Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eU-15296-811/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04816-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3. (S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 8 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų PRS1 (PRS1) ir PRS2 (PRS2) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo irnustatė:pareiškėjai Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2026-06-01 sprendimą Nr. 26S111998 (toliau – Sprendimas 1) ir 2026-06-10 sprendimą Nr. 26S119371 (toliau – Sprendimas 2)). Nurodo, kad pareiškėjui PRS1 (PRS1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 15 punktu (asmuo yra užbaigęs studijas Lietuvos Respublikoje), (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini) Sprendimu 1 šis leidimas panaikintas dėl to, kad pareiškėjas turi 710 Eur skolą už administracinius nusižengimus ir 417,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra). Pareiškėjai PRS2 (PRS2), vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaip sutuoktiniui asmens, turinčio leidimą laikinai gyventi), (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini). Sprendimu 2 vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi pareiškėjos leidimas panaikintas dėl to, kad Sprendimu 1 panaikintas jos sutuoktinio – pareiškėjo leidimas laikinai gyventi. Paaiškina, kad Sodros Vilniaus skyrius 2026-06-04 sprendimu Nr. KA_SP1E-2409 (toliau – Sodros skyriaus sprendimas) 498,20 Eur skolos mokėjimas išdėstytas iki 2026-10-31: iki 2026-07-31 – 124,55 Eur; iki 2026-08-31 – 124,55 Eur; iki 2026-09-30 – 124,55 Eur; iki 2026-10-31 – 124,55 Eur. Be to, pareiškėjas teigia 2026-06-04 pateikęs prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) išdėstyti jo skolą ir 2026-06-08 sumokėjo skolos dalį, t. y. 100 Eur. Vadovaujasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir nurodo, kad Sodros skyriaus sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023-07-13 įsakymu Nr. A1-461 patvirtintų taisyklių dėl valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo 64 punktu skolos sumokėjimas oficialiai išdėstytas dalimis. Taigi, tiesiogiai įvykdyta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta išimtis, panaikinanti draudimo išduoti ar palikti galioti leidimą. Sprendimas 1 priimtas 2026-06-01, Sodros skyriaus sprendimas – 2026-06-04, todėl Departamentas neturėjo galimybės į tai atsižvelgti, tačiau teismas privalo šią naują aplinkybę įvertinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl tam tikrų pažeidimų pagrindo panaikinti leidimą gyventi, turi būti laikomasi proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 3 punktas; Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2001-08-02 sprendimas byloje Boultif v. Switzerland, peticijos Nr. 54273/00). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei EŽTT praktika ir teigia, kad leidimo panaikinimas dėl palyginti nedidelės skolos (kurią institucijos pačios leido išdėstyti) yra neproporcinga priemonė pagal sukeliamas pasekmes. Sodros suma nesiekia 1 200 Eur, pareiškėjas reagavo į Departamento informaciją ir aktyviai sprendė įsiskolinimo klausimą. Leidimo panaikinimas pareiškėjui sukels itin neigiamas pasekmes, nes jis negalės tęsti studijų. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjas yra pateikęs paraišką (duomenys neskelbtini) dėl magistro studijų (duomenys neskelbtini). Be to, panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, automatiškai panaikintas ir jo sutuoktinei pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.Pažymi, kad pažeidimui esant mažareikšmiam, teismai netaiko įstatymuose numatytų sankcijų (žr. Regionų administracinio teismo (iki 2024-01-01 – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2020-03-04 administracinę bylą Nr. I2-807-789/2020). Šiuo atveju skolos suma nėra didelė, Sodra skolą išdėstė, pareiškėjas dalį skolos sumokėjo, pažeidimą laiko mažareikšmiu ir mano, kad neturėtų būti taikoma įstatyme numatyta sankcija – panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo skola nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės finansiniams interesams. Vadovaujasi Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi ir mano, kad šios nuostatos taikymas yra išvestinis – jis grindžiamas tuo, kad pagrindinis sprendimas (dėl sutuoktinio) yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad Sprendimas 2 dėl pareiškėjos leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo priimtas nesuėjus jo apskundimo terminui, t. y. dar galiojant pareiškėjo leidimui, todėl Sprendimas 2 priimtas nepagrįstai. Tenkinus skundą ir panaikinus Sprendimą 1, neliks pagrindų pareiškėjos leidimui gyventi Lietuvoje panaikinti, todėl naikintinas ir Sprendimas 2. Pareiškėja neturi skolų ar kitų pažeidimų, jos leidimas panaikitas vien dėl sutuoktinio situacijos, kuri keičiasi (skola išdėstyta). Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjų skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė ginčijamus sprendimus. Sprendimas 1 priimtas, nes pareiškėjas turi skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, mokestinę nepriemoką Sodros biudžetui. Pareiškėjo skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, yra didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį. Departamento darbuotojas 2026-04-21 (pakartotinai 2026-05-06) kreipėsi į pareiškėją per Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) esančią paskyrą, pranešdamas, kad pareiškėjas skolingas Inspekcijai ir Sodrai. Pareiškėjas 2026-05-06 susipažino su minėta informacija ir nurodė, kad kaip įmanoma greičiau sumokės skolą. Patikrinus pareiškėjo duomenis 2026-06-01, nustatyta, kad jis turi 710 Eur dydžio skolą už padarytus administracinius nusižengimus ir 417,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą Sodrai. Pareiškėjas, žinodamas apie savo turimus įsiskolinimus, jų iki Sprendimo 1 priėmimo nepadengė, skolos mokėjimas nebuvo atidėtas ar išdėstytas dalimis, todėl atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skola viršija vienos bazinės socialinės išmokos dydį ir yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas, Departamentas priėmė Sprendimą 1 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, Sprendimu 2 nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi. Teigia, kad pareiškėjos šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, ji neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu. Teigia, kad priėmus Sprendimą 1, pareiškėjai į MIGRIS paskyrą 2026-06-02 išsiųsta užklausa, kuria buvo prašoma iki 2026-06-09 pateikti Departamentui informaciją, ar pareiškėja turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme įtvirtintu pagrindu. Pareiškėja iki Sprendimo 2 priėmimo prašomos informacijos nepateikė, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, Sprendimu 2 panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi.Pažymi, kad aplinkybės, jog priėmus Sprendimą 1 pareiškėjas ėmėsi veiksmų dėl skolos išdėstymo dalimis ir dalį skolos sumokėjo, nesuteikia pagrindo sutikti su pareiškėjų prašymu panaikinti skundžiamus sprendimus. Mano, kad priimti sprendimai galėjo būti paskata sumokėti skolas ir pažymi, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad Inspekcija patenkino pareiškėjo prašymą ir priėmė sprendimą dėl jo skolos išdėstymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo pridėtos galimai mobiliojo telefono ekrano fotokopijos, kurioje matyti įrašas, jog pareiškėjas papildė sąskaitą 100 Eur, nėra galimybių nustatyti, kokio asmens sąskaita papildyta ir kada tai atlikta, nes matomas tik mokėjimo laikas 19.51 val., tačiau neaiški mokėjimo data, be to nepatvirtina, kad pareiškėjas 100 Eur sumokėjo Inspekcijai, nes iš ekrano fotokopijos akivaizdu, kad 133,21 Eur suma 2026-05-13 nurašyta antstolio Sauliaus Mulevičiaus, tačiau nėra žinoma, ar tai yra pareiškėjo, sąskaita. Todėl mano, kad pridėta ekrano fotokopija nepagrindžia, kad pareiškėjas 2026-06-08 sumokėjo Inspekcijai 100 Eur skolą. Tačiau net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų 2026-06-08 sumokėjęs 100 Eur Inspekcijai, nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas 1 priimtas neteisėtai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nėra skolingas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams. Sodros skyriaus sprendimas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis nepaneigia Sprendimu 1 nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas Sprendimo 1 priėmimo metu turėjo didesnę nei 1 bazinės socialinės išmokos dydis, skolą. Nurodo, kad Įstatyme aiškiai nustatytas vieno bazinės socialinės išmokos dydžio – 74 Eur – skolos reikšmingumas, todėl pareiškėjo skola nėra mažareikšmė. Pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti imperatyvūs pagrindai, Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti pažeidimo mažareikšmiškumą. Pažymi, kad pareiškėjo nurodyto Regionų administracinio teismo 2020-03-04 sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-807-789/2020 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių. Tuo pačiu nelaiko sankcija leidimo laikinai gyventi panaikinimo dėl nesumokėtų mokesčių ir teigia, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nėra siejamos su užsieniečių grėsmės konstatavimu. Pareiškėjai ginčijamais sprendimais nėra išsiunčiami iš šalies, Įstatymo laikymasis yra pareiga, o ne radikali priemonė. Pažymi, kad būtent Įstatymo nuostatos imperatyviai įpareigoja užsieniečiui panaikinti leidimą gyventi, nustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1-19 punktuose nurodytus pagrindus, taigi – ir faktines aplinkybes, kad užsieniečio skola yra didesnė nei vieno bazinės socialinės išmokos dydžio (74 Eur). Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 139 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjų vertinimas neturi pagrindo. Taip pat pažymi, kad agal Įstatymo 52 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, kai jis yra panaikintas (52 straipsnio 1 dalies 4 punktas, todėl nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad Sprendimas 2 priimtas dar galiojant pareiškėjo leidimui laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą 2, kreipėsi į pareiškėją ir prašė iki 2026-06-09 pateikti Departamentui informaciją, ar ji turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimą 2 priėmė nustatytu laiku, negavęs prašomos informacijos. Aplinkybės, kad pareiškėja nėra skolinga ar nėra padariusi pažeidimų, nėra reikšmingos Sprendimui 2 priimti, todėl nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais dėl Sprendimo 2 (ne)proporcingumo. Atsižvelgdamas į tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, jog šeimos nario, gyvenančio kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi panaikinamas, jei panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi ir šeimos narys neturi kito teisėto pagrindo leidimui gyventi, Departamentas neturi pagrindo vertinti tokių aplinkybių, kaip užsieniečio šeimos nario įsiskolinimai ar galimi pažeidimai. Skundas atmestinas.Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini). Departamentas 2026-04-21 per MIGRIS pareiškėjui išsiųstame pranešime nurodė nustatęs, kad pareiškėjas yra skolingas Inspekcijai ir Sodrai, todėl prašė kaip įmanoma skubiau arba iki 2026-05-05 sumokėti skolas, atkreipė dėmesį į Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Departamentas 2026-05-06 per MIGRIS priminė pareiškėjui apie 2026-04-21 jam siųstą informaciją, susijusią su jo skolomis Inspekcijai ir Sodrai, todėl pakartotinai prašė kaip įmanoma skubiau arba iki 2026-05-13 sumokėti skolas, pakartotinai atkreipė dėmesį į Įstatymo 50 straipsnio 2 punkto nuostatą. Pareiškėjas 2026-05-06 per MIGRIS atsakė Departamentui, kad kiek įmanoma greičiau sumokės skolą. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2026-06-01 Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pareiškėjas skolingas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams ir Sodrai. Departamentas 2026-06-02 per MIGRIS pranešė pareiškėjai, kad 2026-06-01 priimtu Sprendimas 1 panaikintas jos sutuoktinio pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išaiškino Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatą, pranešė, kad yra pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi ir paprašė 2026-06-09 informuoti atsakant į šią užklausą, ar pareiškėja turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme įtvirtintu pagrindu ir ar ketina teikti prašymą naujam leidimui gyventi gauti; nurodė, kad nepateikus prašomos informacijos, bus priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja 2026-06-03 perskaitė Departamento 2026-06-02 pranešimą MIGRIS, tačiau atsakymo nepateikė. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, 2026-06-10 Sprendimu 2 nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjos šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėja neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl Sprendimo 1.Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2026-05-22 iki 2026-07-01) 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams, nevykdo įsipareigojimų muitinei (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas) arba nėra pateikęs bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Taigi Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams, nevykdo įsipareigojimų muitinei (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas) arba nėra pateikęs bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2026-01-01) patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 74 Eur. Pagal Sodros Vilniaus skyriaus 2026-05-29 raštu Nr. (11.4E) DV S-41000 pateiktus Sodros 2026-05-26 duomenis, pareiškėjas turėjo 417,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą Sodrai. Pagal Departamento pateiktą Administracinių nusižengimų registro 2026-06-22 išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (toliau – ANR 2026-06-22 išrašas) pareiškėjas 2026-06-22 turėjo skolų Inspekcijai už padarytus administracinius nusižengimus: 30 Eur (2026-02-05 nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-2666-2026), 95 Eur (2026-03-16 nutarimas Nr. 0239-ANR_N-32887-2026), 60 Eur (2026-03-19 nutarimas Nr. 10-ANR N-6719_2026), 30 Eur (2026-03-26 nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-6394-2026), 75 Eur (2026-04-29 nutarimas Nr. 10-ANR_N-10290-2026), 70 Eur (2026-05-05 nutarimas Nr. 10-ANR N-10688-2026); 90 Eur (2026-05-12 nutarimas Nr. 10-ANR_N-11346-2026); 90 Eur (2026-05-12 nutarimas Nr. 10-ANR_N-11322-2026) ir 70 Eur (2026-05-21 nutarimas Nr. 10-ANR N-12406-2026), t. y. iš viso 610 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas Sprendimo 1 priėmimo dieną (2026-06-01) turėjo daugiau nei vienos bazinės socialinės išmokos dydžio skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Inspekcija, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu 1 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.Sprendime 1 nustatyta ne tik pareiškėjo skola Sodrai, bet ir skola Inspekcijai už administracinius nusižengimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Inspekcija patenkino pareiškėjo 2026-06-04 prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Todėl nesutiktina su pareiškėju, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta išimtis, dėl kurios jam negali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas sumokėjo 100 Eur skolą Inspekcijai, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas sumokėjo likusią 610 Eur skolą už administracinius nusižengimus, kas patvirtina, jog pareiškėjo skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Inspekcija, didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį. Departamentui priimant Sprendimą 1 priėmimo metu pareiškėjo skola Sodrai ir Inspekcijai siekė 1 127,72 Eur (417,72 Eur + 710 Eur), t. y. buvo 15 kartų didesnė. nei 2026 m. patvirtintas vienos bazinės socialinės išmokos dydis. Be to, sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo Sprendime 1 įtvirtintu pagrindu, Departamentu nėra suteikta teisė vertinti mažareikšmiškumą.Dėl Sprendimo 2.Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu 2 panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, nes ji nepateikė duomenų apie tai, kad turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme įtvirtintu pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų situaciją, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo jų naikinti. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismasnusprendžia: pareiškėjų PRS1 (PRS1) ir PRS2 (PRS2) skundą atmesti.Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.Teisėjos Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė