Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2026-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-4270-991/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-06
Bylos Nr.
e2-4270-991/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00882-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Atsakovas
I. P.
Ieškovas
MB "Skonių žaismas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4270-991/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00882-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.18.; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Mortai Kungienei, Leonardui Vinogradovui,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos (toliau ir MB) „Skonių žaismas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Raktukas“, atstovui Laimonui Tamošaičiui,

atsakovei I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Skonių žaismas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Raktukas“, ieškinį atsakovei I. P. dėl neperduoto juridinio asmens turto ir padarytos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 20407,96 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi MB „Skonių žaismas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Raktukas“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 23 d. Ta pačia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota perduoti nemokumo administratorei ieškovei priklausantį turtą ir įmonės dokumentus, tačiau iki šiol nutartis neįvykdyta, įmonės balanse apskaitytas turtas neperduotas. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovei paskirta 600 Eur bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi konstatuota, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų bendrovės vadovė – atsakovė, neįvykdė, o padarytas pažeidimas nėra pasibaigęs – bendrovės turtas ir dokumentai administratorei nėra perduoti. Ieškovė paaiškino, kad civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 13 straipsnio nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų nuostatų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, kaip buvusi ieškovės vadovė, yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Atsakovės pareigų apimtis apėmė teisingą bendrovės turto apskaitos vedimą, viso turto įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą. Ieškovės teigimu, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu ir įmonės turto bei dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui (ieškovės atstovei), dėl ko ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Ieškovė nurodė, kad atsakovė VĮ „Registrų centras“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą bei pelno nuostolių ataskaitą) už 2021 metus, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022-2025 metus nebuvo perduoti nei VĮ „Registrų centras“, nei nemokumo administratoriui. Pagal 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentus buvo apskaityta įmonės turto už 7925 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė iki šiol nėra perdavusi įmonės dokumentų, pagrindžiančių turėto turto, taip pat 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose apskaityto 7925 Eur vertės turto. Paaiškino, kad, atsakovei nepateikus dokumentų, įrodančių debitorines skolas, yra padaryta konkreti žala įmonei ir jos kreditoriams, nes yra užkertamas kelias šias skolas išieškoti. Jei atsakovė pateiktų dokumentus, pagrindžiančius debitorines skolas, tai nemokumo administratorius galėtu šių skolų reikalauti iš skolininkų ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad visų kreditorių reikalavimų patvirtinta suma sudaro 15217,96 Eur, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytas nemokumo administratorei 5190 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui sumą, abi šios sumos iš atsakovės priteistinos kaip padaryta žala kreditoriams, taigi įmonei padaryta konkreti žala ir jos dydis yra 20407,96 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkamu bendrovės vadovės pareigų vykdymu (bendrovės turto ir dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui), bendrovei padaryta konkreti žala ir jos dydis 20407,96 Eur, taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, o atsakovės kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama.

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas Laimonas Tamošaitis teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka visų kreditorių reikalavimų patvirtinta suma, t. y. 15217,96 Eur, nurodė, kad prašoma priteisti 5190 Eur dydžio bankroto proceso administravimui skirta suma per didelė.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad finansinės problemos kilo dėl asmeninių priežasčių – šiuo metu atsakovės vaikams yra ketveri, treji ir vieneri metai, vėliau didelę įtaką padarė Covid-19 laikotarpis ir jo metu taikyti apribojimai. Nurodė, kad įmonės daiktai yra likę, juos reikia iškraustyti, peržiūrėti, kokie daiktai veikia, yra tinkami naudoti, kurie ne. Paaiškino, kad yra likę šaldytuvai, indai ir pan. Atsakovė paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos skolą padengė pati atsakovė iš savo asmeninių lėšų, bandė susitarti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl įsiskolinimo grąžinimo dalimis, tačiau susitarti nepavyko, taip pat didelis įsiskolinimas likęs V. L. už patalpų, kuriose buvo vykdoma maitinimo veikla, nuomą. Nurodė, kad daug metų dirbo su maitinimo paslaugomis, verslas buvo visos šeimos, dirbo ir atsakovės tėtis, ir brolienė, ir mama, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Vėliau tėtis išėjo į pensiją, brolienė išėjo į kitą darbą, mama pasiėmė didesnį krūvį tvarkyti buhalterinę apskaitą kitose įmonėse, atsakovė nutarė likti dirbti viena, persirašė visus dokumentus savo vardu. Kadangi buhalterinę apskaitą tvarkė atsakovės mama, o mama turėjo rimtų sveikatos problemų, jai buvo atlikta galvos operacija, buhalterinė apskaita nebuvo labai tvarkingai vedama ir nebuvo perduodami finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“, reikalingas papildomas laiko tarpas, kad atsakovė kartu su mama galėtų sutvarkyti ir perduoti dokumentus nemokumo administratoriui. Paaiškino, kad supranta ir sutinka, kad nemokumo administratoriui turi būti kažkiek sumokėta už paslaugas, tačiau suma, jos nuomone, per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 iškelta bankroto byla MB „Skonių žaismas“, įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Raktukas“, nemokumo administratorei nustatytas 5190 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, bankrutuojančios MB „Skonių žaismas“ vadovė I. P. įpareigota per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 patvirtino bankrutuojančios MB „Skonių žaismas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, t. y. pirmos eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau ir VSDFV Klaipėdos skyrius) – 3877,33 Eur skola ir 6,82 Eur netesybos, iš viso 3884,15 Eur, antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie LR FM) – 280,00 Eur skola ir 21,46 Eur netesybos, iš viso 301,46 Eur, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 29,89 Eur, V. L. 9825,78 Eur, akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 440,18 Eur, antstolė Vida Daugirdienė 736,50 Eur, iš viso visų kreditorių reikalavimų suma sudaro 15217,96 Eur.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 paskyrė bankrutuojančios MB „Skonių žaismas“ buvusiai vadovei I. P. 600 Eur baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Nutartyje konstatuota, jog Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų bendrovės vadovė neįvykdė, o padarytas pažeidimas nėra pasibaigęs – bendrovės turtas ir dokumentai administratorei nėra perduoti. Teismas vertino tai, kad vadovė elgiasi nesąžiningai įmonės, kreditorių ir nemokumo administratorės atžvilgiu, bendrovės vadovė neperduoda bendrovės turto, dokumentų dėl ko nemokumo administratorė negali tinkamai įgyvendinti jai paskirtų teisių ir pareigų. Kadangi byloje nėra duomenų, pateisinančių aptariamų vadovės pareigų nevykdymą, teismas sprendė, jog yra visos sąlygos teisinių sankcijų taikymui.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 MB „Skonių žaismas“ pripažino likviduojama dėl bankroto, pavedė paskirtai nemokumo administratorei MB „Raktukas“ juridinio asmens likvidatoriaus funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, nustatė, kad likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu, paliko galioti MB „Skonių žaismas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patvirtintą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi.

