Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1114-666/2026Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00148-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026-10-07KretingaKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, Nijolei Mikaločienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei (nuotoliu per Zoom programėlę),kaltinamajam KAL1 , jo gynėjui advokatui Dariui Pociui, nukentėjusiajam NKA1 (nuotoliu per Zoom programėlę), jo atstovui advokatui Vytautui Agintui (nuotoliu per Zoom programėlę), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį.Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,n u s t a t ė :1. KAL1 apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y. laikotarpyje nuo 2025 metų sausio mėn. iki 2025 metų birželio mėn., tvarkydamas NKA1 planuojamo pirkti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo dokumentus, pristatydamas save kaip patikimą nekilnojamojo turto agentą, turintį daug nekilnojamojo turto ir tokiu būdu įgijęs NKA1 pasitikėjimą, turėdamas didelių kreditorinių įsiskolinimų kitiems asmenims, dėl kurių yra areštuotos jo banko sąskaitos ir nuo 2023 metų antstolio kontoroje yra užvesta 21 vykdomoji byla, nutylėdamas šią aplinkybę 2025-01-30 pasiskolino iš NKA1 3 500 Eur nurodydamas, kad pinigai reikalingi asmeniniam poreikiui, t. y. investavimui į savo nekilnojamojo turto objekto pirkimą, bei dėl šios paskolos pasirašydamas du paprastuosius vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo grąžinti pinigus iki 2025-04-30, pinigų NKA1 vekseliuose numatytu terminu ir iki šiol negrąžino. Tokiu būdu, KAL1 apgaule savo naudai įgijo NKA1 priklausančius 3 500 Eur. 2. 2026-07-27 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad pasirašė du vekselius bendrai 3 500 Eur sumai kaip garantiją, jog grąžins NKA1 už dujų ir valymo įrenginius sumokėtas lėšas. Pinigų iš NKA1 nesiskolino ir negavo. LUD1 jam buvo perdavęs pinigų, kurių dalį jis turėjo perduoti NKA1, tačiau jų neperdavė, nes pinigus prarado. Šiuo metu NKA1 yra skolingas 3 500 Eur. 2 000 Eur neturinės žalos nepripažįsta. 3. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pagarsino KAL1 2025-09-05 elektroniniu paštu pateiktą paaiškinimą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo paklausimą dėl skolos, kuriame KAL1 nurodė, kad pinigus skolinosi, nes tuo metu jam jų reikėjo. Neįvertino, kad pinigų negalės grąžinti sutartu laiku paskolos davėjui. Pinigus grąžins 2025 m. 10 mėnesį. Pinigai paskolinti, t. y. sutarta su paskolos davėju abipusiu sutarimu, todėl mano, jog paskolos davėjas galėtų kreiptis tiesiai į jį, tuo labiau jog paskolos davėją jis yra informavęs, kad pinigus grąžins spalio mėnesį. Būtų gerai, kad elektroniniu paštu atsiųstų banko sąskaitą ir patikslintų sumą, pagal vekselį (1 tomas, b. l. 156).4. Perskaičius paaiškinimą, kaltinamasis KAL1 nurodė, kad vekseliai buvo skirti užtikrinti pinigų grąžinimą, tačiau pinigų iš NKA1 būstui įsigyti nesiskolino. Nurodė, kad LUD1 jam perdavė apie 4400-4500 Eur, iš kurių 3500 Eur turėjo perduoti NKA1, tačiau pinigus prarado, neranda - gal pametė, gal kas ištraukė. Į policiją dėl pinigų dingimo nesikreipė. Šiuo metu NKA1 yra skolingas 3500 Eur. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaityti 2026-04-16 nukentėjusiojo NKA1 ir kaltinamojo KAL1 akistatos metu duoti parodymai. Nukentėjusysis NKA1 nurodė, kad 2025 m. sausio-vasario mėnesiais KAL1 grynaisiais pinigais perdavė 3500 Eur, kuriuos šis nurodė panaudosiantis nekilnojamajam turtui įsigyti. Pinigų grąžinimui buvo pasirašyti du vekseliai – 1000 Eur ir 2500 Eur sumoms. Vėliau LUD2 už šildymo įrengimą sumokėjo 1350 Eur, kuriuos KAL1 taip pat turėjo jam grąžinti. KAL1 jam iš viso skolingas 4850 Eur. Iki šiol jokios sumos dalies neatlygino. Taip pat paneigė buvus susitarimą, kad KAL1 atlikti darbai būtų įskaityti į skolos grąžinimą. 