Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo IES1 ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu „Dėl ieškinio“, prašydamas teismo įpareigoti kaltus asmenis nutraukti veiksmus ir atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovo nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje nurodoma, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu ir civilinės bylos teismingumą atitinkamam teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nenurodė ginčo sumos – patirtos turtinės žalos, taip pat neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas dokumentas, pavadintas „Dėl civilinio ieškinio“, nenurodant jokios ieškinio reikalavimų sumos nėra teismingas apygardos teismui.

Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas (pareiškėjas), reikšdamas ieškinį (pareiškimą), pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką.

Iš ieškovo pateikto dokumento neaišku, kokius asmenis ieškovas laiko atsakovas – kam reiškia ir kokius konkrečiai reikalavimus. Taip pat pareiškėjas privalo nurodyti atsakovo (-ų) rekvizitus. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjas įpareigotinas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atsakovą (-us), t. y. subjektą, pažeidžiantį pareiškėjo teises arba interesus bei atsakovo (-ų) bei jo (-ų) rekvizitus (vardą, pavardę, asmens/juridinio asmens kodą (jeigu jie žinomas), gyvenamosios vietos ar buveinės adresą ir kt.) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 138 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys (pareiškimas) turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje (pareiškime), be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas (pareiškėjai) grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo (pareiškėjų) išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Pareiškėjas nesuformulavo aiškaus savo reikalavimo (ieškinio dalyko) ir faktinio pagrindo – kieno, kokius veiksmus ir kodėl jis laiko neteisėtais – kokiems teisės aktams jie prieštarauja, kokius ir kieno besitęsiančius veiksmus jis prašo nutraukti, kokio dydžio turtinę ar neturtinę žalą patyrė, kuo ji pasireiškė, kokie įrodymai pagrindžia tokias aplinkybes.

Ieškovas mini Migracijos departamentą ir prideda šios institucijos atsakymus į ieškovo prašymus. Migracijos departamento raštuose yra nurodyta teisė skųsti pareiškėją netenkinančius atsakymus tam tikra administracinių ginčų tvarka – Migracijos departamentui (A. Goštauto g. 12-100, 01108 Vilnius) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos, arba tiesiogiai Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius, ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos.

Atsižvelgus į tai, teismas vertina, kad ieškovas nenurodė ieškinio sumos ir nenurodė duomenų, kad ieškovo pareikštų reikalavimų suma viršija šimtą tūkstančių eurų, todėl ieškovo ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui ir jį atsisakytina priimti (CPK 26 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovo apteikti procesiniai dokumentai su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Priimta nutartis neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą įstatyme nustatyta tvarka reiškiant įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Pažymėtina, kad civilines bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apylinkės teismai, jei nėra CPK numatytų išimčių.

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog teikiant ieškinį jis turi teisę pasinaudoti advokato pagalba. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tokia pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nustatytais atvejais ir tvarka, ieškovas dėl tokios pagalbos teikimo galimybės gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 2 punktas, 99 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 135, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo IES1 2026 m. rugsėjo 15 d. procesinį dokumentą „Dėl ieškinio“ ir grąžinti su 2026 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu ir visais priedais jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą, kartu pateikiant visus šia nutartimi grąžintus dokumentus.