Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „TyBounas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „TyBounas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sistem“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė R. S. (toliau – pareiškėja) 2026 m. sausio 15 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-106-1935 (toliau – ir Aktas), kuriuo konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-626-1052/2025 neįvykdytas, nepašalinti savavališkos statybos padariniai, nenugriautas priestatas, neatkurta buvusi padėtis ir nesutvarkyta statybvietė. Prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens rašytinių paaiškinimų argumentai

Išieškotojos teigimu, pirmasis byloje esantis duomuo apie skolininkės faktinį kreipimąsi į UAB „Sistem“ dėl galimybės atlikti darbus yra tik 2025 m. gruodžio 18 d. elektroninis laiškas, t. y. jau pasibaigus teismo nustatytam sprendimo įvykdymo terminui.

k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos sprendime nustatytos jo neįvykdymo pasekmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo sprendime nustatytos pareigos ir jos neįvykdymo pasekmių

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Kai teismo sprendimu atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti ir kitas asmuo, teismas CPK 273 straipsnio 1 dalies pagrindu gali sprendime nustatyti jo neįvykdymo pasekmes.

CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu teismo sprendime yra nustatytos CPK 273 straipsnyje numatytos jo neįvykdymo pasekmės, šis aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris sprendžia dėl teismo sprendime nustatytų neįvykdymo pasekmių taikymo (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu tiek, kiek ji nurodo, kad 2025 m. birželio 2 d. teismo sprendime nebuvo nustatyti du lygiaverčiai ar alternatyvūs sprendimo įvykdymo būdai. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-626-1052/2025, 2025 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Sistem patikslintą ieškinį ir įpareigojo atsakovę UAB „TyBounas“ pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nugriauti priestatą (4plb), adresu (duomenys neskelbtini), atkurti buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad, atsakovei UAB „TyBounas“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė UAB „Sistem“ turi teisę nugriauti priestatą (4plb) (duomenys neskelbtini), atkurti buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę atsakovės UAB „TyBounas“ lėšomis, reikiamas 11 815 Eur išlaidas išieškoti iš atsakovės UAB „TyBounas“ ieškovės UAB „Sistem“ naudai. Taigi, minėtu sprendimu pirmiausia buvo nustatyta UAB „TyBounas“ pareiga per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o šios pareigos laiku neįvykdžius nustatyta sprendimo neįvykdymo pasekmė, suteikiant UAB „Sistem“ teisę atlikti darbus UAB „TyBounas“ lėšomis. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties 8 punkte vartojama formuluotė apie „du vykdomojo rašto įvykdymo būdus“ nėra teisiškai tiksli. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai taikė būtent 2025 m. birželio 2 d. sprendime nustatytas jo neįvykdymo pasekmes, todėl nurodytas terminologinis netikslumas neturėjo esminės reikšmės procesinio klausimo išsprendimui. Iš nutarties motyvų ir rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai taikė būtent 2025 m. birželio 2 d. sprendime iš anksto nustatytas jo neįvykdymo pasekmes.

Apeliantė taip pat pagrįstai nurodo bendrą principą, kad teismo sprendime nustatyto termino pasibaigimas savaime nepanaikina skolininko pareigos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tokia pozicija nurodyta ir apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-781/2024. Tačiau aplinkybė, kad skolininko pareiga įvykdyti teismo sprendimą išlieka ir pasibaigus jam įvykdyti nustatytam terminui, savaime nereiškia, kad teismo sprendime iš anksto nustatytos jo neįvykdymo pasekmės negali būti taikomos. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismo sprendimu nustatytas konkretus jo įvykdymo terminas ir aiškiai apibrėžtos šio termino nesilaikymo pasekmės netektų savarankiškos teisinės reikšmės. Todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji ir šiuo metu teigia esanti pasirengusi pati nugriauti priestatą, nepaneigia būtinybės įvertinti, ar teismo sprendimas buvo įvykdytas per jame nustatytą terminą ir, jeigu nebuvo įvykdytas, ar tam egzistavo nuo skolininkės nepriklausiusios objektyvios priežastys.

Dėl teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamos teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių patikros. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2019, kuria remiasi pati apeliantė, nurodyta, kad taikant CPK 771 straipsnio 2 dalį turi būti patikrintos sprendimo neįvykdymo aplinkybės ir priežastys. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tokią patikrą atliko. Pirmosios instancijos teismas vertino skolininkės argumentus dėl negalėjimo patekti į teritoriją, dėl rakinamų vartų, dėl būtinybės derinti darbų laiką su išieškotoja ir dėl jos atsisakymo bendradarbiauti. Teismas taip pat vertino byloje esančius duomenis apie skolininkės kreipimąsi į išieškotoją ir antstolę bei aplinkybę, kad skolininkė nesikreipė į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skolininkės nurodytas aplinkybes įvertino kitaip, negu pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo sprendimo neįvykdymo priežastys apskritai nebuvo tiriamos ar vertinamos.

Nagrinėjamu atveju reikšminga pirmiausia yra teismo sprendime nustatyto jo įvykdymo termino eiga. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2025 m. birželio 2 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 3 d., todėl trijų mėnesių terminas jame nustatytiems veiksmams atlikti baigėsi 2025 m. spalio 3 d. Nėra ginčo, kad iki šios datos priestatas nebuvo nugriautas, buvusi padėtis nebuvo atkurta ir statybvietė nebuvo sutvarkyta. 2025 m. lapkričio 17 d., t. y. jau pasibaigus teismo nustatytam terminui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuota, kad priestatas tebėra nenugriautas.

Apeliantė teigia, kad procesiniuose dokumentuose buvo ne kartą išreiškusi valią ir pasirengimą įvykdyti teismo sprendimą. Atskirajame skunde šiuo aspektu nurodomi 2025 m. spalio 16 d., 2025 m. gruodžio 3 d. ir 2025 m. gruodžio 15 d. procesiniai dokumentai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien deklaratyvus procesiniuose dokumentuose teismui išreikštas bendro pobūdžio pareiškimas apie pasirengimą teismo sprendimą vykdyti negali būti sutapatinamas su faktiniais veiksmais, nukreiptais į jo realų ir savalaikį įvykdymą. Be to, visi apeliantės konkrečiai nurodyti procesiniai dokumentai buvo pateikti jau pasibaigus 2025 m. spalio 3 d. terminui.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad per teismo sprendime nustatytą trijų mėnesių terminą skolininkė būtų kreipusis į išieškotoją dėl konkrečios datos ir laiko griovimo darbams suderinti, būtų organizavusi darbų atlikimą, atvykusi prie objekto ir negalėjusi į jį patekti ar būtų atlikusi kitus konkrečius veiksmus, patvirtinančius realų siekį nustatytu terminu įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad per teismo nustatytą sprendimo įvykdymo terminą išieškotoja būtų atsisakiusi įleisti skolininkę į teritoriją, užrakinusi vartus skolininkei atvykus atlikti darbų, atsisakiusi derinti konkrečiai pasiūlytą darbų atlikimo laiką ar kitais veiksmais faktiškai sutrukdžiusi skolininkei pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmasis byloje nustatytas konkretus skolininkės kreipimasis į išieškotoją dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą yra 2025 m. gruodžio 18 d. elektroninis laiškas. Šis kreipimasis buvo pateiktas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo 2025 m. spalio 3 d. termino pabaigos. Todėl pats 2025 m. gruodžio 18 d. kreipimasis patvirtina skolininkės iniciatyvą jau pasibaigus sprendime nustatytam terminui, tačiau neįrodo, kad teismo sprendimas nebuvo laiku įvykdytas dėl nuo skolininkės nepriklausiusių aplinkybių.

Apeliantė esminę reikšmę taip pat suteikia 2026 m. sausio 14 d. UAB „Sistem“ atsakymui, kuriame išieškotoja nurodė nesudarysianti skolininkei galimybės pačiai vykdyti sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės reikšmė atskirajame skunde yra nepagrįstai išplečiama. Išieškotojos atsisakymas buvo pareikštas 2026 m. sausio 14 d., kai teismo nustatytas trijų mėnesių sprendimo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs daugiau kaip tris mėnesius, o 2025 m. lapkričio 17 d. jau buvo konstatuota, kad priestatas nėra nugriautas. Taigi 2026 m. sausio 14 d. išieškotojos pozicija chronologiškai negalėjo būti priežastis, dėl kurios skolininkė neįvykdė teismo sprendimo iki 2025 m. spalio 3 d. Vėliau atsiradusi aplinkybė savaime nepateisina skolininkės neveikimo tuo laikotarpiu, kuriam teismo sprendimu buvo nustatyta pareiga jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent išieškotojos veiksmai ar neveikimas iki 2025 m. spalio 3 d. sutrukdė apeliantei įvykdyti teismo sprendimą, nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jeigu skolininkė dėl objektyvių aplinkybių manė negalinti įvykdyti sprendimo per teismo nustatytą terminą, ji turėjo galimybę naudotis įstatyme numatytomis procesinėmis priemonėmis, tarp jų – kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad tokia teise skolininkė būtų pasinaudojusi.

Dėl to nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo neįvykdymo pasekmes pritaikė vien dėl formalaus termino praleidimo. Skundžiama nutartis grindžiama ne tik termino pasibaigimo faktu, bet ir teismo atliktu skolininkės nurodytų sprendimo neįvykdymo priežasčių bei jos procesinio elgesio vertinimu. Apeliantės argumentai iš esmės yra apie tai, kad po teismo sprendime nustatyto termino pasibaigimo jai būtų išsaugota galimybė pačiai įvykdyti sprendimą, netaikant jame iš anksto nustatytų neįvykdymo pasekmių. Tačiau tokia pozicija nepaneigia aplinkybės, kad per teismo nustatytą terminą sprendimas nebuvo įvykdytas ir byloje nėra duomenų apie objektyvias kliūtis, kurios tuo laikotarpiu būtų sutrukdžiusios apeliantei jį įvykdyti. Vien deklaruojamas pasirengimas įvykdyti teismo sprendimą jau pasibaigus jo įvykdymo terminui, nesant duomenų apie savalaikius ir konkrečius veiksmus sprendimui vykdyti per nustatytą terminą, nesudaro pagrindo netaikyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų jo neįvykdymo pasekmių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė nagrinėjamam procesiniam klausimui reikšmingas aplinkybes, įvertino skolininkės nurodytas teismo sprendimo neįvykdymo priežastis ir pagrįstai taikė 2025 m. birželio 2 d. teismo sprendime nustatytas jo neįvykdymo pasekmes.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai tenkino antstolės prašymą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.