Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-928-549/2026Teisminio proceso Nr. 4-6-3-18621-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 16.11.9.2.; 21.10.3.; 21.10.4.Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini).KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 6 d.KlaipėdaKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant pareiškėjai – konfiskuotos transporto priemonės savininkei PRS1 , jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Poškienei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo konfiskuotos transporto priemonės savininkės PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026-09-01 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismasn u s t a t ė:Institucijos 2026-09-01 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) TRA1 pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta 900 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 22 mėnesiams, bei transporto priemonės – keleivinio automobilio „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra PRS1 , konfiskavimas, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, taip pat transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka. Šiais veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktą. Konfiskuotos transporto priemonės savininkė PRS1 (toliau – ir Pareiškėja) skundu prašo grąžinti jai priklausantį automobilį, kadangi jo savininkė yra Pareiškėja ir yra tai įrodanti pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodė, jog nusipirkus šį automobilį ir pasibaigus privalomajam automobilio draudimui, jai TRA1 pasiūlė sutaupyti pinigų apdraudžiant automobilį jo šeimos nario vardu. Pabrėžia, jog būtent TRA1 jai įrodinėjo, jog jis turi teisę vairuoti, rodė savo vairuotojo pažymėjimą, kuris pasirodo, yra nebegaliojantis. Todėl prašo atsižvelgti į šias susiklosčiusias aplinkybes ir grąžinti jai priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog skunde pateiktais duomenimis bandoma įtikinti teismą, kad nuobauda neproporcinga padarytam nusižengimui ir pritaikyta trečiajam asmeniui, kad transporto priemonė nusižengimo padarymo metu priklausė asmeniui, kuris nesusijęs su nusižengimu. Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju transporto priemonė nusižengimo padarymo metu – 2026-08-14, nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, todėl negalėjo dalyvauti viešajame eisme. PRS1 su skundu pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri surašyta 2026-07-19. Akivaizdu, jog PRS1 turėjo laiko įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio reikalavimus ir privalėjo užregistruoti transporto priemonę savo vardu. Tačiau buvo deklaruotas tik pardavimas, tuo formaliai siekiant įvykdyti buvusio savininkas BAS1 reikalavimą. Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka nustatyta, kad privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę „BMW X5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudė DLA1, t.y. TRA1 tėvas. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad PRS1 yra tik pristatoma kaip transporto priemonės savininkė, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo. TRA1 nepasimokė iš ankstesnių administracinių nusižengimų, ir toliau sistemingai darė kelių eismo taisyklių pažeidimus – iki šio nusižengimo padarymo 6 kartus nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Iš jų du kartus buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atkreipė dėmesį, jog nutarimai minėtose bylose yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi, tačiau TRA1 pastarųjų 6 nuobaudų nevykdo. Tai, kad TRA1 toliau daro administracinius nusižengimus, leidžia spręsti, kad skiriamos nuobaudos nepasiekia savo tikslų, todėl nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčiant TRA1 ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Šiuo atveju, neabejotinai užfiksuota, kad TRA1 vairavo transporto priemonę ir bandė išvengti atsakomybės susikeisdamas vietomis su kartu važiavusia PRS1. Tai, kad PRS1 susikeitė vietomis su TRA1, kai juos sustabdė policijos pareigūnai, patvirtina, kad PRS1 buvo žinoma apie tai, kad TRA1 neturi/yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Todėl Institucijos nuomone, byloje pakanka duomenų tvirtinti, kad PRS1 yra tik formali konfiskuoto turto – transporto priemonės savininkė. Be to, PRS1 taip pat galėjo bei privalėjo suprasti ir numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes, jeigu TRA1 bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimti, ir neperduoti transporto priemonės vairuoti TRA1. Todėl Institucijos nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti PRS1 skundo reikalavimų, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais, administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 veika kvalifikuota tinkamai, kaip numato ANK normos, atsižvelgiant į asmens padarytus administracinius nusižengimus, dėl kurių priimti sprendimai yra įsiteisėję. Administracinė nuobauda TRA1 paskirta vadovaujantis įstatymu, administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir yra adekvati padarytam nusižengimo, todėl PRS1 skundas yra nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo naikinti arba keisti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Institucija teismo prašo atmesti PRS1 skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Konfiskuotos transporto priemonės savininkė PRS1 teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog su TRA1 automobilyje stabdant policijos pareigūnams keitėsi vietomis, kadangi jis liepė su ja susikeisti, nurodė, jog neturi teisės vairuoti automobilį. Tuo momentu ji labai pasimetė ir apsikeitė vietomis su juo. Ji anksčiau nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, jai TRA1 rodė vairuotojo pažymėjimą. Su TRA1 jie buvo pora nuo pavasario. Dažniausiai vairuodavo ji. Automobilį įgijo iš savo lėšų, buvo dirbanti, turėjo kitą automobilį, kurį pardavė. Automobilis buvo neregistruotas jos vardu, nes ji planavo jį parduoti. Įvykio dieną pats TRA1 prašė vairuoti jos transporto priemonę. Teismo posėdyje PRS1 atstovė advokato padėjėja Sandra Poškienė prašė skundą tenkinti ir papildomai nurodė, jog Pareiškėja automobilį įgijo 2026 m. liepos 19 d. Byloje yra pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyta automobilio kaina. Sutartis pasirašyta, galiojanti, o transporto priemonė įgyta iš jos asmeninių lėšų. Nurodė, jog Pareiškėja taip pat turi ir kitą automobilį, tačiau įvykio dieną jis buvo remontuojamas. Nors Institucija nurodo, jog PRS1 yra tik formali transporto priemonės savininkė, tačiau nėra suprantama, dėl kokių priežasčių Institucija šį argumentą teikia. Taip pat nurodo, jog turtinio pobūdžio sankcija pritaikyta, tačiau atkreipia dėmesį, jog PRS1 dėl tos aplinkybės, kad