Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2026-06-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-3374-980/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-06-11
Bylos Nr.
e2YT-3374-980/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00426-2026-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
T. V.
Suinteresuotas asmuo
M. Ž.
Išvadą teikia
viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3374-980/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00426-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.3.9.1; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,dalyvaujant pareiškėjai T. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,suinteresuoto asmens M. Ž. atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei Raimondai Šoparienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys M. Ž., išvadą teikianti institucija VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jos motiną M. Ž. neveiksnia tam tikrose srityse, paskirti jai globėją ir turto administratorių.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos mama M. Ž. yra našlė, o jos sveikata (fizinė/psichinė) yra labai pablogėjusi, t. y. mamai 2024-12-02 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl dalyvavimo lygio, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Agentūra) Kauno II teritorinis skyrius sprendimu nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis ir 80 procentų netekto dalyvumo lygis. Mamos sveikatos būklė blogėjo palaipsniui, mama iš esmės nevaikšto, negali suteikti jokios objektyvios informacijos apie save, savęs atstovauti institucijose, nesiorientuoja laike, vietoje, negali išsakyti savo nuomonės, poreikių, kelti klausimus. Pareiškėjos mama nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, negali priimti sprendimų, nesupranta naujos informacijos, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, nesupranta naujos informacijos. Pareiškėja taip pat pažymi, kad jos mama pati nevyksta tvarkyti reikalų į viešojo administravimo ar kitas institucijas. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos mama M. Ž. nežino kiek tiksliai gauna pensijos, negali pasakyti kokiu būdu gauna pensiją ar ji atnešama į namus ar kokiu nors kitu būdu. Ji negeba paaiškinti kaip reikėtų paskirstyti pinigus, nesugeba įvardinti būtiniausių prekių, neturi jokio supratimo apie svarbiausių prekių kainas. Banko kortelę atpažįsta, tačiau kaip ja naudotis nežino, paaiškinti negali. Ji nežino kas yra lizingas, kreditas. Mamos supratimu, nekilnojamas turtas tai butas, elektra, o kilnojamas turtas esąs butas. Mama pripažįsta, kad šiuo metu gyvena pas dukrą pareiškėją T. V., nes pati nebesugeba savimi pasirūpinti. Mama pripažįsta, kad parduotuvėse apsiperka pareiškėja, ji tvarko namus, skalbia, gamina maistą. Kalbant apie sveikatą pareiškėjos mama aiškina, kad būna dieną geriau, dieną blogiau, bet konkrečių ligų nenurodo. Pareiškėjos mama nežino kas jos šeimos gydytojas, kur dirba, kaip pas jį reikėtų nuvykti. Pareiškėjos mama nežino kas yra socialinės paslaugos, kur dėl jų reikėtų kreiptis, jos supratimu tai pensija. Pareiškėjos mamos supratimu neveiksnumas tai liga, bet kokia liga, pakomentuoti negali.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens M. Ž. atstovas Marius Cechanavičius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad M. Ž. sveikata (fizinė/psichinė) yra labai pablogėjusi. M. Ž. 2024-12-02 Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl dalyvavimo lygio, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Agentūra) Kauno II teritorinis skyrius sprendimu nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis ir 80 procentų netekto dalyvumo lygis. Pareiškėja kartu su pareiškimu ir jo priedais į bylą pateikė VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro Išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus patvirtina, kad nėra nei vienos srities, kurioje M. Ž. galėtų savimi pasirūpinti ar savarankiškai priimti sprendimus. pareiškimas dėl M. Ž. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo neprieštarauja jos interesams. Tačiau, galutinę poziciją dėl M. Ž. pripažinimo neveiksnia ir kitų pareikštų reikalavimų išsakys teismo posėdžio metu, kai bus gauta teismo psichiatrinės ekspertizės išvada.

Teismo posėdžio metu pareiškėja T. V. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad M. Ž., jos sveikatos būklė vis prastėja, labai prasta atmintis, nieko pati daryti negali. Šiuo metu ji mamą prižiūri. Džiaugiasi, kad mama pati pavalgo ir nueina pati į tualetą, taip elgiasi kaip trijų metų vaikas. Truputį pasikalba su mama, bet didesnę dalį dienos ji miega. 1,5 metų pareiškėjos mama gyvena pas pareiškėją. Globėjos pareigos jai yra suprantamos, pareiškėja sutinka būti paskirta mamos globėja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. Ž. atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius paaiškino, kad su pareiškimu sutinka bei papildomai paaiškino, kad vertinant byloje pateiktus duomenis atstovo pozicija nesikeičia, kuri buvo išdėstyta pateiktame atsiliepime.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė Raimonda Šoparienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad M. Ž. dėl sveikatos sutrikimo ji nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, suprasti savo veiksmų esmę, savarankiškai tvarkyti įvairius asmeninius reikalus; sudaryti sandorius, rūpintis savo sveikata, tvarkytis buityje. M. Ž. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, ir jos interesų atstovavimas visose gyvenimo srityse. Pareiškėja T. V. yra M. Ž. dukra. Ji nedirba, nes visą laiką skiria mamos priežiūrai. Pareiškėja T. V. sveikata nesiskundžia, sveikata patikrinta pagal nustatytą tvarką. Ištekėjusi, jos vyras K. V. neprieštarauja, kad žmona globotų savo neįgalią mamą. T. V. yra rūpestinga, atsakinga moteris, ji nuoširdžiai rūpinasi mamos sveikata, higiena, finansiniais klausimais. Suinteresuoto assmens M. Ž. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas, butas esantis (duomenys neskelbtini). Šiam turtui prižiūrėti tikslinga skirti turto administratorių. Mano, kad šias pareigas galėtų atlikti dukra T. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl M. Ž. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar egzistuoja medicininis kriterijus pripažinti M. Ž. neveiksnia tam tikrose srityse, 2026 m. sausio 19 d. nutartimi M. Ž. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Atlikus ekspertizę, 2026 m. gegužės 18 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. Ž. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertų vertinimu nustatyta, kad M. Ž. socialinė ir buitinė dezadaptacija nulemta (duomenys neskelbtini), progresuojančios eigos ir su ja susijusio pažinimo, emocijų bei valios sferų sutrikimų. Šis psichikos sutrikimas lėmė visapusišką adaptacinių mechanizmų dezintegraciją, apimančią ne tik pažinimo procesų išnykimą, bet ir kritikos, motyvacijos bei socialinio funkcionavimo praradimą. Palaipsniui jai susiformavo ryškus kognityvinis defektas su dėmesio, atminties, mąstymo ir orientacijos sutrikimu, nulemiantis negrįžtamus asmenybės pokyčius ir socialinę ir buitinę dezadaptaciją. Įvertinus nustatyto vyraujančio (duomenys neskelbtini) sindromo retrospektyvius ir prognostinius dinaminius (trukmė, eiga, remisijos) pokyčius, klinikinių simptomų kokybinius ir kiekybinius požymius (išreikšti kognityvinių funkcijų, mąstymo, atminties ir valios sutrikimai) bei M. Ž. socialinį funkcionalumą, galima teigti, kad jos gebėjimas kompetentingai suprasti ir kritiškai įvertinti savo veiksmus, numatyti jų pasekmes (teisines, socialines, moralines) bei gebėjimas valdyti savo veiksmus (priimti sąmoningus, savarankiškus, adekvačius sprendimus, valingai reguliuoti, kontroliuoti, koreguoti savo elgesį) yra ryškiai sutrikęs. Dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl socialinės ir buitinės dezadaptacijos jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Dėl psichikos sveikatos būklės M. Ž. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Dalyvaujantys byloje asmenys abejonių dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumo nekėlė, išvados motyvuotos, neprieštaraujančios kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas nemato pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu.

Taigi, pagal byloje surinktus duomenis M. Ž. dėl psichikos sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, dėl nepakankamų intelektinių gebėjimų stebimi ryškūs adaptacijos visuomenėje sutrikimai, gebėjimas savarankiškai gyventi labai ribotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnis).