5.1. Kaltinamasis KAL1 akistatos metu nurodė, kad du vekseliai bendrai 3500 Eur sumai buvo pasirašyti dėl dujų ir valymo įrenginių, tačiau pinigų iš NKA1 nei grynaisiais, nei bankiniu pavedimu negavo. Žinojo, kad NKA1 LUD2 sumokėjo 1350 Eur, kuriuos jis turėjo jam grąžinti. LUD1 jam buvo perdavęs pinigų, kuriuos jis turėjo perduoti NKA1, tačiau su juo neatsiskaitė, nes pinigus paskolino kitam asmeniui. Jokios skolos dalies NKA1 neatlygino, tačiau teigė atlikęs tam tikrus darbus, kurie turėjo būti „nurašyti“ ir sudaryti 450 Eur. NKA1 atlygintų tik 3500 Eur, kuriuos pripažįsta (2 tomas, b. l. 72–77).6. Perskaičius kaltinamojo ir nukentėjusiojo akistatos metu duotus parodymus, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad akistatos metu nurodyta 4850 Eur suma apėmė ir 450 Eur už atliktus statybinius darbus. Grynųjų pinigų iš NKA1 negavo, o susitarimas buvo susijęs su NKA1 apmokėtais įrenginiais ir šių išlaidų atlyginimu. 7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas perskaitė kaltinamojo 2025-09-17 elektoriniu paštu pateiktą paaiškinimą, kuriame KAL1 nurodė, kad pinigų iš NKA1 tiesiogiai nesiskolino ir negavo. Paaiškino, kad LUD1 priklausančiame name vykdė statybos remonto darbus, tarp kurių turėjo būti įrengti valymo įrenginiai ir dujinis šildymas. LUD1 pritrūkus pinigų, NKA1, siekdamas, kad namo pardavimas-pirkimas neužsitęstų, pasiūlė savo lėšomis įrengti valymo įrenginius ir dujinį šildymą, o jis įsipareigojo jam šias išlaidas atlyginti. Šiam įsipareigojimui užtikrinti NKA1 prašymu išdavė 3500 Eur sumos vekselį. NKA1 už minėtus darbus sumokėjo 4850 Eur. LUD1 jam perdavė 4850 Eur, kad jis galėtų atsiskaityti su NKA1, tačiau jis NKA1 perdavė tik 450 Eur ir liko skolingas 4400 Eur, nes likusius LUD1 perduotus pinigus, laikytus piniginėje, pametė. Skolą pripažįsta ir ketina ją grąžinti (1 tomas, b. l. 158). 8. Perskaičius kaltinamojo paaiškinimą, kaltinamasis nurodė, kad NKA1 450 Eur neperdavė. 2025-01-30 ir 2025-02-03 pasirašė du vekselius – 2500 Eur ir 1000 Eur sumoms. Jie buvo susiję su NKA1 apmokėtais dujų ir šildymo įrengimo darbais. 9. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad 2024 m. ketindamas įsigyti nekilnojamąjį turtą, susipažino su KAL1, kuris tarpininkavo dėl LUD1 priklausančio namo statybos ir pardavimo. KAL1 paprašė paskolinti 3500 Eur nekilnojamojo turto pirkimui, todėl nukentėjusysis jam perdavė 2500 Eur, o vėliau dar 1000 Eur. Pinigų grąžinimui užtikrinti KAL1 pasiūlė pasirašyti du vekselius, tačiau pinigų nustatytu laiku negrąžino. Pinigai nebuvo skolinami dujų ar kitų įrenginių įrengimui, o apie tokią jų paskirtį pradėta kalbėti tik 2025 m. vasarą. Papildomai savo lėšomis sumokėjo 1350 Eur LUD2 už dujinio katilo įrengimo darbus. KAL1 jam pinigų negrąžino ir apie 450 Eur už atliktus statybos darbus įskaityta nebuvo. Prašo priteisti 2000 Eur neturinei žalai atlyginti. 10. 2026-09-29 teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas pareiškimas dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltimasis atlygino nukentėjusiajam žalą, jo atsiprašė ir pageidauja pakartotinai duoti parodymus bei prisipažinti padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pakartotinai apklaustas kaltinamasis KAL1 kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam priklausančius pinigus, nes tuo metu jam trūko lėšų statyboms ir jis turėjo skolų. Su nukentėjusiuoju atsiskaitė. Kaltinamojo kaltė, be jo pačio prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:11. 2025-01-30 ir 2025-02-03 paprastieji neprotestuotini vekseliai, pasirašyti KAL1 pagal kuriuos jis be sąlygų įsipareigojo sumokėti NKA1 2500 Eur ir 1000 Eur iki 2025-04-30 (1 tomas, b. l. 7-8).12. Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. Bastakio vykdomieji raštai dėl skolų (2500 Eur ir 1000 Eur) išieškojimo pagal vekselius iš KAL1 vekselių turėtojo NKA1 naudai (1 tomas, b. l. 9-10).13. 2025-08-01 antstolės Vidos Daugirdienės pažyma apie vykdomosios bylos išieškojimo galimybę, kurioje nurodyta, kad pagal notaro G. Batakio išduotą vykdomąjį raštą antstolio kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000 Eur skolos iš skolininko KAL1 išieškojimo. Nustatyta, kad skolininko vardu registruoto nekilnojamo turto, transporto priemonių nėra. Jo banko sąskaitos areštuotos, piniginės lėšos neįstoja. Sodros duomenimis skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos per mėnesį 102,83 Eur, įmonės vadovas KAL1 patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdo. Pažymoje taip pat nurodyta, kad bendra išieškomos skolos suma antstolės kontoroje yra 419110,74 Eur. Pažymima, kad iš KAL1 išieškojimo galimybės nėra, skolininkas vengia mokėti skolą gera valia (1 tomas, b. l. 6). 14. NKA1 pateiktas 2025-07-04 susirašinėjimo su LUD2 dėl dujinio katilo įrengimo išrašas ir jo apžiūros protokolas. Iš pateikto susirašinėjimo išrašo matyti, kad LUD2 rašo NKA1, jog negavo iš KAL1 apmokėjimo už dujinio katilo įrengimą, atsiunčia savo banko sąskaitą ir sumą – 1350 Eur, kuri turi būti sumokėta už darbą. Taip pat iš susirašinėjimo matyti, kad NKA1 pervedė LUD2 nurodytą sumą ir LUD2 patvirtino, jog pavedimą gavo (1 tomas, b. l. 133–135, 136–137).15. NKA1 pateiktas mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad 2025-07-04 NKA1 padarė 1350 Eur pavedimą šildymo įrangos įvedimui į LUD2 sąskaitą (1 tomas, b. l. 132).16. Liudytojas LUD1 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dar nuo vaikystės buvo pažįstamas su TAB1, jis yra KAL1 sūnus. Kol glaudžiai bendravo su TAB1, žinojo, kad jo tėvas KAL1 turi statybų firmą, bei parduoda nekilnojamus turtus. 2024 metų pavasarį jis įsigijo nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini). Nuo naujo būsto įsigijimo jame negyveno. Name reikėjo atlikti daugelį vidaus renovacijos darbų. Dėl šių darbų atlikimo jis kreipėsi į TAB1 tėtį, KAL1 . Šis sutiko padėti ir apsiimti tvarkyti namo vidų. Dėl darbų įvykdymo žodiškai buvo sutarę, jog KAL1 atliks darbus už apytiksliai 15000 Eur. Jokios sutarties pasirašę nebuvo, jis KAL1 pasitikėjo, todėl viskas vyko žodžiu. Dėl anksčiau nurodytos sumos gali pasakyti tiek, kad smulkesnius pirkinius pirkdavo KAL1, o kai reikėdavo didesnio pirkinio arba brangesnio, KAL1 surasdavo pirkinį, pardavėjas jam atsiųsdavo sąskaitas faktūras ir jis apmokėdavo. Jei gerai prisimena, paskutinis didžiausias pirkinys buvo šildymo katilas, tačiau jo vertės neprisimena. KAL1 pradėjus dirbti darbus niekada nebuvo nusiskundimų jo atžvilgiu. Jis pats prižiūrėjo darbų eigą, nes norėjosi viską atlikti greitai. Dėl pardavimo kreipėsi į nekilnojamo turto agentūrą, kuri užsiėmė jo namo adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu. Apie tai, kad namą nori parduoti jis pasakė ir KAL1 ir jie susitarė, jog ir KAL1 padės jam parduoti namą. Susitarimas buvo žodinis. Kadangi KAL1, kaip nekilnojamo turto brokeris, jei galėtų taip pavadinti, pažįsta daug žmonių toje srityje, pagalvojo, jog viskas klostysis greičiau. Jis pats dirba užsienyje ir išvykos būna po 4–6 savaites, todėl daugeliu aspektų neturėjo galimybės įgyvendinti planų ir todėl visiems teisiniams reikalams forminti suteikė oficialų įgaliojimą savo pažįstamai PAB1. Kas konkrečiai surado pirkėją jo namui jis nežino, spėja, jog nekilnojamo turto agentūra. Su namo pirkėju buvo kelis kartus fiziškai susitikęs. Asmeniškai su pirkėju apie namo pardavimą ir renovacijos „kaštus“ nieko nesitarė. Viską ką reikėjo dėl statybų, derino KAL1. Kad KAL1 turi didelius įsiskolinimus antstoliams jis nežinojo, apie tai KAL1 niekada nėra minėjęs. Iš jo KAL1 niekada nėra pasiskolinęs pinigų. Atsiskaitymas už sutartus darbus turėjo būti bankiniu pavedimu. Jei gerai pamena, jis atliko bankinį pavedimą apie 10 000 Eur į KAL1 įmonės sąskaitą. Ar KAL1 turi savo nekilnojamo turto jis nežino, niekada jo neklausė. KAL1 niekada jam nėra minėjęs, jog nori pirkti sau nekilnojamą turtą ar kad jam reikia tam pinigų (1 tomas, b. l. 142–143).17. Liudytojas LUD2 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis užsiima individualia veikla, atlieka įrengimo darbus: šildymo, vėdinimo, kondicionavimo. Pamena, jog 2025 m., galimai kovo mėnesį su juo susisiekė NKA1, kuris sakė, jog reikia įvesti dujų šildymo katilą jo namuose. Daugiau detalių nebuvo. Po jų pokalbio jis atvyko iki objekto apsižiūrėti. Atvykus objekte buvo NKA1 ir kaip vėliau suprato KAL1. NKA1 susitikimo metu minėjo, jog KAL1 tvarko visus reikalus, susijusius su namo įrengimu, todėl toliau viską derinti su juo. Taip ir buvo daroma. Įvertinęs situaciją, jis KAL1 pasakė, jog galutinė suma už dujų katilo įrengimą bus apie 3000 Eur. KAL1 šita suma tiko, kadangi KAL1 turėjo atsiskaityti už katilo įrengimą. Jis KAL1 pasakė, jog darbus pradeda tik po avansinio apmokėjimo. Dar po kurio laiko, tiesa ne iš karto, avansinis apmokėjimas 1500 Eur buvo gautas 2025 metų balandžio mėnesį į jo nurodytą sąskaitą. Avansinį apmokėjimą atliko LUD1 , tačiau kas yra tas asmuo, jis nežino. Tik suprato iš mokėjimo paskirtyje nurodytų pavadinimų, jog tas apmokėjimas yra būtent už dujų įrengimą NKA1 name. Tuomet jis pradėjo darbus. Darbai buvo įvykdyti greitai. Po darbų atlikimo jis ne kartą rašė ir skambino KAL1, nurodydamas, jog reikia galutinio atsiskaitymo t. y. likusių 1350 Eur, kadangi galutinė suma buvo – 2850 Eur. Tačiau KAL1 arba neatsiliepdavo, arba neatsakydavo į žinutes, tai truko apie 3 mėn. Per tą laikotarpį, kol laukė atsiskaitymo, jis susisiekė su NKA1, papasakojo jam, kad negali susisiekti su KAL1, negauna apmokėjimo ir pan. Tuomet jie kartu bandė susisiekti su KAL1, tačiau nesėkmingai. Galiausiai galutinį apmokėjimą atliko pats NKA1, o su KAL1 daugiau reikalų jis neturėjo (1 tomas, b. l. 150–151).18. Iš 2025-09-12 antstolės Vidos Daugirdienės rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje KAL1 atžvilgiu užvesta 21 byla, bylos vykdomos nuo 2023 metų. Skolos išieškojimo galimybės nėra, skolininkas nesiekia tikslo tinkamai vykdyti teismo sprendimus, su antstoliu nebendradarbiauja, KAL1 piktybiškai vengia mokėti skolas (1 tomas, b. l. 154). 19. 2025-09-15 KAL1 elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimą, kuriame patikslino, kad be vekselio buvo paimti 1350 Eur, iš kurių 450 Eur buvo grąžinti, likusieji 900 Eur bus grąžinti kreditoriui pagal pageidavimą grynais (1 tomas, b. l. 157).Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas20. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė pasireiškia tuo, kad kaltininkas tyčia suklaidina nukentėjusįjį dėl aplinkybių, turinčių reikšmės jo apsisprendimui dėl turto perdavimo, o šis, paveiktas apgaulės, savanoriškai perduoda kaltininkui turtą, manydamas, kad pastarasis turi teisę jį gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021).22. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad KAL1 kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamojo, nukentėjusiojo NKA1 ir liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, tarp jų kaltinamojo pasirašyti vekseliai bei duomenys apie jo turtinę padėtį ir turimus įsiskolinimus, vertinami jų visumoje, patvirtina aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybes. 23. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio pradžioje savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir teikė skirtingus paaiškinimus dėl 3500 Eur įsiskolinimo NKA1 atsiradimo aplinkybių, tačiau po teisiamojo posėdžio pertraukos kaltę pripažino visiškai. Pakartotinai apklaustas kaltinamasis pripažino, kad apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam priklausančius pinigus, nurodė, kad tuo metu jam trūko lėšų statyboms ir jis turėjo skolų. 24. Sprendžiant dėl kaltinamojo veiksmų atitikties BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams, reikšmingos pinigų perdavimo kaltinamajam aplinkybės ir jo turinė padėtis jų gavimo metu. Nukentėjusysis NKA1 parodė, kad KAL1 paprašė paskolinti 3500 Eur nekilnojamojo turto pirkimui, todėl nukentėjusysis jam perdavė 2500 Eur, o vėliau dar 1000 Eur. Pinigų grąžinimui užtikrinti buvo pasirašyti du vekseliai. Byloje taip pat nustatyta, kad pinigų skolinimosi metu KAL1 turėjo didelių finansinių įsipareigojimų, jo banko sąskaitos buvo areštuotos bei jo atžvilgiu buvo vykdomos išieškojimo procedūros. Nepaisydamas to, jis, įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, nurodė konkretų pinigų panaudojimo tikslą ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2025-04-30. 25. Nurodytos aplinkybės, vertinamos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis, siekdamas įgyti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, sudarė jam klaidingą įspūdį apie savo patikimumą, finansines galimybes įvykdyti prisiimamą prievolę bei tikrąją skolinamų pinigų panaudojimo paskirtį. Kaltinamasis nukentėjusiajam nurodė, kad pinigai bus panaudoti investavimui į nekilnojamojo turto objekto pirkimą, tačiau neatskleidė tuo metu turėtų didelių finansinių įsipareigojimų, jo banko sąskaitoms taikytų apribojimų ir vykdomų išieškojimų, o gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Šios aplinkybės buvo reikšmingos nukentėjusiajam apsisprendžiant dėl pinigų perdavimo ir patvirtina, kad kaltinamasis pasinaudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo jam priklausančius 3500 Eur. 26. Taigi byloje nustatyta, kad KAL1, panaudodamas apgaulę ir įgijęs nukentėjusiojo NKA1 pasitikėjimą, savo naudai įgijo nukentėjusiajam priklausančius 3500 Eur. Atsižvelgiant į apgaule įgyto svetimo turto vertę, KAL1 veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. 27. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad KAL1 veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad panaudodamas apgaulę, savo naudai įgyja nukentėjusiajam priklausantį turtą, ir norėjo taip veikti. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko28. Teismui pateiktas pareiškimas dėl susitaikymo, kuriuo prašoma nutraukti baudžiamąją bylą KAL1 atžvilgiu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Pareiškime nurodyta, kad KAL1 visiškai atlygino nukentėjusiajam NKA1 padarytą turtinę ir neturtinę žalą – iš viso 5000 Eur (2 tomas, b. l. 174). 29. Kaltinamasis ir jo gynėjas, nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokurorė baigiamosios kalbos metu taip pat prašė KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti. 30. BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 31. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad KAL1 padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. 32. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio pradžioje KAL1 savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, 2026-09-29 teisiamojo posėdžio metu, pakartotinai apklaustas, kaltę pripažino visiškai, nurodydamas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pripažino, kad apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Vertinant šią aplinkybę BK 38 straipsnio kontekste, pažymėtina, jog reikšmingas yra esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tai, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, nedetalizuoja, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus teisme. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas. 33. KAL1 visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 5000 Eur, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusysis pasirašė pareiškimą dėl susitaikymo, žala jam atlyginta, kaltinamasis jo atsiprašė. Pareiškime dėl susitaikymo nurodyta, kad nukentėjusysis pretenzijų KAL1 neturi ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi yra įvykdytos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos. 34. KAL1 neteistas, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra (1 tomas, b.l. 168-169), administracine tvarka baustas (1 tomas, b. l. 1-35). Anksčiau KAL1 BK 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad jis visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, jo atsiprašė ir su juo susitaikė, yra pagrindo manyti, kad KAL1 ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. 35. Esant nustatytoms visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas KAL1 taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tokį procesinį sprendimą baigiamosios kalbos metu prašė priimti ir prokurorė. Dėl civilinio ieškinio36. Byloje nukentėjusysis NKA1 pareiškė civilinį ieškinį dėl 4850 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 116-118). 2026-09-21 pareiškime dėl susitaikymo nukentėjusysis patvirtino, kad KAL1 jam sumokėjo 5000 Eur, ši suma yra galutinis ir visiškai visų jo turtinių ir neturinių reikalavimų, susijusių su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, patenkinimas ir jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų KAL1 jis neturi. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio nutrauktinas.Dėl kitų klausimų37. KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 78-85). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, KAL1 , gim. (duomenys neskelbtini) , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, kaltinamajam KAL1 susitaikius su nukentėjusiuoju NKA1 ir baudžiamąją bylą KAL1 atžvilgiu nutraukti.Patvirtinti 2026-09-21 kaltinamojo KAL1 ir nukentėjusiojo NKA1 pareiškimą dėl susitaikymo, kuriame nukentėjusysis patvirtino, kad KAL1 jam sumokėjo 5000 Eur, ši suma yra galutinis ir visiškai visų jo turtinių ir neturinių reikalavimų, susijusių su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, patenkinimas ir jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų KAL1 jis neturi. BK 38 straipsnio 1 d. pagrindu prašo atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jie susitaikė. KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintiBylos procesą dėl nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio nutraukti.Išaiškinti KAL1 , kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.Teisėjas Erikas Jurgutis