ji perdavė transporto priemonę vairuoti TRA1 ji ir buvo nubausta, jai paskirta administracinė nuobauda. Yra gavusi dėl to protokolą, yra priimtas nutarimas, todėl manytina, jog papildomas turto konfiskavimas PRS1 atžvilgiu yra perteklinė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, bei yra taikomas dvigubas baudimas Pareiškėjos atžvilgiu. Kaip minėjo, pati Pareiškėja yra nedirbanti, todėl turto konfiskavimas šiuo metu jai sukeltų nepagrįstą finansinę naštą. Pareiškėja minėjo, jog šiuo metu su TRA1 jokių santykių nepalaiko, kadangi būtent šis įvykis įtakojo Pareiškėjos pasitikėjimą juo ir santykiai juos nebesieja. Todėl manytina, jog ji negali būti baustina dėl to, kad formaliai perdavė automobilį vairuoti TRA1, nes pats TRA1 patikino ir patvirtino, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, parodė vairuotojo pažymėjimą. Todėl PRS1 neturėjo ir negalėjo numatyti, jog TRA1 neturi teisės vairuoti. Todėl prašo Institucijos 2026-09-01 nutarimą pakeisti ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo neskirti ir grąžinti jį teisėtai savininkei.Teismas k o n s t a t u o j a :skundas netenkinamas.Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Konfiskuotos transporto priemonės savininkė PRS1 ir jos atstovė advokato padėjėja skundu prašo netaikyti ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyto transporto priemonės konfiskavimo nurodant, jog Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padaręs asmuo – TRA1 neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu PRS1 parodė, jog TRA1 jai pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, teigė turintis teisę vairuoti transporto priemones, o pati Pareiškėja nėra vien tik formali konfiskuotos transporto priemonės „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, kadangi minėtą transporto priemonę ji įgijo savo asmeninėmis lėšomis, o tai patvirtina byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Ginčas kyla dėl ANK 29 straipsnio taikymo, Pareiškėjai teigiant, kad konfiskavus ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, ANK 29 straipsnio nuostatos pritaikytos neteisingai, o Pareiškėjai, kaip su nusižengimu nesusijusiam asmeniui, buvo sukeltos neproporcingos teisinės pasekmės, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Nusižengimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už tam tikrus administracinius nusižengimus, be kita ko, ir už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.Pirmiau nurodytos sąlygos yra alternatyvios ir tai reiškia, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, suponuoja išvadą, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017).Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, jog TRA1 administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikomas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas grindžiamas tuo, kad sulaikytos transporto priemonės draudėjas yra TRA1 tėvas DLA1, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pirmo lapo kopija yra be parašų, o transporto priemonė neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl faktinis transporto priemonės valdytojas ir savininkas yra TRA1 . Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, šias Institucijos nustatytas aplinkybes. Vien tai, jog transporto priemonė apdrausta pažeidėjo tėvo vardu, nesudaro pagrįsto pagrindo teigti, jog TRA1 yra transporto priemonės savininkas. Pareiškėja teismo posėdžio metu parodė, kad ją ir TRA1 siejo artimi draugystės ryšiai, o transporto priemonę draudė pažeidėjo vardu dėl finansinių priežasčių. Be kita ko, Pareiškėja pateikė transporto priemonės „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, jog transporto priemonę įgijo PRS1 . Aplinkybę, jog Pareiškėja pati faktiškai naudojosi automobiliu patvirtina ir 2026-08-13 PRS1 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota). Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog faktinis transporto priemonės valdytojas ir savininkas yra TRA1 . Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, jog 2026-08-14 policijos pareigūnams prasilenkus su priešinga kryptini važiuojančia transporto priemone „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ją vairuoja TRA1, kuris yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, o jau sustabdžius transporto priemonę TRA1 buvo persėdęs į priekinę keleivio vietą. Pati Pareiškėja neginčija ir neneigia, jog policijos pareigūnams stabdant transporto priemonę ji pasikeitė vietomis su TRA1 , tačiau nurodo, jog tai padaryti jai liepė pats TRA1 . Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu neigė žinojusi, kad TRA1 neturi teisės vairuoti transporto priemones, bei nurodė, jog TRA1 Pareiškėjai pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, su tokia Pareiškėjos pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymima, jog Pareiškėjai 2026-08-14 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad PRS1 perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti. PRS1 administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka. Padaryto administracinio nusižengimo Pareiškėja neginčijo ir 2026-08-17 įvykdė administracinį nurodymą, sumokėjo jai paskirtą 30 Eur dydžio baudą. Taigi, šiais veiksmais Pareiškėja pripažino, jog perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės to daryti. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog Pareiškėja ne tik žinojo, jog TRA1 yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ir persėsdama į vairuotojo vietą klaidino pareigūnus, taip siekdama padėti išvengti TRA1 atsakomybės ir galimų neigiamų pasekmių sau.Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu turi elgtis taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Nesilaikant tokios pareigos, savininkas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant ir nuosavybės teisių ribojimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-267-898/2018). Todėl teismas konstatuoja, kad PRS1 , kaip transporto priemonės savininkė, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, kadangi perleisdama automobilį vairuoti TRA1 , kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, žinojo ir suprato, kad jos transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, todėl atitinkamai šiuo atveju buvo pagrindas taikyti PRS1 nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-09-01 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo skunde dėstomais argumentas teisinio pagrindo nėra, todėl Pareiškėjos PRS1 skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, n u t a r i a :konfiskuotos transporto priemonės savininkės PRS1 skundo netenkinti.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-09-01 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.Teisėja Ingrida Krušienė