CK 2.10 straipsnio 2 dalyje ir CPK 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Įvertinus M. Ž. psichikos sveikatos būklę, siekiant jos socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgus į VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro sveikatos duomenis bei Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą bei kitus byloje esančius duomenis, M. Ž. pripažįstama neveiksnia tose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios įvardytos ekspertizės akte ir kurios yra apibrėžtos. Pažymėtina, kad teismui nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis, ekspertizės akto objektyvumu ir teisingumu. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. Ž. sveikatos būklė ateityje galėtų pagerėti, todėl nepripažinti jo neveiksniu ekspertizės akte nustatytose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų.

CPK 468 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte numatytų sričių sąrašas, kuriuose asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis – aprašo 10.1.7. punkte numatytos kitos turtinių santykių sritys ir 10.2.6. punkte numatytos kitos asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas neveiksniu. Ekspertui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga. Įvertinęs eksperto išvadą, pareiškėjos, asmens, kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse M. Ž. atstovo paaiškinimus, teismas, siekdamas nesuvaržyti asmens teisių daugiau nei būtina, tačiau užtikrinti asmens teises bei interesus pripažįsta M. Ž. neveiksnia tose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios įvardytos ekspertizės akte. Kartu, siekdamas aiškumo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo konkrečią sritį sudarančių sandorių ir (ar) veiksmų sąrašus taip, kaip nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte, nes taip, teismo nuomone, nėra praplečiamas sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašas, jis lieka baigtinis, o tik nurodomi pavyzdiniai konkrečią sritį sudarantys sandoriai ir (ar) veiksmai.

Esant minėtoms aplinkybėms, įrodymams ir paaiškinimams suinteresuotas asmuo M. Ž. pripažintina neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: turtinių santykių srityse: 1. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3. Kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4. Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5. Paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6. Dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 7. socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: 1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 6. Rinkimų teisinių santykių sritis; 7. pilietinių teisių sritis (balsavimas rinkimuose); 8. teisinių santykių, susijusių su viešojo administravimo subjektais sritis (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų įvertinimas ir pan.); 9. socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.) (CK 2.10 straipsnis, CPK 468 straipsnis).

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu.

CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. V. yra M. Ž. dukra. Ji rūpinasi savo mamos poreikių tenkinimu, nori ir gali tai daryti ateityje, todėl sutinka būti paskirta neveiksnios tam tikroje srityje mamos M. Ž. globėja. Byloje esantis medicininis pažymėjimas patvirtina, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti globėjos pareigas. Pareiškėja neteista, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja bausta už administracinius nusižengimus. Ji sutinka tapti savo neįgalios mamos globėja bei turto administratore. T. V. sutuoktinis K. V. sutinka, kad T. V. būtų paskirta M. Ž. globėja ir turto administratore. Aplinkybių, dėl kurių T. V. negalėtų būti paskirta savo mamos M. Ž. globėja ir turto administratore, byloje nenustatyta.

Įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse M. Ž. nustatyti globą visose aukščiau nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėja paskiriant T. V. (CK 3.238 straipsnis, 3.240 straipsnio 1, 2 dalys, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis).

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. galimai mokamos socialinės išmokos, vadovaujantis CK 3.245 straipsniu, CPK 508 straipsnio 3 dalies nuostatomis, M. Ž. priklausančiam turtui nustatytinas paprastasis administravimas, turto administratore skirtina T. V. (CK 4.238 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnis).

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtam globėjui ir turto administratoriui išaiškintina, kad jis turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti M. Ž. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 7) neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys); 8) administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių; administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais; administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, o apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.242, 4.243 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 464¹, 468 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti suinteresuotą asmenį M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

Turtinių santykių srityse:

1. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

2. Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

3. Kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

4. Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

5. Paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

6. Dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

Asmeninių neturtinių santykių srityse:

1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

6. Rinkimų teisinių santykių sritis;

7. pilietinių teisių sritis (balsavimas rinkimuose);

8. teisinių santykių, susijusių su viešojo administravimo subjektais sritis (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų įvertinimas ir pan.);

9. socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo naudotis socialinėmis paslaugomis ir pan.)

Nustatyti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti M. Ž. globėja T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti M. Ž. turto administratore T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiriant paprastąjį turto administravimą.

Sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė