkai stabdyti išieškojimo procedūrų.

Atsižvelgiant į tai, antstolė, tęsdama vykdymo veiksmus ir reaguodama į skolininkės pranešimus apie rengiamą kasacinį skundą, veikė griežtai pagal jai įstatymo suteiktą kompetenciją ir vykdė CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą aktyvumo bei operatyvumo pareigą. Vykdomosios bylos stabdymas ar veiksmų neatlikimas nesant galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl vykdomųjų veiksmų stabdymo būtų neteisėtas antstolio neveikimas.

Skolininkė skunde teigia, kad antstolė yra šališka, nes tenkina išieškotojos atstovo prašymus. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, jie yra teisiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. CPK 639 straipsnis suteikia teisę išieškotojui vykdymo procese teikti prašymus. Antstolis, veikdamas kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalo šiuos prašymus vertinti per teisėtumo prizmę. Vien aplinkybė, kad išieškotojos advokato prašymas buvo patenkintas, savaime nereiškia antstolės šališkumo, jei pats veiksmas atitinka įstatymų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu antstolė, atsižvelgusi į išieškotojos atstovo prašymą, panaikino dalies turto areštą skolininkei. Šis veiksmas tiesiogiai pagerino skolininkės padėtį ir sumažino jai taikomų ribojimų apimtį, kas visiškai atitinka vykdymo proceso proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Tai akivaizdžiai paneigia skolininkės argumentą, kad antstolė veikia išskirtinai prieš skolininkės interesus.

Dėl antstolio reikalavimų privalomumo ir teisės gauti informaciją

Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį ar atlikti kitus vykdymo veiksmus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Vykdomojoje byloje Nr. 0005/26/00904 antstolė išsiuntė skolininkei teisėtą reikalavimą 2026 m. liepos 3 d. patvarkymas Nr. S-26-5-26639, pateikti duomenis apie įmonės valdomą turtą, lėšas bei finansinę padėtį. Toks reikalavimas yra tiesioginė antstolės pareiga, siekiant operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, ir negali būti interpretuojamas kaip neteisėtas spaudimas ar grasinimas. Kaip matyti iš antstolės procesinių dokumentų, juose skolininkė buvo oficialiai įspėta apie teisines pasekmes, kurios kyla nevykdant teisėtų antstolio reikalavimų. Teismas pažymi, kad toks įspėjimas yra antstolės procesinė pareiga, o ne asmeninis gąsdinimas. CPK 585 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kerta kliūtis vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas turi teisę skirti baudą. Oficialus galiojančių įstatymų normų citavimas ir skolininkės informavimas apie jos elgesio teisines pasekmes (galimą kreipimąsi į teismą dėl baudos) yra teisėtas, profesionalus ir būtinas procesinis veiksmas. Skolininkė, būdama juridinis asmuo, privalo suprasti, kad vykdymo procesas yra priverstinio pobūdžio, o teisėtų reikalavimų ignoravimas sukelia įstatyme numatytą teisinę atsakomybę.

Teismas konstatuoja, kad antstolės veiksmai, reikalaujant pateikti įmonės turto duomenis ir informuojant apie CPK 585 straipsnio taikymo galimybę, visiškai atitiko vykdymo proceso teisėtumo principus. Pareiškėjos subjektyvus šių veiksmų vertinimas kaip „grasinimo“ yra teisiškai nepagrįstas. Antstolė veikė neperžengdama savo įgaliojimų ribų, todėl pareiškėjos argumentai dėl bauginimo nepagrįsti.

Dėl skundžiamo patvarkymo teisėtumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojos atstovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-177-516/2026, VĮ Registrų centras įregistruos skolininkės nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Šio žemės sklypo VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 52 600,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, išieškotojos atstovas prašė vietoje septynių mažesnės vertės žemės sklypų arešto taikyti areštą vienam analogiškos vertės žemės sklypui, o ankstesnius areštus panaikinti. Antstolė nurodė, kad priimdama skundžiamą patvarkymą atsižvelgė į tai, kad tenkinus išieškotojos atstovo prašymą, bendras areštuoto turto vertės ir vykdytino reikalavimo santykis iš esmės nesikeičia, todėl nėra pažeidžiamas proporcingumo principas. Taip pat atsižvelgė, kad CPK 662 straipsnyje įtvirtintą išieškotojo teisę iki priverstinio vykdymo pradžios nurodyti antstoliui, iš kokio skolininko turto turi būti išieškoma pirmiausia, ir toks nurodymas antstoliui yra privalomas. Skundžiamame patvarkyme antstolė akcentavo, kad nors priverstinis vykdymas jau yra pradėtas, ši aplinkybė savaime nepaneigia išieškotojos teisės teikti motyvuotus prašymus dėl vykdymo proceso organizavimo, jeigu jų tenkinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nepažeidžia kitų vykdymo proceso dalyvių teisią bei teisėtų interesų. Juolab kad šioje vykdomosios bylos vykdymo stadijoje joks areštuoto nekilnojamojo turto realizavimo procesas nėra pradėtas, turto pardavimo procedūros nevykdomos, todėl areštuoto turto sudėties pakeitimas nesukelia jokių neigiamų procesinių pasekmių nei Pareiškėjai, nei tretiesiems asmenims.

Priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė atsižvelgė į tai, kad išieškotoja prašo panaikinti areštą septyniems skolininkės žemės sklypams, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 52 970,00 Eur, ir tuo pačiu taikyti areštą vienam žemės sklypui, kurio vidutinė rinkos vertė yra 52 600,00 Eur. Šis turto verčių dydžių skirtumas nėra reikšmingi ir neturi jokios įtakos vykdytino reikalavimo užtikrinimo apimčiai. Todėl iš esmės keičiamas tik areštuojamų objektų skaičius, tačiau ne jų ekonominė vertė ar išieškotojos reikalavimo užtikrinimo lygis. Antstolė atsižvelgė ir į tai, kad areštuojamas turtas priklauso tai pačiai išieškojimo eilei kaip ir anksčiau areštuoti žemės sklypai (CPK 665 straipsnio 2 dalis), todėl nėra keičiama išieškojimo nukreipimo tvarka ar pažeidžiamas įstatyme nustatytas eiliškumo principas.

Šiuo klausimu sutiktina su antstolės pozicija - pagal CPK 639 straipsnį, išieškotojas yra aktyvus vykdymo proceso dalyvis, turintis teisę teikti prašymus. Antstolė, reaguodama į išieškotojo nurodytą informaciją apie naują skolininkės turtą, ne veikė „aklai“, o vykdė pareigą – imtis visų teisėtų priemonių išieškotojos interesams tinkamai apginti. Jei išieškotojas identifikuoja likvidesnį ar prioritetinį turtą, antstolis privalo šį prašymą įvertinti. CPK 675 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skolininkė nurodo, kad buvo areštuota 19 sklypų. Tai rodo, kad pradinio arešto metu individualių sklypų vertė buvo nedidelė arba jų likvidumas kėlė abejonių, todėl, siekiant garantuoti skolos išieškojimą, buvo apribotas didesnis kiekis objektų. Paaiškėjus naujam skolininkės turtui, kurio vertė yra didesnė, ir esant išieškotojos prašymui antstolė atliko turto arešto optimizavimą. Nuimdama areštą nuo 7 sklypų ir uždėdama areštą vienam naujam sklypui, antstolė ne padidino spaudimą, o subalansavo vykdymo procesą.

Dėl arešto masto ir turto vertės

Iš skundo turinio, matyti, kad skolininkė neprieštarauja, jo būtų paliktas areštas tik vienam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė siekia apie 1 milijoną eurų (tokia sklypo vertė buvo įtvirtinta ir sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje tarp išieškotojos ir skolininkės), kurio pakaktų visai išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms pateikti, nesupranta dėl ko nebuvo panaikintas areštas visiems sklypams išskyrus šį nurodytą sklypą. Pažymi, kad šiuo metu areštuotų žemės sklypų vertė viršija įsiskolinimą daugiau nei 10 kartų.

Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjos skundą nurodė, jog iš esmės skundas grindžiamas teiginiu, kad antstolė areštavo akivaizdžiai didesnės vertės turtą, negu būtina vykdytinam reikalavimui ir vykdymo išlaidoms užtikrinti. Pareiškėja nurodo, jog vien jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė yra 1 000 000,00 Eur, o viso areštuoto turto vertė daugiau kaip dešimt kartų viršija išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tačiau sistemiškai įvertinus skunde pateiktus argumentus akivaizdu, kad tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrįsta objektyviais ir leistinais įrodymais, o iš esmės grindžiama prielaidomis bei subjektyviais vertinimais. Pareiškėjos nurodoma 1 000 000,00 Eur žemės sklypo vertė nėra pagrįsta nei turto vertinimo ataskaita, nei kitais objektyviais rinkos vertę patvirtinančiais įrodymais. Ši suma iš esmės siejama tik su anksčiau tarp Pareiškėjos ir išieškotojos sudarytu žemės sklypo perleidimo sandoriu, kuris vėliau buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pritaikius restituciją. Taigi pareiškėja, siekdama pagrįsti tariamą areštuoto turto vertę, remiasi sandoriu, kuris ne tik nesukėlė galutinių teisinių padarinių, bet ir teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu. Akivaizdu, kad toks sandoris negali būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu realią ginčo žemės sklypo rinkos vertę vykdymo proceso metu. Taigi, kad vien aplinkybė, jog tam tikru momentu šalys buvo susitarusios dėl konkrečios turto kainos, savaime neįrodo, jog būtent tokia yra objektyvi turto rinkos vertė.

Teismas pažymi, kad vykdymo procese turto vertė pradiniame etape yra preliminari (orientacinė). Tikroji nekilnojamojo turto vertė paaiškėja tik atlikus oficialią ekspertizę arba turto realizavimo (varžytynių) metu. Pareiškėjos argumentas, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertė yra 1 000 000,00 Eur, teisiškai laikytinas tik prielaida, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir leistinais įrodymais (pavyzdžiui, turto vertinimo ataskaita). Kaip teisingai pažymėjo antstolė, sandoris, kuriuo remiasi pareiškėja, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu ir buvo pritaikyta restitucija. Teisiškai tai reiškia, kad sandorio kainos sąlyga išnyko (ab initio). Panaikinto sandorio kaina negali atspindėti objektyvios turto vertės rinkoje vykdymo proceso metu, nes sandorio šalys kainą nustato individualiu susitarimu, kuris dažnai priklauso nuo specifinių verslo interesų ar kitų asmeninių aplinkybių, neatitinkančių realios rinkos kainos. Pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau šis proporcingumo principas negali būti aiškinamas izoliuotai, pažeidžiant išieškotojo interesus.

Pradiniame turto arešto etape, kai turtas dar nėra oficialiai įvertintas CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka, reali turto vertė išlieka nežinoma (neaiški). Kol nėra gauta nepriklausomo eksperto išvada arba turto vertinimo ataskaita, antstolis objektyviai negali įvertinti, ar vieno konkretaus sklypo pakaks visam išieškojimui bei vykdymo išlaidoms padengti. Jeigu antstolė panaikintų areštą visiems likusiems 12 sklypų, o vėliau paaiškėtų, kad pareiškėjos nurodomo sklypo reali rinkos vertė (arba kaina, gauta varžytynėse) yra kelis kartus mažesnė nei 1 milijonas eurų, išieškotojos reikalavimų patenkinimas taptų nebeįmanomas arba esmingai apsunkintas. Skolininkė per tą laiką galėtų likusį turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Teismas pabrėžia, kad antstolė, gavusi informaciją apie naują turtą, pasielgė visiškai proporcingai – atlaisvino dalį 7 sklypų, o likusių 12 sklypų areštą paliko kaip būtiną procesinę garantiją. Toks balansas užtikrina, kad vykdymo procesas nebūtų paralyžiuotas dėl subjektyvių šalių ginčų. Kol vykdymo procese nėra pateikti leistini įrodymai, patvirtinantys tikslią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertę, antstolė ne tik turi teisę, bet ir privalo išlaikyti papildomo turto areštą, kad garantuotų pilnutinį teismo sprendimo įvykdymą. Jokių teisėtumo pažeidimų antstolės veiksmuose nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti 2026 m. rugpjūčio 4 d. antstolės patvarkymą Nr. S-26-5-30381.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad antstolė nagrinėdama skundą atsižvelgė į skolininkės argumentus, kad taikomas turto areštas jai trukdo disponuoti turtu t. y. parduoti kurį nors sklypą ir tokiu būdu atsiskaityti su išieškotoja, todėl 2026 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu, kuriuo skundas išnagrinėtas, leido skolininkei atlikti turto pardavimą su sąlyga, kad gautos lėšos bus panaudotos atsiskaitymui su išieškotoja.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ PRS1 “ skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0005/26/00904 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.