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad MB „Skonių žaismas“ vadove nuo (duomenys neskelbtini) yra I. P..

Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto atsakovės MB „Skonių žaismas“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrijos turtas sudarė 7925 Eur, įsipareigojimai – 45150 Eur.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20407,96 Eur žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovė pažeidė savo, kaip įmonės vadovės pareigas, neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, MB „Skonių žaimas“ iškėlus bankroto bylą, neperdavė paskirtai nemokumo administratorei įmonės dokumentų bei turto ir taip padarė žalą, kurią sudaro kreditorių finansiniai reikalavimai ir išlaidos nemokumo administratoriui. Atsakovė su pareikštu reikalavimu iš esmės sutinka, nurodo, kad deda pastangas atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas).

CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

Mažoji bendrija finansinę apskaitą turi organizuoti ir ją tvarkyti, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, finansines ataskaitas rengti laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau ir FAĮ) 3 straipsnio 1 dalį, ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose (FAĮ 3 straipsnio 2 dalis). Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (FAĮ 3 straipsnio 3 dalis). Pagal FAĮ 6 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos. FAĮ 7 straipsnyje nurodyti apskaitos dokumento turiniui keliami reikalavimai. Minėto straipsnio 3 dalis taip pat nustato ir apskaitos dokumento, kuriuo grindžiama grynųjų pinigų operacija, turinys. Aptariamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad būtent įmonės vadovas organizuoja įmonės apskaitą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog už šios pareigos nevykdymą vadovui taikoma ne materialinė, o civilinė atsakomybė, kadangi tai išimtinai valdymo organui įstatymu nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja, juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų, pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą (MBĮ 23 straipsnis), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai tvarkyti šio turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė buvo MB „Skonių žaismas“ vadove nuo (duomenys neskelbtini) iki MB „Skonių žaismas“ Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 buvo iškelta bankroto byla. Taigi šiuo laikotarpiu būtent atsakovė, kaip įmonės vadovė, buvo atsakinga už mažosios bendrijos tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimą viešojo registro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“, įmonei esant nemokiai atsakovė turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o įmonei iškėlus bankroto bylą – atsakovei atsirado pareiga, nustatyta įstatyme, perduoti paskirtam nemokumo administratoriui įmonės dokumentus bei turtą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog MB „Skonių žaismas“ paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti už 2021 metus, duomenų, jog VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti MB „Skonių žaismas“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 – 2025 metus, byloje nepateikta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad buhalterinę apskaitą tvarkė atsakovės mama, mama turėjo rimtų sveikatos problemų, jai buvo atlikta galvos operacija, todėl buhalterinė apskaita nebuvo labai tvarkingai vedama ir nebuvo perduodami finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“. Atsakovė pažymėjo, kad reikalingas papildomas laiko tarpas, kad atsakovė kartu su mama galėtų sutvarkyti ir perduoti dokumentus nemokumo administratoriui. Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog mažosios bendrijos finansiniai, apskaitos dokumentai, jos buhalterija nebuvo tvarkomi tinkamai, ir, įstatymų pagrindu, atsakomybė už tai tenka atsakovei.

Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 iškelta bankroto byla MB „Skonių žaismas“, įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Raktukas“, o bankrutuojančios MB „Skonių žaismas“ vadovė I. P. įpareigota per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 paskyrė bankrutuojančios MB „Skonių žaismas“ buvusiai vadovei I. P. 600 Eur baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Nutartyje konstatuota, jog Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų bendrovės vadovė neįvykdė, o padarytas pažeidimas nėra pasibaigęs – bendrovės turtas ir dokumentai administratorei nėra perduoti. Teismas vertino tai, kad vadovė elgiasi nesąžiningai įmonės, kreditorių ir nemokumo administratorės atžvilgiu, bendrovės vadovė neperduoda bendrovės turto, dokumentų dėl ko nemokumo administratorė negali tinkamai įgyvendinti jai paskirtų teisių ir pareigų. Kadangi byloje nėra duomenų, pateisinančių aptariamų vadovės pareigų nevykdymą, teismas sprendė, jog yra visos sąlygos teisinių sankcijų taikymui. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad apie paskirtą baudą žino, ją yra sumokėjusi.

Teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo ir bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino aplinkybę, jog nei MB „Skonių žaismas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nei bendrijos turto atsakovė ieškovei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra perdavusi. Tai reiškia, kad atsakovė, būdama juridinio asmens vadovė, nebuvo lojali juridiniam asmeniui, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai bei turtas būtų išsaugoti ir teisės aktų nustatyta tvarka perduoti nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalių, tiek ir JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas.

JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta juridinio asmens vadovo pareiga atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuria MB „Skonių žaismas“ iškelta bankroto byla ir įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Raktukas“, nemokumo administratorei nustatytas 5190 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-708-618/2025 patvirtino bankrutuojančios MB „Skonių žaismas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, t. y. pirmos eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau ir VSDFV Klaipėdos skyrius) – 3877,33 Eur skola ir 6,82 Eur netesybos, iš viso 3884,15 Eur, antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie LR FM) – 280,00 Eur skola ir 21,46 Eur netesybos, iš viso 301,46 Eur, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 29,89 Eur, V. L. 9825,78 Eur, akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 440,18 Eur, antstolė Vida Daugirdienė 736,50 Eur, iš viso visų kreditorių reikalavimų suma sudaro 15217,96 Eur. Pažymėtina, kad abi nurodytos teismo nutartys yra įsiteisėjusios, atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog su šiomis teismo nutartimis susipažino, jų neskundė. Be to, atsakovė deklaratyviai nurodė, kad mano, jog nemokumo administratoriui patvirtinta atlygio suma yra per didelė, tačiau jokių konkrečių argumentų, dėl kokių priežasčių suma turėtų būti mažinama ir kiek mažinama, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika, būtent bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma ir nemokumo administratorei nustatytas bei patvirtintas atlygis už proceso administravimą, laikytini atsakovės dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo įmonei padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovė. Atsakovė neperdavė nemokumo administratoriui MB „Skonių žaismas“ turto, atsakovė savo veiksmais iš esmės pažeidė kreditorių teises, kadangi, ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovė neturi turto įvykdyti kreditorių reikalavimams. Būtina įvertinti ir tai, kad, kadangi atsakovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ nuo 2022 metų, neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų paskirtam nemokumo administratoriui, nemokumo administratorius objektyviai neturėjo ir šiai dienai neturi galimybės nustatyti, koks įmonės turtas yra likę bankroto bylos iškėlimo dienai, ar yra asmenų, kuriems galėtų pareikšti finansinius reikalavimus MB „Skonių žaismas“ vardu, tam, kad būtų galimybė padengti MB „Skonių žaismas“ kreditorių finansinius įsipareigojimus.

Civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis) tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovė turėjo teisines pareigas, numatytas CK, JANĮ, Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatose, nesilaikydama įstatymo reikalavimų atsakovė pažeidė teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo įmonės kreditoriai neturi galimybių patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir patyrė 20407,96 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusios atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaip minėta, atsakovui prezumpcijos nepaneigus, jo kaltė (CK 6.248 straipsnis) preziumuojama. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos ir įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 20407,96 Eur žalai atlyginti (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad neturi galimybės sumokėti visų priteistų sumų iš karto, tačiau teismas pažymi, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą dalimis, taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nei ieškovė, nei atsakovė byloje nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 459 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina 459 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas šioje byloje patyrė 21,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. spalio 6 d. pažyma). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės MB „Skonių žaismas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Raktukas“, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. P. 20407,96 Eur (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus septynis eurus 96 ct) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20407,96 Eur (dvidešimt tūkstančių keturių šimtų septynių eurų 96 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei MB „Skonių žaismas“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus MB „Raktukas“.

Priteisti iš atsakovės I. P. 459 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222).

Priteisti iš atsakovės I. P. 21,04 Eur (dvidešimt vieną eurą 04 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova